2018-06-18

Kandidatai į prezidentus: kuris š. mažesnis



Pažiūrėkite, kokį š. vietoj prezidentų turi prancūzai, austrai, vokiečiai, kokį mes, tai kodėl manote, brangūs tautiečiai, kad lietuviams globalistai 2019 metais leis išsirinks ne š.? 

Priminsiu anekdotą: Seimo kavinėje kalbasi du parlamentarai. „Mūsų prezidentė yra didelis š.“, - sako vienas. „Tyliau, dar kas nors išgirs,“ - perspėja jį kolega. Pirmasis pasitaiso: „Ji yra didelis š., bet gerąja šio žodžio prasme“. 

Aš žodį š. aš irgi naudoju vien tik gerąja šio žodžio prasme.

Prezidento rinkimo principai

Pagrindinis principas – prezidentas turi turėti nešvarią biografiją, kad jį galima būtų šantažuoti. Lietuvoje turime pavyzdį. 

Prezidento rinkimo principai seni, sionistų patvirtinti prieš šimtą su virš metų, jų aprobuoti daugybę kartų: 

Protokolas Nr.10 – „Parodomoji“ politikoje

(…)

Visuotinis balsavimas. Tam mums reikia visus atvesti į balsavimą, be skirtumų klasių ir cenzo, kad įtvirtinti daugumos absoliutizmą, kurio negalima pasiekti iš inteligentiškų cenzinių klasių.

Savireikšmė. Tokia tvarka pripratinę visus prie minties apie savivertę, mes sulaužysime gojų šeimos reikšmę ir jos auklėjamąją vertę, pašalinsime išskyrimą individualių protų, kuriems minia, mūsų vadovaujama, neduos nei pasireikšti, nei netgi pasisakyti: ji įprato klausyti tiktai mūsų, mokančių jai už paklusnumą ir dėmesį.

Tuo mes sukursime tokią aklą jėgą, kuri niekada nebus įgali niekur pajudėti, išskyrus kaip vadovaujant mūsų agentams, pastatytiems į jų lyderių vietą mes sulaužysime gojų šeimos reikšmę.

Masonijos lyderiai. Tauta paklus šitam, nes žinos, kad nuo tų lyderių priklausys uždarbiai, priemokos ir visokių gėrybių gavimas.

Genialus masonijos vadovas. Valdymo planas turi išeiti paruoštas iš vienos galvos, kadangi jo nesutvirtinsi, jeigu prileisti jo suskaldymą į gabalėlius daugelyje protų.

Todėl mums galima žinoti planą, bet ne jį aptarinėti, kad nepažeisti jo genialumą, jo sudedamųjų dalių ryšius, praktinės jėgos slaptos reikšmės kiekvieno jo punktų.

Jeigu aptarinėti ir keisti panašų darbą daugkartiniais balsavimais, tai ji turės savyje antspaudą visų protinių nesusipratimų, neprasiskverbusių gilyn ir ryšį jos sumanymų.

Mums reikia, kad mūsų planai būtų stiprūs ir su tikslingai sugalvoti. Todėl mums neverta mesti genialaus mūsų vadovo darbo minios arba netgi ribotos bendrijos sudraskymui. Šie planai neapvers kol kas aukščiau dugnu šiuolaikines įstaigas. Jie tiktai pakeis jų ekonomiją, o reiškia, visą kombinaciją jų ėjimo, kuri, tokiu būdu, vyks numatytu mūsų planuose keliu.

Įstaigos ir jų fikcijos. Su skirtingais pavadinimais visose šalyse egzistuoja apytikriai tas pats: Vyriausybė, Ministerija, Senatas, Valstybės taryba, įstatymų leidybos ir vykdomasis korpusas.

Man nereikia jums paaiškinti šių įstaigų tarpusavio santykių mechanizmo, nes jums tai gerai žinoma; atkreipkite tiktai dėmesį į tai, kad kiekviena iš įvardintų įstaigų atsako už kokią nors svarbią funkciją, prie to, prašau jus pastebėti, kad žodis „svarbi“ aš priskiriu ne įstaigai, o funkcijai, todėl, ne įstaigos svarbios, o svarbios jų funkcijos.

Įstaigos pasidalino tarpusavyje visas valdymo funkcijas – administracinę, vykdomąją, todėl jos pradėjo veikti valstybės organizme, kaip organai žmogaus kūne.

Jeigu pažeisime vieną dalį valstybės mašinoje, valstybė susirgs, kaip žmogaus kūnas, ir…numirs.

Liberalizmo nuodai. Kada mes į valstybės organizmą įvedėme liberalizmo nuodus, visa jos politinė kompleksija pasikeitė: valstybės susirgo mirtina liga – kraujo užkrėtimu. Lieka laukti jų agonijos pabaigos.

Konstitucija-politinio supriešinimo mokykla. Respublikinė era. Prezidentai – masonų kreatūros. Nuo liberalizmo gimė konstitucinės valstybės, pakeitusios gojus gelbstinčią patvaldystę, o konstitucija, kaip mums gerai žinoma, yra ne kas kita kaip pakeitusi išganingą gojams Patvaldystę, yra ne kas kita, kaip rietenų mokykla, išsiderinimo, ginčų, nesutarimų, bevaisių partinių tendencijų- vienu žodžiu, mokykla viso to, kas padaro beveide valstybės veiklą (A.L. Izraelyje nėra Konstitucijos).

Tribūna ne blogiau už spaudą nuteisė teisėjus neveiklumu ir bejėgiškumui ir tuo padarė juos nereikalingais, atliekamais, dėl ko jie ir buvo daugelyje šalių nuversti. Tada tapo galimu respublikinės eros atsiradimas, ir tada mes pakeitėme valdovą vyriausybės karikatūra – prezidentu, paimtu iš minios, iš mūsų kreatūros terpės, mūsų vergų.

Tame buvo minos pagrindas, mūsų pakištos po gojų tauta arba, tiksliau, po gojų tautomis.

Prezidentų atsakomybė. Artimoje ateityje mes įvesime prezidentų atsakomybę. Tada mes jau nepradėsime terliotis pravedant tai, už ką atsakys mūsų nuasmeninta kreatūra. Mums ne motais, jeigu išretės eilės besiveržiančių prie valdžios, kad ateis sumaištys nuo neatradimo prezidentų, sumaištys, kurios galutinai dezorganizuos šalį…

Panama“. Deputatų palatos ir prezidento rolė. Kad atvesti mūsų planą iki to rezultato, mes pakišime rinkimus tokių prezidentų, pas kuriuos praeityje yra kokie nors neatskleistas tamsus reikalas, kokia nors „panama“, – tada jie bus ištikimi vykdytojai mūsų reikalavimų bijodami demaskavimo ir iš būdingo bet kokiam žmogui, pasiekusiam valdžią, siekio išlaikyti savo privilegijas, pranašumus ir garbę, susietą su prezidento vardu.

mes pakišime rinkimus tokių prezidentų, pas kuriuos praeityje yra kokie nors neatskleistas tamsus reikalas”

Deputatų palata dengs, gins, rinks prezidentus, bet mes iš jos atimsime teisę įstatymų siūlymo, jų keitimo, idant ši teisė butų mūsų suteikta atsakingam prezidentui, lėlei mūsų rankose.

Žinoma, tada prezidento valdžia taps taikiniu visokiausiems antpuoliams, bet mes jam duosime savigyną, teise kreiptis į liaudį, į jo sprendimą be jo atstovų, tai yra į tą patį mūsų aklą patarnautoją – daugumą iš minios.

Nepriklausomai nuo to mes suteiksime prezidentui teisę paskelbti karinį stovį. Šitą paskutinę teisę mes motyvuosime tuo, kad prezidentas kaip visos armijos vadas, turi ją turėti savo žinioje naujos respublikinės konstitucijos gynimo atvejui, kurios gynybai jis turi teisę kaip atsakingas atstovas šios konstitucijos.

Masonija- įstatymų leidybos jėga. Suprantama, tokiomis sąlygomis šventyklos raktas bus mūsų rankose, ir niekas, be mūsų, nebevadovaus įstatymų leidimo jėgai.

Nauja respublikinė konstitucija. Be to, mes politinės paslapties išlaikymo pretekstu atimsime iš Palatos, įvedus respublikinę konstituciją, užklausimo apie respublikines priemones teises, ir be to nauja konstitucija mes sumažinsime skaičių atstovų iki minimumo, kuo tiek pat sutrumpinsime politines aistras ir aistrą politikai.

Jeigu gi jie, turėdami didesnius siekius, reikš ambicijas ir turėdami šį minimumą, tai mes suvesime jas į nieką šaukimu ir kvietimu kreiptis į tautos daugumą…

Nuo prezidento priklausys Palatos ir Senato prezidentų ir viceprezidentų paskyrimas.

Vietoj pastovių parlamentų sesijų mes sutrumpinsime jų posėdžius iki kelių mėnesių. Be to, prezidentas, kaip viršininkas vykdomosios valdžios, turės teisę surinkti arba paleisti parlamentą ir paleidimo atveju ištęsti laiką iki paskyrimo naujo parlamento susirinkimo. Bet kad pasekmės nuo visų šitų, iš esmės, neteisėtų veiksmų nekristų ant mūsų nustatytos prezidento atsakomybės prieš laiką mūsų planams, mes duosim ministrams ir kitiems supantiems prezidentą valdininkams aukščiausios administracijos mintį apeiti jo potvarkius savo priemonėmis, už ką ir pakliūti po atsakomybę vietoj jo…

Šią rolę mes ypač rekomenduojame duoti vykdyti Senatui, Valstybės Tarybai arba Ministrų Tarybai, o ne atskiram asmeniui.

Prezidentas pagal mūsų nuožiūrą aiškins prasmę tų iš veikiančių įstatymų, kuriuos galima išaiškinti įvairiai; prie to ji anuliuos juos, kada jam mūsų bus nurodyta to poreikis; be to, jis turės teisę siūlyti laikinus įstatymus ir netgi naują vyriausybinio konstitucinio darbo pakeitimą, motyvuojant tai, kaip ir kiti reikalavimais aukščiausio valstybės gėrio.

Perėjimas prie masoniškos patvaldystės. Tokiomis priemonėmis mes gausime galimybę naikinti pamažu, žingsnis po žingsnio visa tai, ką iš pradžių kai įeinant mūsiškiams iš pradžių į savo teises mes būsime priversti įvesti į valstybių konstitucijas perėjimui į nepastebimą pašalinimą bet kokios konstitucijos, kada ateis laikas paversti bet kokį valdymą į mūsų patvaldystę.

Pasaulio karalio“ paskelbimo momentas. Pripažinimas mūsų patvaldžio gali ateiti ir anksčiau konstitucijos sunaikinimo: momentas to pripažinimo ateis, kada tautos, iškankintos nesklandumais ir nekompetencija valdovų, mūsų pastatytų, sušuks: “Pašalinkite juos ir duokite mums vieną pasaulio karalių, kuris suvienytų mus ir sunaikintų priežastis nesutarimų – nacionalines sienas, religijas, valstybines sąskaitas, kuris duotų mums taiką ir ramybę, kurią mes negalime rasti su mūsų valdytojais ir atstovais“.

Skiepijimas ligų ir kiti pikti masonų kėslai. Bet jūs patys puikiai žinote, kad galimybei visaliaudinio išreiškimo panašių norų būtina nepaliaujamai drumsti visose valstybėse tautos ir vyriausybės santykius, kad išvarginti visus priešprieša, nesutarimais, kova, neapykanta ir netgi kankinyste, badu, ligų įskiepijimu, skurdu, kad gojai nematytų kitos išeities, kaip atbėgti į mūsų piniginį ir pilną viešpatavimą…
Jeigu mes duosime atsikvėpti tautoms, tai geidžiamas momentas vargu ar kada nors ateis.
(…)

Maždaug aišku, kokį prezidentą mums paskirs, o koko dydžio š. tai bus, galima tik spėti. 






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą