Aldona Birutė Jankevičienė, advokatė: Lietuvos pilietybė – tik ne lietuviams. Konstitucinio teismo grimasos

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos pilietybė kitos valstybės pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams gali būti suteikiama tik „atskirais“( išaiškinimo prasme- tik labai retais, išskirtiniais) atvejais, taip pat išaiškino, jog išvykę Lietuvos piliečiai, ekonominiai emigrantai, priėmę kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, tik pakeitus Konstituciją-straipsnį, nustatantį, kad „Niekas negali būti kitos valstybės ir Lietuvos piliečiu tuo pat metu, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus „Tačiau Konstitucinis teismas pritaikė dvigubus standartus, diskriminuojančius lietuvių tautybės asmenis.

Tačiau Konstitucinio teismo išaiškinimai yra selektyviniai, kadangi „atskiro atvejo“ principas nebuvo pritaikytas 2016 m. birželio 23 d. Nr. XII-2473 LR Pilietybės įstatymo (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas); pataisų, priimtų ypatingos skubos tvarka E.Zingerio, A. Kubiliaus ir G. Kirkilo iniciatyva Seimo kadencijai besibaigiant, pagal kurias iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėję asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje įgijo teisę atkurti Lietuvos pilietybę, atžvilgiu.

Pagal šią pataisą, pakeitus sąvokas iš „pasitraukęs“, į sąvoką „išvykęs“ teisė atkurti Lietuvos pilietybę nekeičiant Konstitucijos, buvo suteikta nuo šimto tūkstančių iki pusės milijono žydų, (įskaitant jų palikuonis), kurių vien į PAR iš Lietuvos išvyko apie 80-90 tūkstančių. Įstatymo pakeitimo redakcijoje esanti frazė: jeigu jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje „reiškia, kad tie asmenys iki 1991-03-11 buvo išvykę savo noru, būdami tik okupuotos LTRS piliečiais, nepriklausomybės atkūrime nedalyvavo ir tapti nepriklausomos Lietuvos piliečiais nepanoro. Tai už ką gi jie buvo taip apdovanoti? Nesuvokiama įstatymo nuostata dėl pilietybės atkūrimo jų palikuonims, -vaikams ir vaikams ir anūkams, kurie gimę ne Lietuvoje ir jokio ryšio (kalba, kultūra, istorija) su Lietuva neturi. Kadangi užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsavimo teisė nėra apribota, kaip kitose ES valstybėse, tai galima teigti, kad tokie „apdovanotieji“ piliečiai ateityje galės turėti didelę įtaką Lietuvoje vykstantiems rinkimams.

Po minėtos Pilietybės įstatymo įsigaliojimo iki šios dienos Migracijos departamentas šimtams kasdien ir tūkstančiams kas mėnesį, daugiausia-vaikams, gimusiems užsienyje, Izraelyje, PAR, JAV, ir kt. valstybėse masiškai suteikia Lietuvos Respublikos pilietybes, kai tuo tarpu lietuviams –ekonominiams migrantams, dėl darbo priverstiems įgyti kitą pilietybę, kas mėnesį keliems šimtams pilietybės atimamos prievartine tvarka, be prašymų ir teismo sprendimų, administracine tvarka. Tai yra akivaizdi lietuvių diskriminacija, kurią ignoruoja Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir Konstitucinis teismas.

• Kyla klausimas-kokio tikslo buvo siekiama priimant minėtą Pilietybės įstatymo pataisą? Klausimas LR Konstituciniam teismui-ar pusė milijono yra „atskiras atvejis“???
• Žinant, kad vien išvykusių iš Lietuvos į PAR žydų skaičius yra virš 80000, žinant apie tradiciškai gausias jų šeimas, jų palikuonių skaičius šiuo metu gali sudaryti apie pusę milijono, tikėtina, kad lietuviškai nekalbantys žydai –„Lietuviai“, greitai pasieks, o gal ir viršys etninių, lietuvių Lietuvoje gimusiųjų skaičių.
• Kodėl Konstitucinis teismas, aiškindamas Konstituciją, dėl dvigubos pilietybės suteikimo nuostatų, būtent šiai labai plačiai buvusių LTSR piliečių - užsienio šalių piliečių kategorijai, kurie nepriklausomos Lietuvos piliečiais tapti nepanoro, o repatrijavo ar išvyko gyventi į kitas valstybes nepritaikė savo suformuluotos teisinės doktrinos, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai.“
• Žinant, kad Lietuvos Konstitucija nustato, kad Lietuvos pilietybė turi būti suteikiama Lietuvoje gimusiems asmenims (prigimtinė teisė), toks masinių privilegijų suteikimas užsienio piliečiams ir jų palikuonims, neatitinka Konstitucinio teismo doktrinos. Taigi-turi būti keičiama doktrina, nereikalaujant keisti Konstitucijos, išplečiant sąvokos „atskiri atvejai“ aiškinimą ir taikant ją tik užsienio piečiams, arba-keičiamas Pilietybės įstatymas, panaikinant lietuvių diskriminaciją.
• Objektyvus klausimas: Kodėl dauguma ES ir kitų šalių (Latvija, Vengrija, Lenkija) visais atvejais, išvykusiems ekonominiams ir kt. migrantams išsaugo prigimtinę pilietybę, kai kurios apsiriboja balsavimo teisės apribojimu, išskyrus Lietuvą?
• Kas ir kodėl siekia „išpilietinti“ etninius lietuvius ir „padaryti piliečiais“ kuo daugiau jokių ryšių su Lietuva neturinčių ir kalbos nemokančių piliečių ????
• Kodėl Lietuvos piliečiai, išvykę gyventi į kitą valstybę ir tapę jos piliečiais, „išpilietinami“ prievartine tvarka, be jų prašymo ir teismo sprendimo?
• Būtina pakeisti įstatyminę bazę taip, kad: Lietuvos piliečiai išsaugo prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę, išskyrus nusikaltimo padarymą. Pilietybė atimama tik teismo tvarka.