Laikraščio „KP“
specialioji korespondentė Darja Aslamova surado atsakymą į
klausimą: aš esu pilietinė visuomenė ar ne?
Darja Aslamova
Man kažkodėl atrodo, kad taip. Bet
štai anądien skaitau, kad į Rusiją atvyko tūlas vokiečių ponas
Ronaldas Pofalla ginti pas mus pilietinę visuomenę, kuri, jo
žodžiais, yra sunkioje būklėje. Aš Rusijos pilietė ir pono
Poffalo neprašiau mane ginti. Ar aš jau šiam tūsui nepriklausau?
Aš įtariu, draugai, kad kažkokie apsukrūs žmonės jau senai
uzurpavo patį pavadinimą „pilietinė visuomenė“, išstūmę
jus, aktyvius adekvačius piliečius, tiesiog už durų.
Mano mėgiamas užsiėmimas
komandiruotėse – savo vakarų kolegas ir aktyvistus privesti iki
pasiutimo kalbomis apie civil society (tai ta pati pilietinė
visuomenė). Jų pilna pabėgėlių stovyklose visoje Europoje.
Paprastai aš droviai prieinu prie jaunų žmonių grupės ir prašau
duoti man interviu. Kada jie sužino, kad aš iš Rusijos, jų
veiduose pasirodo liūdna užuojautos mimika. Iš pradžių aš
klausau jų bumbsėjimo apie tai, kaip jie metė visus savo reikalus,
kad padėti vargšams migrantams, kurių neįleidžia piktos
vyriausybės. Po to aš naiviai prašau man paaiškinti, kas yra
pilietinė visuomenė.
Tam tikra sumaištis:
- Na, tai žmonės, kurie aktyviai
dalyvauja šalies reikaluose....
- O štai partija AfD Vokietijoje, - klausiu,
- jie žmonės aktyvūs ir nenori, kad migrantai atvažiuotų. Jie
skaito, kad migrantai vykdo teroro aktus, prievartauja moteris,
nenori dirbti. Jie irgi pilietinė visuomenė?
Siaubas veiduose.
- Žinoma, ne! Jie ne demokratai!
- Bet juk demokratija – tai nuomonių
pliuralizmas. Ar ne?
Vėl sumaištis.
- Pilietinė visuomenė turi laikytis
demokratijos principų, dalyvauti rinkimuose. Štai jūs dalyvaujate
rinkimuose? - sako man.
- Žinoma. Paskutinį kartą aš
balsavau už Putiną.
Nenusakomas siaubas veiduose.
- Bet tai neteisinga! Jis juk
diktatorius!
- Kodėl?! - nustembu aš. - Aš taip
skaitau. Tai yra aš turiu balsuoti už kažkokį teisingą žmogų?
Kurio pavardę man pasufleruos?
Neryžtingai:
- Bet pas jus gi buvo demokratiniai
prezidentai: Gorbačiovas ir Elcinas.
- Man Gorbačiovas – griovėjas
didžios šalies. O demokratas Elcinas sušaudė iš tankų
parlamentą.
Pauzė. Apie tai aktyvistai mažai ką
girdėjo.
Neryžtingai:
- Bet juk parlamentas priiminėjo
neteisingus, nedemokratinius sprendimus.
- Reiškia, jeigu teisėtai išrinktas
parlamentas priima „neteisingus sprendimus“, jį reikia sušaudyti
iš tankų?
Pauzė.
- Ne, žinoma. Bet juk jis buvo visai
padorus prezidentas, turėjo gerus santykius su vakarų šalimis.
- Aha, reiškia, geras prezidentas –
tai tas, kuris dėl visko sutinka su Vakarais?
Čia paprastai staigiai keičia temą:
- Tikras pilietis nebalsuos už žmogų,
kuris pažeidžia mažumų teises. Štai ką jūs galvojate apie gėjų
teises?
Vai, užkirto! Aš jiems:
- Aš skaitau, kad jie gali užsiiminėti
miegamajame kuo nori. Bet kaip tikintis žmogus, skaitau tai nuodėme.
Bet tai mano asmeniška nuomonė. Taip, homoseksualizmas – tai
biologinis nukrypimas nuo normos, liga, ir dauguma gydytojų
pasaulyje tai pripažįsta. Na štai gimė žmogus be rankos ar be
kojytės, gaila jo, jis invalidas. Taip pat ir gėjai. Ką čia
padarysi?
Toliau kyla neįsivaizduojamas riksmas.
Išlaukiu ir klausiu paprastai:
- Reiškia, jeigu aš balsuoju už
Putiną, tikiu į Dievą ir skaitau homoseksualizmą nuodėme, aš
nepriklausau pilietinei visuomenei?
Tyla...
https://www.kompravda.eu/daily/26891.5/3935830/
vertė Algimantas Lebionka
vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą