Spalio 30 dieną
Vokietijos bankų asociacija (Bankenverband), kuri atstovauja
200 privačių komercinių bankų ir vienuolikai asocijuotų narių, pareiškė, kad „ekonomikai reikia programuojamo skaitmeninio
euro“.
Už pinigų-kredito politiką yra
atsakinga valstybė, teigiama Bankenverband pareiškime.
Bet kuri valiuta, kuria operuoja bankai
ir privačios kompanijos, turi priklausyti kuriai nors valstybinei
sistemai.
Bankai siūlo įvesti skaitmeninį
eurą, kuris, jų nuomone, turi būti įdiegtas su sąlyga sukūrimo
paralelelinės ir bendros visai Europai mokėjimo platformos. Jų
nuomone, žmogus ar įrenginys turi būti aiškiai identifikuoti. Tam
reikalingas europinis, o dar geriau, globalus identifikavimo
standartas. Kiekvieno iš skaitmeninių pinigų atveju klientai turi
būti identifikuoti naudojant standartą, kuris yra toks pats
griežtas, kaip ir tas, kurį bankai ir kitos organizacijos privalo
naudoti sutinkamai su įstatymų baze, nukreipta kovai su pinigų
plovimu ir terorizmo finansavimu.
„Europos konkurencingumo palaikymui,
patenkinimui poreikio klientų ir sumažinimui transakcijų kaštų
būtina išnagrinėti klausimą dėl diegimo skaitmeninių pinigų
euro pagrindu“, - sakoma Vokietijos bankų dokumente.
Bankininkų nuomone, privačios
skaitmeninė valiutos, kaip Facebook „Libra“, neturi būti
leidžiamos.
Vokietijos finansų ministras Olaf
Scholz palaikė skaitmeninių euro pinigų idėją. Jo nuomone, tokia
sistema būtų naudinga Europai.
Mano nuomonė, kodėl sunerimo bankai?
Tarptautinė
konsultacinė kompanija McKinsey prognozuoja, kad pusė pasaulio
bankų neišgyvens per sekančią krizę. McKinsey nuomone, esant
ekonomikos nuosmukiui,
nesant pelno, trūkstant kapitalo ir mažėjant kreditų paklausai,
bankų bankrotai neišvengiami.
Labiausiai kenčia Europos kredito
organizacijos, esančios neigiamų palūkanų spąstuose. Europos
centrinio banko eksperimentas su neigiamomis palūkanomis tęsiasi
jau virš penkių metų. Tikslas – stimuliuoti ekonomikos augimą
ir išvengti defliacijos. Kol kas tokia monetarinė politika neduoda
efekto: ekonomika ne greitėja. Deutsche Bank ekspertų vertinimu,
euro zonos kreditinės organizacijos dėl neigiamų palūkanų
patiria per metus aštuonis milijardus dolerių nuostolį.
McKinsey pažymi, kad „Faktiškai
bankai baudžiami už laisvų piniginių lėšų saugojimą CB
depozituose“. Vokietijos smulkiems bankams iškilo egzistecinė
problema „Būti ar nebūti“, todėl jie tikisi skaitmeninio
konclagerio padedami išlikti antikapitalizmo sąlygomis.
Kapitalizmas, žinia, tai skolinimo procentas, ne tik proletariato
išnaudojimu sukuriama pridėtinė vertė. Penimas Rotšildų, Karlas
Marksas apie skolinimo procentą ir bankų vaidmenį išnaudojant
proletariatą apdairiai užmiršo.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą