Man nėra jokių abejonių, kad
Vanagaitės-Zurofo kartelis, šmeižiantis mūsų Tautą, jos
didvyrius, juodinanti mus užsienyje, turi daug gilesnį ir
pragmatiškesnį tikslą. Aš manau, kad šis tikslas – begalinė
istorija dėl žydų turto. Tam buvo reikalingas ir įteisintos
„išimtys“ suteikti Lietuvos pilietybę tarpukaryje išvykusių
žydų palikuonims.
Turto grąžinimo bombą po mūsų
valstybės pamatu padėjo dar Algirdas Mykolas Brazauskas. Tuometinis
premjero patarėjas privatizavimo klausimams A.D. man privačiame
pokalbyje yra sakęs: „Religinių bendruomenių turto grąžinimas
– yra bomba. Krikščionių religinės bendruomenės – kelios
dešimtys vienuolynų, namų, bažnyčių. Pas žydus kitaip, visas
jų turėtas turtas – religinės bendruomenės: ligoninės,
mokyklos, kirpyklos, skerdyklos, parduotuvės ir t.t. Palauks, kol
bus atstatyta, suremontuota, kol Lietuva praturtės, tada atsiims“.
Kaip geriau pasiekti šio tikslo? Kuo
labiau apjuodinti pasaulyje mūsų tautą. Rėkti: „žiūrėkite,
ši „žydšaudžių tauta“ nenori grąžinti aukoms turto!
„Žydšaudžių
tauta“ - ši etiketė mūsų tautai klijuojama nuolatos. Taip mus
yra pavadinęs prieš dešimtmetį Izraelio net Izraelio ambasadorius
Lietuvai, tuomet rezidavęs Rygoje. Mūsų konformistinė, savęs ir
savo tautos negerbianti valdžia, tada tyliai nurijo šitą šlykštų
šmeižtą.
Kam tai naudinga?
Kad veiksmas su
tomis vanagaitėmis ir zurofais vystosi būtent tokia linkme, man
papildomą įrodymą pateikė pranešimas Izraelio spaudoje.
Vakar Izraelio
portalas 9tv. paskelbė pranešimą: „Izraelyje pasipiktinę:
Lenkija daro viską, kad negrąžinti žydų turto“.
Čia rašoma:
„Izraelio užsienio
reikalų ministerija nusiuntė oficialų protestą Lenkijai, dėl
naujojo restitucijos įstatymo projekto, kuris daro beveik neįmanomu
grąžinti turtą aukų, nukentėjusių holokausto metu ar jų
įpėdiniams.“
Naujas įstatymo
projektas numato „grąžinti turtą, konfiskuotą nacistinės
Lenkijos okupacijos ar jį pakeitusio prokomunistinio Lenkijos darbo
partijos (PZPR) valdymo periodu ir tiktai šalies piliečiams arba
asmenims, gyvenusiems Lenkijoje okupacijos metu ir po jo.
Akivaizdu, kad šios
sąlygos daugumai žydų išeivių iš Lenkijos yra neįvykdomos, nes
jie išvyko iš šalies iki nacių okupacijos, jos metu ar po kurio
laiko po Vermachto sutriuškinimo.
Be to, teisę į
turto grąžinimą turi tiktai tiesioginiai paveldėtojai - vaikai ir
anūkai, tuo metu kai daugeliu atvejų gyvenantys įpėdiniai
holokausto metu žuvusių žydų yra žuvusiųjų žydų yra jų
broliai, seserys ar sūnėnai.
Naujasis
restitucijos įstatymo projektas taip pat nenumato kompensacijos už
vertę įmonių akcijų, kurias turėjo Lenkijos žydai iki
okupaciniu periodu.
Be to, nustatant
terminą paraiškų dėl nuosavybės grąžinimo - per metus nuo
įstatymo įsigaliojimo momento, Lenkijos vyriausybė nepalieka laiko
surinkti visus reikiamus dokumentus.“
Dėl šio
restitucijos įstatymo projekto Izraelio užsienio reikalų
ministerija įteikė protesto notą Lenkijos ambasadoriui Izraelyje.
Mano nuomone,
Izraelio ir žydų organizacijų tikslas – pasitelkus „Holokausto
industriją“ amžinai melžti gojų tautas, o Vanagaitės-Zurofo
kartelis – tėra šio mechanizmo sraigtelis, sudedamoji dalis.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą