Ir šiandien ir vakar susilaukiau nemažai laiškų bei skambučių iš pažįstamų tautiečių, tiek pačioje Lietuvoje gyvenančių, tiek ir išeivijoje, visi klausia mano nuomonės apie tai kas įvyko. Turėta omenyje, suprantama, Aušrinės Armonaitės pergalė Pasaulio lietuvių apygardoje.
Radau virš dešimt laiškų iš Lietuvos ir su priekaištais, kaip lyg tai ir aš būčiau už ją prabalsavęs... Todėl tad ir bandau visiems paaiškinti, kad balsavo tik, galima sakyt, mikroskopinė išeivijos dalis, na o už Armonaitę tai ir išvis vos dvylika tūkstančių.
Savo nuomonę aš jau daugmaž išsakiau vakarykščiame komentare, dabar dar kai ką pridėsiu, nes šiek tiek atidžiau patyrinėjus šių rinkimų statistiką, iškart matosi, jog tikriausia būta nemažai ir visokių pažeidimų. Nesigilinsiu į pažeidimus pačioje Lietuvoje, noriu atkreipt dėmesį tik į rinkėjų registravimo niuansus būtent šioje naujai įkurtoje Pasaulio lietuvių apygardoje.
Palyginus pirmojo ir antrojo turų duomenis, krinta į akis tai, kad spalio 11 dienai užregistruotų rinkėjų būta 43 503, o spalio 25-tą iš kažkur atsirado jau 44 469, tai yra beveik visu tūkstančiu daugiau. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys ne Lietuvoje, pageidavę balsuoti spalio 11 dieną, turėjo vėliausiai iki rugsėjo 28 dienos užsiregistruoti per elektroninę registracijos sistemą arba susisiekę su Lietuvos Respublikos ambasadomis bei konsulatais pagal savo gyvenamą vietą. Ir bent jau generaliniame konsulate Los Andžele tas terminas buvo pratęstas dar net iki spalio 1 dienos. Tačiau po šios datos jokio tolimesnio registravimo jau kaip ir neturėjo būti. Ką gi, pasirodo, mums „užsieniečiams“ tą buvo galima ir toliau daryti, ir per elektroninę registracijos sistemą ir konsulatuose.
Koks buvo tokios lengvatos tikslas sunku pasakyti. Mano supratimu, kad kaip galint labiau išpūst užregistruotųjų būtent šioje naujoje „užsieniečių“ rinkiminėje apygardoje skaičių. Būtent kad parodyti, kokie užsieniuose gyvenantys Lietuvos piliečiai neva aktyvūs ir kaip nori balsuoti. Na ir, kas be ko, kad tokiu būdu turėti Seime dar vieną papildomą vietą. Buvo ligi šiol 140, o dabar bus 141 dykaduonis, su tokia gera alga, kokia daugumai žmonių Lietuvoje net nesisapnuoja...
Jau minėjau, kad šiais metais čia būta tiesiog pasiutiškos agitacijos. Tačiau vis tiek sugundė tik vos 7 procentus užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Didesnė pusė jų prabalsavo, deja, kaip prabalsavo.
Taigi dabar aš jau absoliučiai sutinku su ir palaikau Lietuvoje beveik kaip ir vyraujančią nuomonę, kad ne Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams išvis nereikėtų leist balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Absoliučios daugumos emigrantų tas visiškai ir nepaliestų, jie ir taip nebalsuoja, o tokiems, kas šįkart parodė savo tikrąjį veidą, reikia tiesiog uždėt antsnukius, kad savo viruso neplatintų...
Dabar dauguma mano pažįstamų lietuvių, gyvenančių ir JAV ir Europoje, sako, jog yra baisiausia pasipiktinę, kad jiems gėda dėl tų tautiečių, kas už Armonaitę balsavo... Kai tuo tarpu vadinamosios „Pasaulio lietuvių bendruomenės“ (PLB) pirmininkė Dalia Henke interviu „Delfyje“ sakė, kad dabar atseit „turėsime Seimo narį, kuris rūpinsis Lietuvos diaspora“, kad „pirmą kartą istorijoje Lietuvos diaspora turės savo atstovą Seime“, ir kad „tai yra didžiulis laimėjimas“, kas man, ypač dabar, kai jau žinome, kas bus tuo „atstovu“ (tiksliau „atstove“), skamba tiesiog kaip pasityčiojimas... Ir tai, mano nuomone, tik dar kartą, jau tikrai galutinai, parodo ir įrodo, kokia iš tiesų ir ta PLB yra ir daugmaž viskas, ką jie daro. Tai tiesiog saujelė desperatiškai dėmesio trokštančių žmonių, kaip kad anais laikais būdavo vadindavo, „массовики-затейники“, ir tiek, tiktai anais laikais tai būtų jie buvę kokiais komjaunimo ar profsąjungos aktyvistais, kokioje nors gamykloje ar institute, o dabar kiti laikai, kiti vėjai...
Na tai ir galės dabar su savo atstove glebėsčiuotis. Tik tegul žino, ir jie ir jinai, kad lietuvių išeivijos dauguma tikrai neleis jai vadintis ir visų mūsų atstove. Išeivijoje gyvena pusė milijono žmonių, turinčių Lietuvos pilietybę, ir tie keliolika tūkstančių, kas prabalsavo už Armonaitę, tikrai nėra išeivijos balsas, o tik vos keli procentai tautos išmatų (išgamos + atmatos). Kaip ir pačioje Lietuvoje. Net ir tie 107 093, per pirmąjį turą prabalsavusių už Armonaitės partiją, tai irgi tebuvo viso labo tik 9,11% nuo 1 133 561 išvis balsavusiųjų. Nepateisinamai daug, taip, bet iš tiesų ne taip jau labai ir daug...
Absoliučiai daugumai pasaulio lietuvių paprasčiausia nusispjaut ir į PLB ir į tą jų „pasaulio lietuvių“ apygardą. Armonaitė nebus daugumos emigrantų atstove. Tai tik vos 12 tūkstančių (kurių nemaža dalis, manau, ir patys gal tam tikros „orientacijos“) atstovė. Mes, tai yra 93 procentai lietuvių diasporos, neturime ir nenorime turėt su visu tuo nieko bendro.
Na o aš dar tiesiog ir nenoriu, kad apie mus, gyvenančius išeivijoje, galvotų, jog mes čia visi už Armonaitę, todėl tad negalėjau šiuo klausimu neišsakyt savo nuomonės. Jei pačioje Lietuvoje šitame absurdiškame siurrealizme sudalyvavo beveik pusė piliečių, tai išeivijoje tik vos 7%, kas ir parodo, kad sveikiausioji lietuvių tautos dalis šiandien turbūt vis gi ir yra būtent išeivijoje. Ką gi, bent jau tuo galiu pasidžiaugti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą