Paprastas uodas tampa mirtina grėsme,
nes atėjūnai iš Afrikos Europoje sparčiai platina Vakarų Nilo
kartštligę
Vykdami į gamtą artimu laiku
susidursime su labai sudėtinga problema. Teks saugotis ne tik erkės,
bet ir paprastojo uodo Culex pipiens įkandimo, perspėja vokiečių Berliner Zeitung.
Globalistų organizuota
nekontroliuojama migracija į Europą atnešė europiečiams ne tik
terorizmo, nusikalstamumo, ekonomines, bet ir epidemijų problemas,
daugybę Afrikos ligų, su kurių profilaktika Europos gydytojai ir
visuomenė nebuvo susidūrusi, arba jos Europoje jau buvo užmirštos.
Sorošo ir kitų nusikaltėlių finansuojami afrikiečių
„gelbėtojai“ pasmerkia šimtus milijonų europiečių gyvybes
pavojui. Karantino nėra ir ligų nešėjai paplinta Europoje.
 |
| Vakarų Nilo karštligės paplitimas Vokietijoje 2019 metais |
Vakarų Nilo karštligė
Sukėlėjas –
Vakarų Nilo virusas, priklausantis Flaviviridae šeimos Flavivirus
genčiai. Virusas išskirtas 1937 m. Ugandoje, Vakarų Nilo regione.
Vakarų Nilo karštligės pagrindiniai
pernešėjai yra uodai. Vabzdžiai infekciją perneša nuo paukščių,
naminių ir kitų šiltakraujų gyvūnų. Virusas būna aktyvus
kelias dienas. Infekcijos simptomai primena gripą, - pakyla
temperatūra, galvos skausmas, laužo kaulus. Kai kuriais atvejais
infekcija gali sukelti encefalitą ir meningitą. Padidintos rizikos
grupės – vyresni už 60 metų asmenys, sergantys diabetu ir
onkologiniais susirgimais. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo
paprastai yra nuo 3 iki 14 dienų.
 |
| Vakarų Nilo karštligės susirgimų židiniai 2018 metais |
Europos ligų profilaktikos ir
kontrolės centro (ECDC) duomenimis nuo 2018 metų birželio 27
dienos iki rugpjūčio 2 dienos Serbijos užregistruoti 29 šios
ligos atvejai, 2 pasibaigę mirtimi, Graikijoje – 21, Vengrijoje –
5, Rumunijoje 2.
Vokietijos Kocho institutas
patvirtino, kad imigrantai iš Afrikos ir Azijos atnešė į
Vokietiją infekcines ligas. Realūs susirgimų skaičiai slepiami
nuo visuomenės, pažymėjo JAV portalas „Gatestone.“
2019 metais Vokietijoje buvo 100
žmonių infekuotų Vakarų Nilo karšligės virusu, pas 20 ligonių
pastebėta karštligė ligos simptomai. Spalio mėnesio pradžioje
identifikuotas pirmasis šia liga užsikrėtęs autochtonas
vokietis (70 metų), Leipcigo apylinkės gyventojas. Jis gydomas
Leipcigo ligoninėje.
Europos ligų profilaktikos ir
kontrolės centro duomenimis, 2018 nuo Vakarų Nilo viruso numirė
181 žmogus. Iš viso Europoje buvo 2083 pranešimai apie Vakarų
Nilo infekciją. Ženkliai šių susirgimo padaugėjo Italijoje,
Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Vokietijoje užfiksuota 53 paukščių
ir 27 arklių užkrėtimai. Plinta per žvirblius, varnas, plėšrius
paukščius, net pelėdos gali apsikrėsti ir žūti. Šiuo virusu
gali užsikrėsti katės ir šunys. Pas juos daugumoje atvejų
neišsivysto ligos požymiai.
Pernešėjas Culex
pipiens paprastasis uodas. Berliner Zeitung savo skaitytojams
rekomenduoja imtis individualios apsaugos nuo uodų.
Naudoti repelentus, atitinkamus drabužius, languose įrengti
apsauginius tinklelius. Reinas jau dabar apdirbamas
„ekologiškai pateisinamomis priemonėmis“. Vokietijoje
stebimas azijinis tigrinis uodas, kuris gali paplisti Vokietijoje.
Jis gali perduoti Zika virusą, Denge karšligę ir Chikungunya.
Ateina laikai, kai uodo įkandimai
bus tokie patys pavojingi, kaip ir erkių.
Atėjūnų iš Afrikos ir Azijos
platinamos ligos
Į Vokietiją vien 2015 metais atvyko
700 000 - 800 000 prieglobsčio prašytojų, dar 300000 nežinia
kur dingo. Jie nebuvo patikrinti. Bünsdorfo parapijos pastorius
priglaudė migrantą iš Jemeno, kuriam nebuvo suteiktas pabėgėlio
statusas. Šis migrantas atvira, labai užkrečiama džiovos forma
apkrėtė 50 vaikų. Neaišku kiek dar žmonių apkrėtė
infekcijos nešiotojas, nes ligos inkubacinis periodas gali
užsitęsti kelis mėnesius.
Kocho instituto nurodė, kad
pradedant 2015 metais, vyko visuotinis šių ligų skaičiaus
augimas. Metinė ataskaita pateikia duomenis apie 50 infekcinių
susirgimų, atneštų į Vokietiją nuo 2015 metų. Ataskaita parodė, kad Vokietijoje
labiausiai plinta šios ligos: adenovirusinis konjuktyvitas,
botulizmas, raupai, cholera,
kriptosporidiozė, dange karštligė, echinokokozė,
entero hemoraginė E. coli, liambliozė, hemofilija,
gripas, hantavirusas, hepatitas, hemoraginė karštligė,
ŽIV/AIDS, raupsai, vidurių
šiltinė, maliarija, tymai, meningokokinė infekcija,
meningoencefalitas, paratitas, parašiltinė, raudoniukė,
šigeliozė, sifilis, toksoplazmozė, trichineliozė, tuberkuliozė,
tularemija, dėmėtoji šiltinė ir kokliušas.
Susirgimas hepatitu, pavyzdžiui,
išaugo per tris pastaruosius metus 300%. 2014 metais buvo 755, o
2016 – 3006. Susirgimų tymais skaičius išaugo 450%. VIČ/AIDS
padaugėjo 40%. Tuberkuliozės - per 30%. Gydytojai mano, kad
susirgimų statistika neatspindi tikros situacijos. Ji yra
slepiama, kad nesukelti antiimigracinių nuotaikų. 40%
visų tuberkuliozės atvejų yra su
daugybiniu atsparumu ir yra potencialiai labai pavojinga.
Ataskaitoje sakoma, kad Vokietija kol kas išvengė
blogiausio scenarijaus - čia nėra tropinių ir egzotiškų ligų
epidemijų. Vokietijos gydytojai tvirtina, kad atvykstantys
ligoniai serga ligomis, kurių niekas Vokietijoje nebuvo matęs 20
ar 25 metus.
Italų parlamento deputatas Edmondo
Cirielli kelia aliarmą: „dauguma migrantų, kurie atvežti į
Italiją, yra pagrindinai iš Nigerijos, PAR, kurios labiausiai
kenčia nuo AIDS“. 75000 atvykėlių atsinešė labai užkrečiamas
ligas (Jan-Torsten Gräsner, direktorius greitosios pagalbos
Instituto);
Per 2017 metų pirmą pusmetį tarp
prieglobsčio prašytojų Kocho institutas diagnozavo 786
tuberkuliozės atvejus, 542 atvejai hepatito (A-E) ir lepra
(raupsai). Daugiausiai atvejų buvo Bavarijoje (455),
Baden-Viurtemberge (286) ir Šiaurės Reinas-Vestfalija (255).
Pagal kilmės šalis už ataskaitinį
(pirmą 2017 metų pusmetį) registruotų susirgimų skaičius
buvo iš šių šalių imigrantų: Eritrėja (213), Sirija (207),
Somalis (160), Afganistanas (112), Sera-Leone (74), Nigerija (62),
Irakas (61), Etiopija (53), Gvinėja (45), Pakistanas (45).
RKI duomenimis, per savaitę
fiksuojama nuo 40 iki 60 naujų infekcijos atvejų. „Yra
padidėjusi infekcijos grėsmė gyventojams visumoje. Pažymima,
kad netiesiogiai RKI pripažįsta, ženklų sumažinimą infekcijų
statistikos vietinės sveikatos priežiūros grandyje, be
to statistikos nėra iš viso fiksuojami ŽIV ir venerinių
ligų susirgimai. Italijoje tuomet buvo užfiksuoti keli Ebola
karštligės atvejai. Kalbama apie 40 Ebola atvejų, kurie buvo
imigrantų patikrinimo metu diagnozuoti Italijos Lampedūzos
saloje.
Vokiečių portalo Pi-news nuomone,
toks Vokietijos valdžios elgesys su vokiečių tauta yra
„pavojingas ir begėdiškas“. Kaip tai gali vykti –
nepaisant faktų ir skaičių, klausiama portale.
Vokiečių nuomone, RKI yra iš
federalinio biudžeto finansuojamas institutas, todėl, yra
kartelio dalis. Net pasaulinio garso mokslininkai priklauso nuo
valstybės finansavimo ir daro tai, ką valdžia nori. Infekcijų
plitimas akivaizdus: tuberkuliozė plinta oro-lašeliniu būdu.
Hepatitas per kraują ir lytinius kontaktus. O ką mes kiekvieną
dieną skaitome apie islamistų grobikų išpuolius, klausia
Pi-news.
Kartelis organizuoja įsiveržimą.
Vokiečių tautos resursų išgrobstymą, naikina vokiečių
sveikatą, sunaikino žmonių saugumą ir naikina vokečių
identitetą ir jų tėvynę, konstatuoja Pi-news. Nurodoma, kad
skaičius užsieniečių, gaunančių pačią didžiausią paramą
Hartz 4 2016 metais išaugo dviem milijonais.
Usutu virusas
2019 metais Usutu virusas buvo
užfiksuotas Prancūzijoje. Birželio 21 dieną Paryžiaus klinikoje
INSERM buvo hospitalizuotas 30 metų vyras su veido nervo
paralyžiumi. Pas jį buvo identifikuotas virusas Usutu. Gydytojai
tuojau pat ėmėsi gydymo ir profilaktikos, kad izoliuoti ligos
plitimą.
Usutu virusą perneša uodai nuo
sergančių paukščių. Jis pažeidžia nervų sistemą. Pirmą
kartą jis buvo identifikuotas Afrikoje 1959 metais pas gyvūnus.
2016 metais Italijoje buvo
užregistruota 10 atvejų Usutu infekcijos pas žmogų, trys atvejai
Kroatijoje. Kol kas yra užfiksuotas tik vienas atvejis šio viruso
perdavimo iš žmogaus žmogui.
Usutu virusas priklauso flavivirusams,
kaip encefalitas, vakarų Nilo karštligė, denge. Infekcija
pažeidžia žmogaus nervų sistemą.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą