Vilnių reikia pervadinti į Liberastiškes

Miestas, kuriame gyvenu turėtų vadintis Liberastiškėmis. Na, turi, po paraliais, miesto vardas kažkaip charakterizuoti miestą. Štai – Zalcburgas! Iškart žinai, kad ten daug druskos. Išgirsti... Kaunas, ir žinai, kad ten kreivažandis konservas kaunas su krabų lazdelių ir lašišų brizelių valdovu.

Liberastiškės būtų pats gražiausias vardas mano miestui Vilniui. Mat mano vargšą miestą, kaip blusos ir utėlės jau keli dešimtmečiai graužia visokių veislių liberastai. Ir baigia jį užgraužti šie parazitai. 

Tai pati bjauriausia miesto zoofauną.

Kol dar buvo ką čia vogti, vogė liberastai kino teatrus, sporto ir kitokius rūmus, baseinus. Žodžiu, viską, ką įmanoma pavogti. Bet atėjo liūdniausias laikas, kai viskas jau buvo išvogta, todėl teko rimtai jiems įjungti tuos jų galvose esančius kelis neuronų pluoštelius. O ką gali sugalvoti tuščia liberasto galva – tik imti kyšius: per labdaros fondus, tiesiai į kišenę, įvairiais būdais, kad nesusektų.

Bet nelaimė, susekė. Išvydome vieną niekingą, apsivogusį liberastuką, kišenvagį iš esmės, pelės šūdo gabalėlį vaikišku veidelių.

Jis mums ėmė aiškinti apie labdaros fondus, kad labdaros fondai - didžiausias Vakarų demokratijos pasiekimas, kad tie, kas nesupranta, kad tie fondai yra finansinės skaistybės ir nekaltumo įsikūnijimas, šitas pelės šūdelis gali paaiškinti, supažindinti...

Bet aš žinau, kas per daiktas tie labdaros fondai, žinau, kas yra Lietuvoje partijos, kam jos reikalingos.

Vienas kairių pažiūrų medžiotojas, iki šiol Seimo narys, man ir kitiems „bičiuliams“ kažkada, dar 9-tą dešimtmetyje, išaiškino partijų esmę: - Vogti!

O aš todėl ir neabejoju, kad geriausias pavadinimas Vilniui būtų Liberastiškės, nes šie liberastiniai parazitai pribaigs mano gimtąjį miestą. Nebus kitaip, nes neišrastas dar prieš šituos kenkėjus insekticidas.