„Vieninga Europa“ yra
JAV projektas paverčiant Europą savo pusiau kolonija. Apie tai rašo
prof. Valentinas Katasonovas savo straipsnyje, skirtame ES įsteigimo
60-mečiui:
„Ilgą laiką istorikai
turėjo tiktai netiesioginius įrodymus tokių teiginių. Tačiau
2000-2001 metais JAV buvo išviešinti pirmuosius pokario metus
liečiantys Nacionalinio archyvo dokumentai, kurie leido patikslinti
supratimą to, kaip Vašingtonas primetė „vieningos Europos“
idėją. Dėka britų laikraščio „Gardien“ tapo prieinami
Amerikos vyriausybės dokumentai, atskleidžiantys faktus tiesioginio
dalyvavimo Amerikos žvalgybos kuriant ir diegiant projektą
„Vieninga Europa“ 50-60 metais.
Taip, memorandume nuo
1956 metų birželio 26, pasirašytame Viljamo Donovano vyriausiosios
strateginių tarnybų valdybos vadovo, CŽV pirmtakas, pateikiamos
tiesioginės instrukcijos apie tai, kaip diegti projektą
Viršnacionalinio Europos parlamento. Vašingtono forpostu Senajame
Pasaulyje tapo „Amerikos komitetas už suvienytą Europą“,
įkurtas 1948 metais ir vadovaujamas vis to paties generolo Donovano.
Donovano pavaduotoju šiame komitete buvo Alenas Dalles, po kelių
ėmęs vadovauti CŽV. Į tarybą įėjo taip pat pirmasis CŽV
direktorius Volteris Bedell Smit.
Iš išviešintų
dokumentų seka, kad Amerikos komitetą už suvienytą Europą
finansavo tokią federalistinę organizaciją, Europos judėjimas.
1958 metais, pavyzdžiui, šis komitetas padengdavo 53,5% Europos
judėjimo išlaidų. Europos federalistų finansavimo schemos buvo
gerai užmaskuotos. Svarbia maskavimo grandimi buvo amerikiečių
labdaros fondai, kurie dešimtmečius tarnauja puikia širma
Valstybės departamentui ir JAV specialiosioms tarnyboms. Konkrečiai
finansavimui Europos federalistų buvo naudojami Rokfelerių Fondas
ir Fordo Fondas. Ryšys tarp jų „labdaros“ ir Amerikos žvalgybos
buvo labai glaudus. Taip, 50-tais metais buvęs Strateginių tarnybų
darbuotojas Poul Hoffman derino Fordo Fondo vadovo ir Amerikos
komiteto už vieningą Europą vadovo pareigas.
Į Europos integracijos
procesus nuolatos savo nosį kaišiojo ir Valstybės departamentas.
Štai vienas pavyzdys: 1965 metų birželio 11 dienos memorandume,
parengtame Valstybės departamento Europos skyriaus, yra instrukcija
Europos ekonominės bendrijos viceprezidentui prancūzui Robert
Marjolin, kuriam nurodoma tvarka veiksmų, kurie veda į Europos
valiutinės sąjungos sukūrimą.
Ženklu, kad Vašingtono
planuose „Vieningos Europos“ sukūrimas buvo numatomas tiktai
kontinente. Didžiajai Britanijai kaip artimiausiam JAV sąjungininkui
buvo skirtas rišančiosios grandies tarp JAV ir būsimos „vieningos
Europos“ statusas.
Iš esmės, išėjimas
Didžiosios Britanijos iš Europos Sąjungos reiškia tiktai grįžimą
į pirminę europinės integracijos koncepciją, kaip ji buvo sukurta
Vašingtone.
Žinoma, jubiliejinėse
iškilmėse Romoje, įvykusiose 2017 metų kovo 25 dieną apie šias
pikantiškas Europos Sąjungos sukūrimo detales neprisimenama. Ir
tai įrodo, kad kraštiniu atveju vienas iš šių projekto tikslų
pasiektas: kontinentinė Europa tikrai virto į Amerikos pusiau
koloniją. Kas liečia kitą projekto tikslą – pavertimą
„vieningos Europos“ į „geležinį kumštį“, pakibusį virš
rytų kaimyno, tai čia ypatingai pasigirti nėra kuo. Šiandieninė
Europa panaši ne į kumšti, o į plaštaką su išskėstais
pirštais. Dar vakar ES buvo 28 valstybės, šiandien – 27.
Negalima atmesti, kad iki sekančio minėjimo – 70-Romos sutarties
metinių – jų liks tiek, kiek buvo 1957 metų, tai yra šešios.
Tarp kitko, greičiausiai, nebus ir šešeto: Italija, kuri vakar
priiminėjo švenčių dalyvius, pati ruošiasi pabėgti iš
„europinio rojaus“.
Iš tikrųjų scenarijus
išlikimo „vieningos Europos“ redukuotu pavidalu – labiausiai
optimistiškas. Man kažkodėl tai prisimena 1919-1920 metų
Paryžiaus taikos konferencija, kuri buvo beveik išimtinai
europietiška. Amerika tada dar atvirai nesikišo į Europos
reikalus, o patys europiečiai apie sukūrimą „vieningos Europos“
nepajėgė sugalvoti; jie tik pabandė sukurti europinio pasaulio
garantijas, bet nepajėgė ir to. Po dviejų dešimtmečių Hitleris
pradėjo karą, kuris tapo pasauliniu.
To kas aukščiau
pasakyta fone mintis, kuria aš noriu pabaigti šį straipsnį, gali
pasirodyti keista: jeigu valdant Donaldui Trampui JAV susilpnins savo
buvimą Europoje, ten gali susidaryti situacija rimtesnė už tą,
kuri prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną. Europa, jeigu ji „pati
sau“, ji linkusi ne integruotis, o kariauti tarpusavyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą