2021-01-26

Akademikas A.Čučalinas apie koronavirusą, imunitetą, žmonijai gresiančias ligas

 


Žymus Rusijos pulmonologas akademikas Aleksandras Čučalinas leidinio „Savaitės argumentai“ redaktoriui Andrejui Uglanovui pasakoja apie imunitetą, koronaviruso profilaktiką, apie kitas žmonijai gresiančias ligas.

Mūsų civilizacija susidūrė su naujais infekciniais susirgimais, kuriais anksčiau žmonės nesirgo.

Kas yra naujas infekcinis susirgimas? Tai naujas ligos sukėlėjas ir kada žmogus apkrečia žmogų.



https://youtu.be/PNnl1t6NTtI

Akademikas papasakojo, kad žmonės koronavirusais buvo infekuoti maždaug prieš 800 metų per jūros produktus. Koronavirusas gyvena pas reptilijas, kas kupranugarius, kates, šunis. XX amžiaus 30-aisiais koronavirusas buvo išskirtas iš fermoje auginamų viščiukų. 60-jų viduryje išmokta auginti koronavirusus ant kvėpavimo takų epitelio ląstelių kultūrų, jie buvo nufotografuoti su elektroniniu mikroskopu. Tuomet buvo aprašyti keturi žmogaus koronaviruso serotipai. Dažnai kartu su rinovirusu sukelia slogą, gerklės skausmą. Pradedama sirgti nuo rugsėjo mėnesio. Vaikai per metus serga po 4-5 kartus.

2003 metais Honkongo mokslininkai iš afrikinės katės Viveros išskyrė atipinės pneumonijos virusą. Mokslininkai perspėjo, kad katinai ir kiti gyvūnai, naudojamos katės ir kiti gyvūnai turi būti auginami kontroliuojant, ar jos neturi koronavirusų, kurie gali apkrėsti žmones atipine pneumonija.




Pirmasis nuo SARS koronaviruso mirė kinų kilmės mokslininkas iš Kanados, kuris viešėdamas Honkonge, lankėsi Honkongo parke, kur buvo viverų ferma. Jos čia buvo laikomos tam, kad rinkti jų prakaito liaukų sekretą, iš kurių gaminami kvepalai. Fermoje mokslininkas glostė kates. Grįžęs į viešbutį jis sunegalavo ir numirė.

Kaip žmogui apsisaugoti nuo respiratorinių virusinių susirgimų, tarp jų ir koronaviruso infekcijų.

Kalbame apie pirminės profilaktikos temą. Didelį vaidmenį vaidina higiena. Kaukė gali tapti net didesniu infekcijos šaltiniu, negu jos nenešiojant. Klausimas kyla apie kaukės kokybę ir kaip dažnai ją reikia keisti. Reikalinga Nr.95 kaukė. Ji „dirba“ 1,5-2 valandas, po to ją reikią keisti. Reikia mokytis iš chirurgų – jie chirurgines kaukes keičia kas 1,5 valandos. Išvirkščioje kaukės pusėje yra visa tai, ką žmogus iškvepia – toks didelis skaičius virusų, bakterijų ir grybelių, kad geriau to net nekomentuoti. Kaukė tampa infekcijos šaltiniu.

Didžiausia reikšmė tenka nosies gleivinei. Turi būti nosies ertmių higiena. Visada rekomenduoju namuose, kada grįžtate iš darbo, praplauti nosies gleivinę. Ypač svarbu naudoti vitaminus D3, B12 ir folio rūgštį, vitaminą A ir E. Visa tai padeda gleivinei įgyti mukozinį imunitetą. Žinoma, žmogui reikia užsiiminėti lengvu sportu gryname ore.

Tai pirminė profilaktika. Prie pirminės profilaktikos priklauso vakcina.

Mes sakome, kad XXI amžius yra vakcinų amžius. Vakcinų pasirinkimas – tai jau kita tema.



…Yra vakcina, yra struktūra, yra vakcinologija. Kas tai? Tai gydytojas, kuris įvertins imunitetą, diagnozuos ir tuo remdamasis pasakys ar jums rekomenduojama vakcina.

Pas mane dirba gydytojai, kurie gegužę persirgo COVID-19, o produkcijos antikūnų nebuvo ir rudenį jie susirgo sunkia forma. Aš jiems išgelbėjau gyvybę.

…Imunitetą reikia treniruoti. Kaip ir kitus organus – kai mes vaikštome, bėgiojame... Jeigu mes to nedarome, tai gauname tai, ką dabar gavome. Įgimta imuninė sistema skirstoma į taip vadinamą mukozinį imunitetą ir įgimtą imunitetą. Mukozinis imunitetas – tai gleivinės imunitetas: nosies, ortofaringinės srities, trachėjos, bronchų, žarnyno, skrandžio...

Pirma, ko reikia: pakelti gleivinės barjero lygį, kad būtų geras mukozinis imunitetas. Įgimtas imunitetas susietas su interferono gavyba. Jis vystosi iki 30 metų. Įgytas imunitetas vystosi pasekmėje to, kas vyksta su žmogumi aplinkoje, įskaitant infekcinius susirgimus. Kiekvienas organas ir sistema sensta. Imuninė sistema irgi.

…Ko mums laukti? Naujų infekcijų ir senų infekcijų sugrįžimo. Ypač didelį nerimą kelia maras.

Buvo maro pandemija, kuri stipriai pakeitė pasaulį. Įvyko mutacija, dideli pokyčiai.

Kita problema – paukščių gripas H5N1. Prieš mėnesį Japonijoje ėmė naikinti visas vištas. Jos tapo to viruso rezervuaru. Tiesa, nėra nei vieno žmogaus, kuris susirgo šiuo gripu, bet tai aukšto patogeniškumo gripo virusas.

Tarp koronaviruso ir gripo egzistuoja biologinis antagonizmas. Žiūrėkite: labais mažai gripo, praktiškai jo nėra, o kada yra padidintas gripo aktyvumas, koronavirusas pasitraukia į šešėlį ir nedominuoja.






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą