Autizmu susirgę premjerai

Dvi beveik tuo pačiu metu Lietuvos ir Rusijos parlamentuose pateiktos vyriausybių ataskaitos. Jos abi, tarytum, parašytos to paties autoriaus, sergančio sunkia autizmo forma, kai pasaulis matyti, kaip per rožinius akinius.

Viskas gerai, nuostabi Markize, rimavo abu premjerai, kaip toje prancūziškoje dainoje. Na ir kas kad Lietuva tuščia, nugirdyta ir degradavusi, bet užtai Vilnius kimšte prikimštas „Porše“, kaip kokia nugyventa Afrikos sostinė, kur saujelė šilkuose, o 90% gyventojų su nuogais pasturgaliais. Reiškia, viskas auga! Maskvoje kiek kitaip, ten oligarchai važinėja „Ferariais“, jiems „Porše“ jau ne lygis. Ten yra daugiau ką vogti.

Lietuvos ir Rusijos premjerai aiškino, kad ekonomika auga, gyvenimas gerėja. Bet štai koks paradoksas – šitą augimą ir gerėjimą mato tik jie vieni. Gyventojai gi ne premjerai, kurie į pasaulį žvelgia per rožinius akinius, jie mato kainas, atlyginimus, jiems nereikia net apsimelavusių statistikos tarnybų, kurios puikiai įsisavino visuomenės apgaulės metodus, žmonės dar moka skaičiuoti.

Lietuviai, dar pajėgia nuvykti į Lenkiją, mato ten augančias gamyklas, žymiai mažesnes kainas, didesnius atlyginimus, jaučia, kad ten valdžia rūpinasi savo žmonėmis. Lietuvoje – atvirkščiai, per paskutinį dešimtmetį, o ypač prezidento postą užėmus D.Grybauskaitei, Lietuva ritasi į bedugnę.

Abi valstybės negali pasigirti ekonomikos specialistais. Rusijoje yra likę du adekvatūs ekonomistai - S.Glazjevas ir V.Katasonovas, o Lietuvoje likęs vienas – Povilas Gylys. Gal čia ir yra abiejų valstybių tragedija?

Ekonomistų nebuvimas – didelė Lietuvos problema, bet didžiausia mūsų valstybės problema, vis tiktai, tai vykdančiosios valdžios ir seimo ligos: autizmas ir kleptomanija.

Labai baisu, kad vieną vagių partiją keičia kita vagių partija, o Lietuva ir toliau garma į bedugnę.