Lietuvių tauta prarado valstybę. Be karo, vien dėl savo kvailumo, servizmo, konformizmo, pigaus parsidavinėjimo svetimtaučiams. Ar galėtų save gerbianti tauta pakęsti, kad valstybės trečiuoju asmeniu būtų okupanto anūkė ir KGB-isto duktė, kad antrasis asmuo valstybėje girtųsi užsienyje, kad šeimoje kalbėjo ne lietuviškai? Kad pirmas asmuo giedotų himną taip: "Tegu dirba savo naudai..."
Ar galėtų save gerbianti tauta pakęsti, kad sostinė per kelis metus padaryta rusakalbę ir tamsiaode!?
Nei kiek nedžiugina geopolitikos realijos, kad tokių idiotų, praradusių savo valstybes, Europoje yra ir daugiau. O juk yra ir sugebančių priešintis! Žavi Vengrija, jos lyderis Viktoras Orbanas, kuris baigė Sorošo "mokslus", bet nesupanašėjo su raskevičiais, o suprato sorošinių mokslų tikslus, grėsmes šeimai, tautai, valstybei.
Pastarųjų dienų Lietuvos suvereniteto lakmuso popierėliu tapo eilinis valstybės priešų išsityčiojimas iš Kazio Škirpos atminimo.
Laisvės kovotojai dar 2018-10-16 surengė mitingą prie Užsienio reikalų ministerijos ir pareikalavo:
Esamų viešos atminties ženklų J. Noreikai, K. Škirpai ir kitiems iškiliems Lietuvos laisvės kovų dalyviams išsaugojimo, nepasiduodant valstybei priešiškų jėgų reikalavimams.
2020-01-04 rašiau:
Aš esu šokiruotas Lietuvos pilietis, pasimetęs ir nesuprantantis, kas vyksta Lietuvoje? Vakar, 2020 m. sausio 3 dieną, keturi patriotai paminėjo lietuvių tautos didvyrio Kazio Škirpos atminimą, uždegė žvakutes, pamojavo trispalve, ta pačia, kurią Kazys Škirpa prieš 101-nerius metus pirmasis iškėlė Gedimino kalno bokšte. Už tai akcijoje dalyvavusi lietuvių kalbos licėjaus mokytoja p. Astra Genovaitė Astrauskaitė buvo įgrūsta į narvą policijos mašinoje, greta tarnybinių šunų, policijos komisariate panaudoti koviniai veiksmai – policininkės Karinos, kalbančios su nežinomos kalbos akcentu, sumušta, Lazdynų ligoninėje nustatyta daugybiniai p. A. G. Astrauskaitės kūno sužalojimai.
Prabėgo keturi metai. Birželio 23 d. sudaužoma atminimo lenta plk.Kaziui Škirpai, vėl tos pačios scenos, vėl patriotiškai nusiteikę lietuviai voliojami po grindinį už "mosavimą" valstybės ir tautos simboliais.
E.Čiuldė rašo:
Kas galėtų nepatikėti, kad vienas iš Kovo 11-osios nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų yra Gabrieliaus senelis Vytautas Lansbergis. Tačiau bent man šiandien susidaro toks įspūdis, kad valstybę jie, anūkas ir senelis, jau supranta kaip namų ūkyje užaugintą triušį, kuriam dabar būtų pats laikas gyvam kailį nuvilkti, tenkinant savo smalsumą ar iš sadistinių paskatų.
Kiekvienas iš mūsų turėjo progą šį Sekmadienį pasijusti tokio triušio vietoje, kai rusiškai kalbantys žaliūkai užpuolė ir pradėjo mėsinėti atminimo lentą.
Kai galiausiai buvo pasikėsinta pavogti gyvo žmogaus sielą.
Greta mano namo auga auksaspalvis klevas, o ant jo apgenėto kamieno apsigyveno grybų šeima, kuri savo grybiena jau apraizgė šio medžio kūną. Taip ir su Lietuva, kai jos kamieną ardo parazitiniai landsgrybiai.
Savo buvusiam bendražygiui Radžvilui tik tiek pasakysiu: kitą kartą, norėdamas ką įamžinti, būk atidesnis su tekstu atminimo lentoje, jei nenori, kad ją vėl nudaužytų. Ar tikrai Škirpa pirmasis savanoris? Negi nebepameni, kam "savanorio pažymėjimas Nr.1" buvo išduotas?
Šiandien vėl pažvelgiau į tuos lansgrybius už lango. Kokie jie apgailėtini tapo, bet kiek žalos medžiui daro!..
Gerus parazitus Lietuvai giluminė valstybė parinko! Valstybės naikinimo amatą jie puikiai išmano!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą