Institute of
International Finance (IIF) duomenimis, 2018 metų pirmą ketvirtį
bendra pasaulio skola buvo 247 trilijonai dolerių. Namų ūkiai
skolingi 47 trilijonus, nefinansinių korporacijų skola – 74,
finansų sektorius – 61, valstybinis sektorius – 67. Tai sudaro
317% pasaulio BVP. Santykinis
skolos lygis pagal BVP pas JAV – 329,7%, euro
zonos šalių – 386,8%, pas
Didžiąją Britaniją – 456,2%, o rekordininke yra Japonija –
526,5%.
V.Katasonovo nuomone,
„visų šalių BVP rodiklis yra išpūstas: jis atspindi veiklos
rezultatus ne tiktai realaus sektoriaus, bet ir paslaugų sektorių,
o daugumas paslaugų yra tiesiog fikcija.“
Pasaulio skolos dinamika
yra tokia (trilijonai JAV dolerių): 2003 m. – 99; 2008 – 178;
2013 – 210. Išeina, kad 2018 metais pasaulio skolos dydis buvo
2,5 kartus didesnis, negu prieš 15 metų.
Nesenai paskelbtoje TVF
ataskaitoje sumarinis pasaulio skolos dydis 2017 metais nurodomas
182 trilijonai dolerių. Tai ženkliai mažiau, negu pateikia IIF.
TVF ataskaitos autoriai akcentuoja, kad lyginti pasaulio skolą
reikia ne tik su BVP, bet ir su nacionalinio turto rodikliu, kuris,
auga žymiai greičiau, negu skola. Žinomi Credit Suisse banko
vertinimai turto atskirų šalių ir viso pasaulio. Jie skelbiami
ataskaitose Global Wealth Report. Šis rodiklis (national net
wealth, grynas nacionalinis turtas) skaičiuojamas taip pat, kaip
rodiklis „gryni aktyvai“ (net assets) pas bet kokią kompaniją:
bendras aktyvų dydis atėmus įsipareigojimus (skolas).
Sumarinis pasaulio
turtas 2017 metais buvo 280,3 trilijonai dolerių. TVF ataskaitoje
nurodomas pasaulio turtas už atskirus metus (trilijonai dolerių):
2000 m. – 117,0; 2005 m. – 172,3; 2010 m. – 219,8; 2015 m. –
219,8. Už periodą 2000-2017 mm. Grynas pasaulio turtas išaugo 2,4
karto; per tą patį laiką gyventojų skaičius planetoje padidėjo
nuo 6,1 iki 7,5 milijardų žmonių, t. y. 1,23 karto. Išeina, kad
turtas skaičiuojant vienam žmogui pasaulyje gerokai išaugo.
O štai paskirstymas
pasaulio turto tarp šalių: JAV – 93,6 trilijonai dolerių (1/3
viso pasaulio turto); Kinija – 29,0; Japonija – 23,7; Didžioji
Britanija – 14,1; Vokietija – 13,7; Prancūzija – 13,0;
Italija – 10,9. Rusija – 19 vietoje su gryno nacionalinio turto
dydžiu 1,9 trilijonai dolerių.
Šio rodiklio naudojimas
visai kitaip sustato šalis, nei naudojant BVP rodiklį. Pagal jį
JAV BVP atrodo kukliau – ¼ pasaulinio. Pagal BVP, suskaičiuotą
pagal perkamosios galios paritetą, Kinija 2017 metais jau 1,2 karto
aplenkė JAV. O rodiklis grynojo nacionalinio turto pas Kiniją 3,2
karto mažesnis, negu JAV.
Katasonovo nuomone,
jeigu BVP rodiklis yra ekonomikos „kreivas veidrodis“, tai
rodiklis
national net wealth
visiškai neatspindi realios ekonomikos. Priežastis ta, finansiniai
aktyvai, pagal kuriuos skaičiuojamas šis rodiklis, beveik visai
prarado ryšį su realia ekonomika. Tai visuma „finansinių
instrumentų“, aptarnaujančių ne pramonė, žemės ūkį statybą
ir kt. tikros ekonomikos sritis, o bankų „kazino“.
Katasonovas rašo: „JAV
fondų rinkos kapitalizacija 2018 metais buvo 30 trilijonų dolerių.
Dar vienas išpūstas aktyvas – taip vadinama intelektualinė
nuosavybė, įvertinta keliais trilijonais dolerių. Prie jos dar
reikia pridėti pervertintas nekilnojamo turto rinkas ir pan. Todėl
ne nuostabu, kad rodiklis grynojo nacionalinio turto tampa
rekordiškai didelis. JAV, kaip niekur kitur pasaulyje, išvystytos
finansų rinkos, kurios sukuria optinį gigantiško turto efektą.
Tai ne turtas, o burbulas. Jis ims sproginėti (kaip 2008 metais),
ir mūsų akyse „išgaruos“ milijonai, trilijonai dolerių.
Taip, 2008 metų „karštą“ rudenį tiktai nuo rugsėjo 19 iki
spalio 7 Amerikos kompanijų akcijos atpigo 3,4 trilijonais dolerių.
Mes čia turime reikalą
ne su ekonomika, o su sukčiavimo mechanizmu, kuris transformuoja
kreditus ir paskolas (atitinkamai, jų sukuriamas skolas) į
burbulą. Už kiekvieną skolos dolerį sukuriama (santykinis
pavyzdys) realių aktyvų už 5 centus, o įvairių rinkos burbulų
– už 2 ar 3 dolerius. Sukuriama „efektyvios ekonomikos“
iliuzija. Kai tik burbulai sprogsta, ateina tiesos momentas:
padengti skolas nėra kuo. Ekonomika – graikiškas žodis,
pažodžiui reiškiantis „namų statybą“. Mes gi turime reikalą
su fenomenu, kurį teisingiau vadinti apgavyste, Pirma, tai burbulų
pūtimas įvairiose rinkose. Antra, apgavystė patiklios publikos,
kuri investuoja savo pinigus į burbulus.“
Valentino Katasonovo
nuomone, grynas realus JAV nacionalinio turto rodiklis yra nulinis
ir net neigiamas. JAV – bankrotas, kuris gyvena skolindamas ir
meluoja, kad pas jį viskas tvarkoje.
Prasidėjo!? Po
vakarykštės TVF publikacijos apie galimą
ekonomikos augimo sulėtėjimą, pasaulio biržose išparduodamos
akcijos, jų kaina rekordiškai krito. Donaldas Trampas pareiškė,
kad bankų reguliatorius išprotėjo.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą