2017-04-16

Valentinas Katasonovas. Amerikoniška labdara ir Trampo pažadai dėl mokesčių sumažinimo. Valstybės išlaikomas verslas


Vienu iš pagrindinių Trampo pažadų priešrinkiminės prezidentinės kompanijos metu buvo pažadas radikaliai sumažinti pelno mokestį Amerikos verslui. Šiandien šio mokesčio bazinė norma yra 35%. Trampas žadėjo ją sumažinti iki 15%. Mano požiūriu, šis pažadas nepadarė įspūdžio amerikoniškam verslui. To priežastis, kad kompanijos, bankai, fondai ir kitos JAV verslo struktūros jau senai gyvena „mokesčių rojuje“. Dauguma stambiausio kalibro verslo struktūrų visai nemoka pelno mokesčio. Arba sumoka nepadoriai mažą mokestį į iždą, nesulyginamą su tokiais rodikliais, kaip jų aktyvų dydis, rinkos kapitalizacija ar apyvarta (pardavimų apimtys).

Pirmiausiai, daugelis kompanijų, įtrauktų į „Fortune-500“ sąrašą , naudojasi ofšorais – užsienio jurisdikcijomis, suteikiančiomis prieglobstį vengiantiems mokesčių ir užtikrinančiomis klientams konfidencialumą. Įvairių ekspertų duomenimis, Amerikos biudžetas kiekvienais metais negauna mažiausiai 100 milijardų dolerių dėl JAV kompanijų ofšorinės veiklos. Kaip parodė organizacijų Citizens for Tax Justice ir U.S. PIRG tyrimas, 358 stambiausių Amerikos kompanijų iš „Fortune-500“ sąrašo 2014 metų pabaigoje saugojo užsienyje daugiau negu 2,1 trilijonų dolerių sukaupto pelno, vengdamos mokėti mokesčius JAV. 1,4 trilijonų dolerių (2/3) teko 30 daliai kompanijų iš top-500. Ekspertai paskaičiavo, kad vidutinė korporatyvinių mokesčių sumokėjimų normas sudaro, kurią Amerikos korporacijos sumoka užsienyje, 6%. 2015 metų pradžiai įsiskolinimai tokių korporacijų Amerikos iždui siekė apie 620 milijardus dolerių.



Didžiausiu mokesčių nemokėtoju skaitomas Apple, kuris, vertinimu 2015 metų pradžiai, laikė ofšoruose 181,1 milijardus dolerių. Korporacijų ekonomija (ir, atitinkamai, iždo praradimai) buvo vertinami 59,2 milijardais dolerių mokesčių. American Express išvedė į ofšorus 9,7 milijardus dolerių, ten užmokėdama mokesčių pagal 4% normą. Dėl tokio mokestinio manevro Amerikos iždas nepriskaičiavo 3 milijardus dolerių. Amerikiečių kompanija Nike (sportinio apavo gamintoja) sutelkė sąskaitose ofšoruose 8,3 milijardus eurų, užmokėdama ten pagal 2,5% normą; Amerikos iždo nuostoliai sudarė 2,7 milijardus dolerių.

Stambios ir stambiausios Amerikos kompanijos, kaip taisyklė, vykdo transnacionalinį biznį, turi už JAV ribų dukterines struktūras, filialus ir skyrius. Minėti 358 mokesčių vengėjai ir sąrašo „Fortune-500“ užregistravo viso 7,6 tūkstančius „dukterų“ ofšorinėse jurisdikcijose. Tarp kompanijų, turinčių daugiausiai „dukterų“ ofšoruose (daugiau 100),- tokie gigantai Amerikos verslo, kaip PepsiCo, Pfizer, Morgan Stanley. Visos transnaconalinių korporacijų grandys turi tarpusavyje įvairius finansinius-ekonominius ryšius (prekių tiekimai, pusfabrikačių, kreditų gavimas ir davimas, konsultacinių paslaugų tiekimas, intelektualinės nuosavybės perdavimas, frančizės operacijos ir t.t.). Visos šios vidinės korporatyvinės operacijos vykdomos transfertų (ne rinkos) kainomis. To pasekoje, motininė kompanija, užregistruota JAV, gali pasiekti, kad jos finansiniai rezultatai bus lygūs nuliui arba net turės minuso ženklą (nuostolius). O visi pelnai koncentruojasi ofšorinėse jurisdikcijose.

Tarp Amerikos ir Europos verslo vyksta nepaskelbtas ofšorinis karas. Jis pasireiškia tuo, kad JAV mokesčių tarnybos pradeda griežčiau elgtis su europinės kilmės mokesčių vengiančiaisiais, veikiančiais JAV teritorijoje, kaltindamos jas nevykdymu savo mokestinių įsipareigojimų Amerikai. O mokesčių tarnybos šalių, įeinančių į Europos Sąjungą, ima spausti mokesčių vengiančias JAV įmones. Štai paskutinis stambus atvejis smūgio į Europos mokesčių nemokėtoją iš JAV valdžios pusės. JAV Teisingumo ministerija pradėjo tyrimą Deutsche Bank JAV dukterinės įmonės, kuri nuo 2000 metų naudojo fiktyvią kompaniją, kad nemokėti mokesčių į JAV iždą. Kaip informavo JAV Teisingumo ministerija savo informaciniame biuletenyje, bankas pareiškė esąs pasirengęs sumokėti JAV 95 milijonų dolerių baudą, kad nebūtų pradėtas teismo procesas. O kitoje Atlanto vandenyno pusėje vyksta tyrimai dėl amerikiečių įmonių Apple, Amazon, McDonald’s. Europos antimonopolinė tarnyba pareikalavo, kad Apple sumokėtų į Airijos biudžetą 13 milijardus eurų. Į Europos mokesčių tarnybų taikinį pateko ir internetinio verslo gigantas Google. Ši kompanija jau sutiko laisvanoriškai primokėti 130 milijonų funtų pagal Britanijos mokestinių organų reikalavimą; komanijai pretenzijas pateikė taip pat Italija ir Prancūzija.



Akivaizdžiai matoma, kad pasaulyje prasidėjo ofšorų naikinimo procesas. Apie tai liudija vienas paskui kitą sekantys skandalai, kilę paviešinus ofšorų klientų duomenų bazes. Vienas iš paskutinių rezonansinių skandalų – paviešinimas informacijos apie tūkstančius klientų ir benificiarų tokio ofšoro, kaip Panama. Ofšoro valymų iniciatoriumi yra JAV. Amerikietiškų „kovotojų su ofšoriniu blogiu“ sumanymas labai paprastas – sunaikinti „mokesčių uostus“ už JAV ribų, paverčiant Ameriką vieninteliu ofšoru, arba „Nauja Šveicarija“.

Tarp kitko, net ir tam Amerikos verslui, kuris nepriaugo iki tramsnacionalinio dydžio, mokesčių sumažinimui nebūtiną naudotis užsienio ofšorais. JAV teritorijoje yra kelios vietos, turinčios „tylios mokesčių kūdros“ statusą. Ten mokesčiai mažesni už vidutinius valstybėje ir finansinė atskaitomybė JAV mokesčių tarnyboms supaprastinta. Yra ir tai taip vadinami vidiniai ofšorai (arba ofšorai). Ypač tuo pasižymi Delavero valstija. Daugelyje reitingų geriausiu ofšoru nurodoma valstija lenkia įprastas verslui jurisdikcijas, kaip Airija, Olandija. Didžioji Britanija. Specialistai pažymi, kad JAV teritorijoje yra dar mažiausiai dvi dešimtys komfortiškų mokesčių akivarų.

Be to, dar ХХ amžiuje Amerikos verslas gavo tokį vidinį ofšorą, kaip labdaros fondai, kurie atleidžiami nuo pelno ir turto mokesčių. Prie viso to, labdara – tiktai viršutinė aisbergo dalis, o povandeninė jo dalis – tai įprastas verslas, surištas su operacijomis finansų rinkoje, nekilnojamu turtu ir t.t. Dalis pelno, gaunamo iš šių operacijų, eina labdaros fondų kapitalo didinimui, o dar viena dalis išplaukia į kompanijas, surištas su pagrindiniais steigėjais ir tokių fondų benficiarais ir užregistruotiems, kaip taisyklė, vietiniuose arba užsieniniuose finansiniuose akivaruose.

Pagaliau, galima minimizuoti pelno mokesčių mokėjimą, nenaudojant ofšorų ir sudėtingų transfertų schemų. Galima tiesiog „optimizuoti“ komercinę ir finansinę kompanijos veiklą dėka panaudojimo daugybės landų Amerikos įstatymuose ir „teisingai“ sudarant finansinę atskaitomybę. Tam stambios kompanijos laiko savo sudėtyje arba samdo „mokesčių optimizavimo“ specialistus. Kai kurios optimizavimo schemos perdėm paprastos ir visuotinai naudojamos. Taip, remiantis Politinių tyrimų institutas (IPS) 2010 metais JAV atliktais tyrimais išaiškino, kad kas ketvirta kompanija iš šimto stambiausių šalyje išleido kompensacinėms išmokoms menedžeriams daugiau, negu mokesčių mokėjimui. Bet tai dar ne viskas: pusėje tokių atvejų „topų“ atlyginimai augo, tuo metu kai mokestinės išmokos mažėjo. Jokio nusikaltimo tokioje veikloje nėra: kalba eina apie trūkumus Amerikos korporatyvinių įstatymų.

Kiekvieną dieną kelios dešimtys JAV gyventojų sodinami į kalėjimą už mokestinius nusikaltimus ir apgavystę vienos iš galingiausių šalies žinybų – mokesčių tarnybos (IRS, Internal Revenue Services). Mokesčių nemokėtojus negelbsti nei amžius, nei socialinė padėtis, nei asmeninio gyvenimo aplinkybės. Kaip taisyklė, įsiskolinimų sumos tokių „mokesčių nemokėtojų“ IRS matuojamos tūkstančiais arba dešimtimis tūkstančių dolerių. O štai „mokesčių ekonomijos“, kurių pasiekia stambiausios Amerikos korporacijos ir kurios matuojamos milijardais, - amerikietiško gyvenimo norma. Tokios nepriemokos negresia top-menedžeriams ir korporacijų vadovams. Todėl kad viskas „optimizuota“ Mokesčių kodekso rėmuose. Prieš kelis metus vos neįsižiebė skandalas apie stambiausią elektrotechnikos korporaciją General Electric. Dėka „skylių“ esančių Amerikos įstatymuose ji įsigudrino be visokių ofšorinių gudravimų neprimokėti 2010 metais į iždą 3,3 milijardus dolerių. Bet tuo pačiu metu korporacijos vadovas Džefas Impelt 2010 metais uždirbo 15,2 milijonus dolerių, tuo tarpu reprezentacinėms išlaidoms ir kompanijos lobizmui išnaudojo 41,8 milijonus dolerių.


Pagal tarptautinės organizacijos Oxfam skaičiavimus, visos 50 stambiausių JAV kompanijų naudojo tuos pačius ar kitus mokesčių nemokėjimo būdus, o kasmetiniai Amerikos biudžeto praradimai per 2008-2014 metų periodą buvo 111 milijardai dolerių. Oxfam praneša, kad iš viso per nurodytą periodą 50 Amerikos verslo gigantų gavo pelną globalioje apimtyje lygų 4 trilijonams dolerių. Nuo šios sumos jie sumokėjo 1 trilijoną dolerių mokesčių. Tačiau į federalinį JAV iždą pateko tiktai 412 milijardų dolerių. Taip, vietoj priklausančių pagal įstatymą 35 procentų pelno Amerikos iždas gavo kiek daugiau 10 procentų. Bet ir tai dar ne viskas. Oxfam specialistai paskaičiavo, kad per nurodytą 2008-2014 metų laikotarpį (top-50) Amerikos verslo viršūnė gavo valstybės paramos įvairia forma 11,2 trilijonų dolerių sumai. Tai paskolos, garantijos, pagalba bankų gelbėjimui (bailout assistance). Ir visa tai neskaitant valstybinių užsakymų (kurie, kaip taisyklė, numato kainos padidinimą), o taip pat oficialių mokesčių lengvatų, kurių suma įvertinta 337 milijardais dolerių. Sukrečiantys skaičiai, kurie vaizdžiai išsklaido mitą apie tai, kad neva verslas Amerikoje išlaiko valstybę. Viskas atvirkščiai: valstybė išlaiko verslą. Grantų sumos, kurias skiria Amerikos labdaros fondai įvairiems socialiniams-humanitariniams projektams (kova su skurdu, medicina, švietimas, aplinkos apsauga ir t.t.), matuojama milijardais. Sumos pagalbos, kurios skiriamos valstybės stambiam bizniui matuojamos trilijonais. Štai tikroji Amerikos „labdarystė“ ir jos tikri beneficiarai.

Paaiškėjo, kad biudžeto pajamų dalyje korporacijų pelno mokesčiai sudarė šio dešimtmečio pradžioje 7-8% (o buvo laikai, kada ši dalis viršijo 1/3). Pagrindinę dalį įplaukų į biudžetą duoda fizinių asmenų pajamų mokesčiai, toliau seka įnašai į socialinius fondus ir netiesioginiai mokesčiai. Barakas Obama mėgino kažkaip reaguoti į periodiškai vykstančius skandalus ir, žadėjo įnešti pataisas į JAV Mokesčių kodeksą, kuris uždarytų landas Amerikos ekonomikos gigantams. Tačiau Obamai tai nepavyko.

Dabartins JAV finansų ministras Stivenas Mnochin kol kas nepadarė jokių konkrečių pareiškimų dėl mokesčių reformos. Manau, kad pelno mokesčio normą JAV Kongresas sumažins, bet ne iki 15%.
Kad ir todėl, kad deficitas pirmojo biudžeto, kurį sustatys Trampo komanda ( 2017/18 finansiniams metams) gali būti rekordinis. Žinoma, Trampas bandys sugrąžinti stambiausias Amerikos korporacijas iš ofšorinės jurisdikcijos, bet šis uždavinys išimtinai sunkus. Vienais iš labiausiai piktybinių mokesčių nemokėtojų yra Hai-tech sektoriaus kompanijos, sukoncentruotos „Silikono slėnyje“. Tai Microsoft, Apple, IBM, Google, Sysco Systems, Intel ir kitos. „Silikono slėniui“ Trampo pakišos pelno mokesčio sumažinimo pavidalu visiškai neįdomios. Juk jos iš viso neįpratusios mokėti mokesčių. Aš jau rašiau apie tai, kad Trampas praėjusių metų gruodžio mėnesį mėgino susitarti su „Silikono slėniu“, bet ten kol kas nesiruošia tokiam suartėjimui. Taip, 15-procentų pelno mokesčio norma pakankamai aukšta lyginant su klasikiniais ofšorais. Trampas jau reiškė viltį, kas sumažinimas mokesčio normos padarys Ameriką „patrauklia investuotojams“ iš viso pasaulio. Tačiau to, matomai, nepakanka. Štai jei bus norma 5 ar 10 procentų lygyje, tada, žiūrėk, ir Apple su Google pamils Ameriką ir mokės mokesčius į federalinį iždą. O kol kas jie ją myli tada, kada Vašingtonas vykdo dalybas valstybinių užsakymų ir kreditų arba gina savo verslo objektus nuo pretenzijų mokesčių tarnybų iš Europos ir kitų pasaulio dalių.





Pranešimą parašė ties

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)