Apie „akluosius“ Lietuvos vedlius: neregiai ar neregiais apsimetę nusikaltėliai?

Flamandų tapytojo Piterio Breigelio vyresniojo drobės „Aklieji“, dar vadinamos „Aklas veda neregį“, „Neregių parabolė“, siužetas, manoma, paimtas iš Mato evangelijos (Mt.15:14): „Palikite juos: jie – akli aklųjų vedliai; o jeigu aklas veda aklą, abu įkris į duobę“.

Portale „Šauksmas“ mano draugas Jaras Valiukėnas, tremtinių vaikas, patyręs valdžios persekiojimus „laisvoje“ ir „nepriklausomoje“ Lietuvoje, paskelbė straipsnį „Kai aklas aklą veda, abu įkris į duobę,” iliustruotą minėtu Breigelio paveikslu, kuriame pasakoja apie savo gyvenimą Lietuvoje po sugrįžimo iš tremties. Šis straipsnis daugeliui atveria akis į mūsų slogią realybę, kitiems primena jų šeimų tremtį, pasipriešinimo judėjimą, priverčia susimąstyti apie mūsų tautos ateitį, bet nei vieno skaitytojo nepalieka abejingu.

Straipsnio idėja, kaip aš ją supratau, – per savo šeimos asmeninės patirties (tragedijos) prizmę pažvelgti į visos lietuvių tautos tragediją praeityje ir lietuvių tautai ėmus kurti savo ateitį svetimoje savo dvasia kapitalizmo sistemoje, funkcionuojančioje talmūdinėje vertybių dimensijoje (Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas: etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos).

Mano kolegos Jaro Valiukėno straipsnis man iškėlė kelis klausimus:

Ar iš tikrųjų šie mūsų vedliai yra akli? 

Ką reikia daryti, kad daugiau niekam neateitų į galvą mintis apgaudinėti visuomenę, apsimetinėti aklais?

Jie apsimeta neregiais.

Nepaneigsi, kad visuomenėje yra keli procentai šizofrenikų ir kitų psichinių ligonių, kad kai kam yra susiaurėjusios smegenų kraujagyslės, kai kas serga gana neapibrėžta psichikos liga - autizmu. Nėra abejonės, kad tokių yra Seime, ypač tarp „sąrašinių“, bet visgi, dauguma, statistiškai, yra funkcionalūs. Tai kodėl jie apsimeta neregiais ir veda tautą į duobę?

Nei vienas Lietuvoje nepasodintas dėl korupcijos, o reikėtų ne sodinti, o šaudyti, kaip Kinijoje.

Kinijos ekonomika pirmauja dėl kelių priežasčių. Ji parėmė TSRS planinės ekonomikos patirtį ir prie jos pridėjo kapitalizmo elementus. Eksperimentas pavyko, ekonomika funkcionuoja puikiai, 2020 metais didžiausioje pasaulio valstybėje nebeliks skurstančių. 

Rusija, kur 2 procentams pasaulio gyventojų tenka 20 procentų pasaulio gamtinių išteklių, perėmė JAV kapitalizmo modelį ir ritasi į bedugnę. Netikęs - JAV modelis, kur kiekvienais metais kelis milijonus žmonių bankai išvaro iš būstų, kur baigiama sunaikinti „vidurinioji klasė“, kur didžioji dalis valstybės turto sukoncentruota 100 chasidų šeimų rankose.

Ne tik ekonomikos modelis svarbu, reikia vagis šaudyti.

„Pavogė milijardą „dujų terminalo“ istorijoje – prie sienos, praskolino buvęs premjeras valstybę už 9 procentus palūkanų – prie sienos, atidavė veltui „Mažeikių naftą“ – prie sienos, pavogė „Draugystės“ viešbutį Vilniuje – prie sienos... Būtų nušauta kokių 10-20 vagių, praeitų kitiems noras apsimetinėti aklais ir vesti mūsų tautą į pražūtį. Todėl ir vystosi tokiais tempais Kinija, kad valdžios vagys bijo bausmės“, – sakau aš Jarui Valiukėnui.

„Todėl šie nusikaltėliai ir kovoja taip aršiai prieš mirties bausmę visame pasaulyje“, – atsakė man Jaras.

Kodėl, mūsų valdžios atstovai, taip mėgstantys mums kiekviena proga pateikti "gerus" užsienio pavyzdžius, piktybiškai pamirštą mums priminti geriausią pavyzdį, kaip kovoti su korupcija?

Kodėl jie mums nepasako, kad yra vienintelis efektyvus kovos su korupcija būdas – šaudyti.

Kinija tai įrodo kiekvieną mielą dieną. Ar geriau badu marinti šimtus tūkstančių vaikų, senelių, ar geriau nušauti kelis nusikaltėlius?

Tai nėra humanizmas veisti vagis valstybėje, naikinti visą valstybę. Chirurgas ima skalpelį ir bando operuoti piktybinį naviką jo užuomazgoje, kol viso organizmo nepažeidė jo metastazės. Aš suprantu, kad mūsų situacija sunki, mūsų vėžys jau 4 stadijos. Bet aš manau, kad operuoti reikia, tai bent koks šansas mums išlikti.