2017-04-01

Amerikiečių projektui „Vieninga Europa“ 60 metų


„Vieninga Europa“ yra JAV projektas paverčiant Europą savo pusiau kolonija. Apie tai rašo prof. Valentinas Katasonovas savo straipsnyje, skirtame ES įsteigimo 60-mečiui:

„Ilgą laiką istorikai turėjo tiktai netiesioginius įrodymus tokių teiginių. Tačiau 2000-2001 metais JAV buvo išviešinti pirmuosius pokario metus liečiantys Nacionalinio archyvo dokumentai, kurie leido patikslinti supratimą to, kaip Vašingtonas primetė „vieningos Europos“ idėją. Dėka britų laikraščio „Gardien“ tapo prieinami Amerikos vyriausybės dokumentai, atskleidžiantys faktus tiesioginio dalyvavimo Amerikos žvalgybos kuriant ir diegiant projektą „Vieninga Europa“ 50-60 metais.

Taip, memorandume nuo 1956 metų birželio 26, pasirašytame Viljamo Donovano vyriausiosios strateginių tarnybų valdybos vadovo, CŽV pirmtakas, pateikiamos tiesioginės instrukcijos apie tai, kaip diegti projektą Viršnacionalinio Europos parlamento. Vašingtono forpostu Senajame Pasaulyje tapo „Amerikos komitetas už suvienytą Europą“, įkurtas 1948 metais ir vadovaujamas vis to paties generolo Donovano. Donovano pavaduotoju šiame komitete buvo Alenas Dalles, po kelių ėmęs vadovauti CŽV. Į tarybą įėjo taip pat pirmasis CŽV direktorius Volteris Bedell Smit.

Iš išviešintų dokumentų seka, kad Amerikos komitetą už suvienytą Europą finansavo tokią federalistinę organizaciją, Europos judėjimas. 1958 metais, pavyzdžiui, šis komitetas padengdavo 53,5% Europos judėjimo išlaidų. Europos federalistų finansavimo schemos buvo gerai užmaskuotos. Svarbia maskavimo grandimi buvo amerikiečių labdaros fondai, kurie dešimtmečius tarnauja puikia širma Valstybės departamentui ir JAV specialiosioms tarnyboms. Konkrečiai finansavimui Europos federalistų buvo naudojami Rokfelerių Fondas ir Fordo Fondas. Ryšys tarp jų „labdaros“ ir Amerikos žvalgybos buvo labai glaudus. Taip, 50-tais metais buvęs Strateginių tarnybų darbuotojas Poul Hoffman derino Fordo Fondo vadovo ir Amerikos komiteto už vieningą Europą vadovo pareigas.

Į Europos integracijos procesus nuolatos savo nosį kaišiojo ir Valstybės departamentas. Štai vienas pavyzdys: 1965 metų birželio 11 dienos memorandume, parengtame Valstybės departamento Europos skyriaus, yra instrukcija Europos ekonominės bendrijos viceprezidentui prancūzui Robert Marjolin, kuriam nurodoma tvarka veiksmų, kurie veda į Europos valiutinės sąjungos sukūrimą.

Ženklu, kad Vašingtono planuose „Vieningos Europos“ sukūrimas buvo numatomas tiktai kontinente. Didžiajai Britanijai kaip artimiausiam JAV sąjungininkui buvo skirtas rišančiosios grandies tarp JAV ir būsimos „vieningos Europos“ statusas.

Iš esmės, išėjimas Didžiosios Britanijos iš Europos Sąjungos reiškia tiktai grįžimą į pirminę europinės integracijos koncepciją, kaip ji buvo sukurta Vašingtone.

Žinoma, jubiliejinėse iškilmėse Romoje, įvykusiose 2017 metų kovo 25 dieną apie šias pikantiškas Europos Sąjungos sukūrimo detales neprisimenama. Ir tai įrodo, kad kraštiniu atveju vienas iš šių projekto tikslų pasiektas: kontinentinė Europa tikrai virto į Amerikos pusiau koloniją. Kas liečia kitą projekto tikslą – pavertimą „vieningos Europos“ į „geležinį kumštį“, pakibusį virš rytų kaimyno, tai čia ypatingai pasigirti nėra kuo. Šiandieninė Europa panaši ne į kumšti, o į plaštaką su išskėstais pirštais. Dar vakar ES buvo 28 valstybės, šiandien – 27. Negalima atmesti, kad iki sekančio minėjimo – 70-Romos sutarties metinių – jų liks tiek, kiek buvo 1957 metų, tai yra šešios. Tarp kitko, greičiausiai, nebus ir šešeto: Italija, kuri vakar priiminėjo švenčių dalyvius, pati ruošiasi pabėgti iš „europinio rojaus“.

Iš tikrųjų scenarijus išlikimo „vieningos Europos“ redukuotu pavidalu – labiausiai optimistiškas. Man kažkodėl tai prisimena 1919-1920 metų Paryžiaus taikos konferencija, kuri buvo beveik išimtinai europietiška. Amerika tada dar atvirai nesikišo į Europos reikalus, o patys europiečiai apie sukūrimą „vieningos Europos“ nepajėgė sugalvoti; jie tik pabandė sukurti europinio pasaulio garantijas, bet nepajėgė ir to. Po dviejų dešimtmečių Hitleris pradėjo karą, kuris tapo pasauliniu.

To kas aukščiau pasakyta fone mintis, kuria aš noriu pabaigti šį straipsnį, gali pasirodyti keista: jeigu valdant Donaldui Trampui JAV susilpnins savo buvimą Europoje, ten gali susidaryti situacija rimtesnė už tą, kuri prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną. Europa, jeigu ji „pati sau“, ji linkusi ne integruotis, o kariauti tarpusavyje.





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą