Prieš kelias dienas Feisbuke ir MIP
kilo didelis triukšmas, kai viena moteris, neva, nuodijo benames kates su antifrizu ir apie tai papasakojo šiame socialiniame tinkle.
Gyvūnų globos aktyvistai reiškė susirūpinimą dėl „žiauraus
elgesio su gyvūnais“, reikalavo griežtai bausti.
Aš gi noriu nušviesti
šią problemą kitu rakursu. O kaip tie benamių katinų globėjai
elgiasi su paukščiais ir kitais gyvūnai, kuriuos naikina šios
katės? Ar jų pačių nereikia bausti už nusikaltimą žmonėms dėl laukinių kačių platinamų ligų, kačių daromos žalos supančiai
gamtai?
Reikia pripažinti, kad
mes esame laukinių žmonių kraštas, kuriame buki politikai klauso
dar bukesnių už juos „gyvūnų mylėtojų“, ir pagal šių
tamsių žmonių užgaidas sukuria laukinius įstatymus, gyvūnų
priežiūros taisykles.
Savo rašinėlį skiriu
katėms – „pavojingiausiam, daugiausiai žalos aplinkai
padarančiam gyvūnui pasaulyje“, kuris Lietuvoje iškeltas į
„neliečiamųjų“ kastą.
Aksioma priimta civilizuotose
valstybėse: naminiai
gyvūnai turi gyventi namuose
Laukinės katės JAV yra pagaunamos,
vežamas į prieglaudą ir joms ieškomas šeimininkas, jei tokio
nesurandama, katės yra humaniškai užmigdomas. Tokia tvarka yra
civilizuotose šalyse. Už laukinių kačių šėrimą Prancūzijoje
skiriama 300 eurų bauda. Laukiniame Vilniuje laukines kates šeria
savivaldybė! Šioje laukinių liberalų
valdommoje sostinėje laukinės katės, neva, gaudomos,
kastruojamos, skiepijamos, apvalomos nuo
parazitų ir vėl išleidžiamos „bomžauti“. Šita betvarkė
Vilniuje pavadinta „bešeimininkių
kačių kastravimo programos“.
Geriau būtų ją pavadinti „mokesčių mokėtojų pinigų
plovimo programa“. Tai baisus idiotizmas! Tai labai brangiai
kainuojantis idiotizmas! (žiūr. priedą)
Laukinės katės
JAV sunaikina per metus 4 milijardus paukščių
Solidžiausiame mokslo žurnale Nature
buvo paskelbti JAV zoologų tyrimų rezultatai. Tyrimai parodė, kad
laukinės katės JAV per metus sunaikina 4 milijardus paukščių ir
apie 20 milijardų smulkių žinduolių, todėl šis gyvūnas
mokslininkų yra skaitomos vienu iš pagrindinių pavojų visų
ekologinių planetos sistemų gerovei.
Grupė ekologų vadovaujamų Scott Loss
iš Smitsono instituto Vašingtone vertino, kokią žalą kitoms
gyvūnų ir paukščių rūšims gali atnešti benamiai katinai JAV,
kurių skaičius 21 amžiuje pasiekė 60 milijonų ir toliau auga.
Mokslininkai paskaičiavo, kad vienas
katinas per metus vidutiniškai suėda 36 paukščius ir 200 smulkių
žinduolių. Visos JAV katės mokslininkų skaičiavimais sunaikina
nuo 2,3 iki 4 milijardų paukščių ir iki 20 milijardų žinduolių.
Straipsnio autoriai pažymi, gigantiški katinų padaromi nuostoliai
kalba apie beglobių kačių populiacijos kontrolės būtinybę.
Situaciją mokslininkų nuomone sunkina tai, kad kol kas nėra
duomenų apie kiekį reptilijų ir amfibijų kurias suėda katės.
Katės yra
pagrindinė priežastis, kodėl giedančius paukščius nepavyksta
privilioti į miestų parkus ir priemiesčių vaismedžių sodus.
Katės-ekologinė katastrofa. Tokią
mintį išsako Smitsono migruojančių paukščių centro vadovas
Peter P. Marra ir rašytojas Chris Santella savo knygoje „Kačių
karai“ (Cat Wars), pasirodžiusioje 2016 metų pabaigoje.
Autoriai vadina kates „pūkuotais
žudikais“, nes jos atneša „pritrenkiančią“ ir nuolatos
didėjančią žalą aplinkai. „Katinai kiekvieną dieną nužudo
dešimtis milijardų paukščių giesmininkų, smulkių žinduolių,
reptilijų ir kai kurias gyvūnų rūšis skatina išmirti.“ JAV
yra daugiausiai naminių kačių pasaulyje – apie 86 milijonų. Čia
nuo kačių dantų žūva daugiau paukščių, negu nuo vėjo
turbinų, susidūrimų su automobiliais, dangoraižiais ir namais,
pesticidų, nuodų ir kitų priežasčių, jas paėmus kartu.
Šiose smulkių gyvūnų ir paukščių
žudynėse dalyvauja katinai ir katės, kaip naminės katės, taip ir
beglobės: maždaug trečdalis žalos tenka pirmosioms ir du
trečdaliai – antrosioms. Dideliu ekologiniu kačių pavojumi yra
tai, kad jos medžioja ne tik kada jos alkanos, bet ir tada, kada
nenori ėsti.
Katės yra kaltinamos 63 gyvūnų rūšių
sunaikinimu.
„Gamtosauginė“ paranoja įgyja
vis sunkesnes formas
Maskvos gyvūnų
globos aktyvistai priešinasi žiurkių naikinimui. Jie sako, kad tai
nehumaniška. O kaip su tarakonai, utėlėmis, blusomis, skruzdėlėmis
butuose? Jas nuodyti irgi nehumaniška, šie gyvūnai irgi kankinasi
nuo nuodų. O skersti kiaules, mažus veršiukus, ar humaniška?
Žiūrėti į jų ašaromis pasruvusias akis?
Naminiai gyvūnai
privalo gyventi namuose, tada niekam nekils net mintis jų nuodyti
antifryzais ar kuo kitu, vyti lauk iš rūsių, laiptinių, niekam
nereikės uostyti jų išmatų smarvės, dengti dangčiais vaikams, o
ne kačių ekskrementams, skirtų smėliadėžių, vaikyti nuo automobilių. Tada miesto
parkuose girdėsime paukščių giesmininkų čiulbėjimą, o ne
varnų kranksėjimą.
Politikai turi klausyti mokslininkų nuomonės ir rekomendacijų, o ne kurti korupcines schemas pinigų plovimui prisidengiant gyvūnų globa.
Priedas:
Zoologinio idiotizmo ir mokesčių
mokėtojų pinigų vogimo pavyzdys: „GYVŪNŲ LAIKYMO vilniaus
miesto savivaldybės teritorijoje TAISYKLĖS“
https://www.vilnius.lt/vaktai/default.aspx?Id=3&DocId=30229417
IV SKYRIUS
bešeimininkių kačių kastravimo programos
23. Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus
vedėjas įsakymu derina bešeimininkių kačių kastravimo
programas, naikina suderintas programas ir bešeimininkių kačių
šėrimo vietas.
2016 m. liepos 20 d. Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.
30-1702 redakcija
24. Bešeimininkių kačių kastravimo
programas gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame
Taisyklių skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų
reikalavimų. Gyvūnų globėjai teritorinės valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos sprendimu (įsakymu) įtraukti į Gyvūnų
globėjų sąrašą, suderintas bešeimininkių kačių kastravimo
programas gali vykdyti visoje Savivaldybės teritorijoje.
2016 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo
Nr. 30-2696 redakcija
25. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdomos tokiais
etapais:
25.1. bešeimininkių kačių kastravimo programos parengimas ir
derinimas;
25.2. bešeimininkių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų
gaudymui;
25.3. bešeimininkių kačių sugavimas;
25.4. bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės,
dehelmintizacija, blusų ir kitų parazitų išnaikinimas;
25.5. bešeimininkių kačių kastravimas;
25.6. bešeimininkių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje
jos buvo sugautos, ir tolesnė jų priežiūra.
26. Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją,
Savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų
aptarnavimo skyriui arba naudodamasis Savivaldybės elektroninių
paslaugų teikimo sistema pateikia prašymą, kuriame nurodo siūlomą
bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą.
Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą
nekilnojamojo turto registre užregistruotame žemės sklype asmuo
privalo suderinti su žemės sklypo savininku (bendraturčiais) ar
teisėtu valdytoju ir pateikti tokį suderinimą patvirtinantį
dokumentą.
27. Įvertinęs asmens prašyme nurodytą siūlomą bešeimininkių
kačių kastravimo programos vykdymo vietą, konkrečios teritorijos
ypatumus ir kitas aplinkybes, Saugaus miesto departamento
Administracinės veikos skyrius parengia bešeimininkių kačių
kastravimo programą.
28. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodomi programos
vykdytojai ir bendravykdytojai, jų duomenys kontaktams,
bešeimininkių kačių šėrimo vieta, laikas ir kita informacija,
susijusi su tinkamu programos įgyvendinimu. Prie programos pridedama
schema, kurioje aiškiai nurodoma bešeimininkių kačių šėrimo
vieta. Jei bešeimininkių kačių šėrimo vietoje bus įrengiama
būda (slėptuvė), kurioje bešeimininkės katės galės pasislėpti
nuo nepalankių oro sąlygų, prie programos pridedamas būdos
(slėptuvės) projektas. Kačių šėrimo vietoje programos rengėjas
(vykdytojas) gali pastatyti ne didesnę kaip vieno metro aukščio
būdą (slėptuvę), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos
įstatymą nelaikoma statiniu (iš jų – nesudėtingu). Būda
(slėptuvė) turi būti tvarkinga, švari, saugi, padaryta iš tvirtų
medžiagų, nuolat prižiūrima ir nekelti pavojaus kitų asmenų
sveikatai ar turtui.
2016 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo
Nr. 30-2696 redakcija
29. Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo
gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių.
Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių,
pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir
automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose
panašiose žmonių susibūrimo vietose. Šerti bešeimininkes kates
ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų
balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir
(ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų
savininkų rašytiniai sutikimai.
30. Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius ne
vėliau kaip kitą darbo dieną praneša asmeniui apie suderintą
programą, nurodydamas, kur ir kada jis gali atsiimti suderintos
programos kopiją.
2016 m. liepos 20 d. Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.
30-1702 redakcija
31. Programos rengėjas (vykdytojas)
privalo laikytis suderintos programos reikalavimų, o bešeimininkes
kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė Saugaus miesto
departamento direktorius, Saugaus miesto departamento Administracinės
veiklos skyriaus vedėjas arba iki įsigaliojus Taisyklėms –
seniūnijos. Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 3
darbo dienas privalo pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei
tarnybai apie vietas, kuriose galima šerti bešeimininkes kates.
Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą
jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su bešeimininkių
kačių populiacijos mažinimu ir tolesne jų priežiūra.
2016 m.
liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymo Nr.
30-1702 redakcija
2016 m.
gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymo Nr.
30-2696 redakcija
32. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui
(praėjus vienai valandai nuo maisto padėjimo), turi sutvarkyti
šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir kt.)
ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti. Jeigu bešeimininkių
kačių kastravimo programos vykdymo vietoje yra pastatyta būda
(slėptuvė), prie jos gali būti pritvirtinta tvarkinga ir švari
gertuvė su vandeniu.
2016 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo
Nr. 30-2696 redakcija
33. Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas netinkamas elgesys su
gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma
mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
34. Bešeimininkės katės turi būti
skiepijamos, kastruojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos
blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas siekiant išvengti
žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali kastruoti tik licenciją
turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir kastruota katė prieš
paleidimą pažymima nukerpant ne daugiau kaip vieną trečdalį
vienos ausies kaušelio arba kitu išoriniu žymeniu, kaip nurodyta
suderintoje bešeimininkių kačių kastravimo programoje, ir
laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo
ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys
bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti,
kad katės būtų paskiepytos, kastruotos, atlikta jų
dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau
kaip per 6 mėnesius nuo bešeimininkių kačių kastravimo programos
suderinimo dienos.
2016 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo
Nr. 30-2696 redakcija
35. Paskiepytas ir kastruotas kates asmenys paleidžia toje pačioje
vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Kastruotas ir paleistas kates
toliau šeria asmenys, kurie tai darė iki kačių kastravimo, arba
kiti asmenys, laikydamiesi Taisyklių reikalavimų. Asmenys,
mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir
saugoti duomenis apie paskiepytas ir kastruotas kates. Šią
informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal
jų prašymus.
36. Asmenys negali gaudyti kastruotų ir pažymėtų bešeimininkių
kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti,
išskyrus atvejus, kai katei randamas globėjas (laikytojas). Jei
kastruota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai
akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę
šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų
veterinarijos gydytojas.
2016 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo
Nr. 30-2696 redakcija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą