Didžioji Britanija yra antirusiškos politikos lyderė pasaulyje. Britai nekenčia V. Putino ir uoliai skatina ukrainiečius kovoti su savo pusbroliais rusais iki paskutinio kraujo lašo. Rusai ir ukrainiečiai buvo pasirengę pasirašyti susitarimą 2022 m. vasarį, kol į Kijevą atvykęs britų premjeras B. Johnsonas įtikino ukrainiečius jo atsisakyti. Jie taip ir padarė. Nuo to laiko britai buvo pagrindinė jėga, stumianti ukrainiečius kovoti ir įtikinėjanti NATO nares padėti jiems kovoti. Britai vadovauja pasaulinei antirusiškai kampanijai. Štai faktai. Tačiau šių faktų paaiškinimas man iki šiol buvo nežinomas.
Neseniai perspektyvus jaunas žurnalistas, vardu Dudis (o gal Dudj), kalbėjosi su Rusijos provakarietiškos opozicijos lyderiu, pabėgusiu buvusiu oligarchu Michailu Chodorkovskiu. M. Ch. buvo nustumtas į istorijos šešėlį ir paraštes, nors kadaise jis buvo turtingiausias Rusijos magnatas ir vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. Dabar jo turtas vertinamas kiek mažiau nei milijardu dolerių, oligarchų skaičiavimais, tai yra labai maža suma.
Jis buvo vienas iš "nešvariųjų septynių" (septynių bajorija) oligarchų, užgrobusių Rusiją silpno Jelcino valdymo metu. Visi jie daugiau ar mažiau buvo žydai, o jų solidarumas ir destruktyvumas galėjo konkuruoti tik su jų negailestingumu ir godumu. Daugelis mano draugų mano, kad sionistai yra didžiausi plėšrūnai, o žydai - mielas ir pūkuotas grobis. Jie klysta - šie septyni Rusijos oligarchai nebuvo sionistai, jie buvo tiesiog žydai, pasiryžę sunaikinti viską, kas pasitaiko jų kelyje. Šie septyni vyrai praktiškai sunaikino tūkstantmetę Rusiją. Jie skurdino jos žmones, jos pramonę pavertė pelenais, gamyklas pardavė į metalo laužą, pavogė visas privačių bankų akcijas. Jie net sugriovė Rusijos demokratiją, kai 1993 m. apšaudė parlamentą, panaudodami Jelcino tankus, o paskui, padedami amerikiečių patarėjų, 1996 m. suklastojo prezidento Jelcino perrinkimą.
Kiekvienas žydų oligarchas, tarsi skėriai, puolantys medį, užėmė vis kitą šaką: B. Berezovskis užvaldė automobilių pramonę, ir Rusija nustojo gaminti automobilius; B. Gusinskis užgrobė televiziją ir pavertė ją nusikalstama propaganda; V. Čiubaisas įvykdė didžiausią pasaulyje nuo 1917 m. turto perdavimą. M. Chodorkovskis perėmė visą Rusijos naftą ir dujas. Visur jie vogė viską, ką tik galėjo pavogti, statėsi jachtas ir rūmus, tyčiodamiesi iš paprastų rusų dėl savo akivaizdaus vartojimo. Jų oficialus valdymas baigėsi kažkada po 2005 m., kai B. Berezovskis įtikino B. Jelciną perduoti savo valdymą jaunam V. Putinui, o tada V. Putinas liepė oligarchams laikytis atokiau nuo valstybės, antraip jiems teks pasitraukti. M. Ch. nusijuokė ir pasakė, kad jis atsikratys V. Putino. V. Putinas pasodino jį į kalėjimą ir nacionalizavo milžinišką oligarcho naftos bendrovę "Lukoil". Po dešimties metų M.Ch. buvo leista išvykti, ir jis taip padarė. Rusijos nafta tebėra Rusijos valstybės rankose ir ji tebėra Rusijos gerovės pagrindas.
Neseniai duodamas interviu ponas Ch jaunam žurnalistui atskleidė, kad tikrasis "Lukoil" savininkas yra lordas Rotšildas, kuris ką tik (vasario 24 d.) mirė sulaukęs garbaus 89 metų amžiaus. Buvo gana netikėta sužinoti, kad senasis žydas dar spėjo susikrauti visą Rusijos naftą, kai išvijo bedievius komunistus. Mes, rusai, iš tikrųjų girdėjome tokį gandą, kai jis sklido, bet tuo metu į jį rimtai nežiūrėjome. Kaltinti "Rotšildus" yra tas pats, kas kaltinti " driežažmogius"; tai antisemitinis kliedesys. Realiame gyvenime tokio žmogaus nėra, pagalvojau. Tačiau paskelbus "Dudj" vaizdo įrašą, peržvelgiau "Times" archyvus ir pamačiau, kad tai nebuvo fikcija:
https://www.youtube.com/shorts/_x5Xz0VdIgY
Taigi tai buvo žinoma jau tada, bet aš (ir kiti) tuo metu negalėjau tuo patikėti. Net ir dabar esame linkę nuvertinti antisemitinius faktus kartu su antisemitiniais tropais, kurie užplūdo internetą.
Tačiau tai ir yra raktas į tai, kodėl britai taip nori pakenkti Rusijai. Lordas Rotšildas yra toks pat britas kaip ir penktos valandos arbata. Britai gali turėti indų premjerą, pakistanietį Londono lordą merą, o jų elitiniai kariai - gurkhus, bet Anglijos bankas priklauso žydams. Anglai yra tik darbininkai, padedantys lordo Rotšildo pasauliniam bankui veikti kaip iš pypkės. O žydai garsėja tuo, kad kontroliuoja viską, kas praėjo pro jų nagus. Netgi karališkoji šeima tapo kvazižydais: jie apipjausto savo berniukus ir tiki, kad yra karaliaus Dovydo palikuonys.
Tiesa ta, kad praradę visus tuos pasakiškus Rusijos turtus, oligarchai iš tiesų susinervino. Štai kodėl jie vadina Vladimirą Putiną "kruvinu tironu", nes jis atėmė iš jų Rusijos naftą ir dujas, auksą ir kviečius, kurių, jų manymu, jie nusipelnė. Tačiau istorija rodo, kad V. Putinas buvo švelnus valdovas: jis neatėmė iš oligarchų turto, nors galėjo tai padaryti; jie išsaugojo savo jachtas, rūmus ir milijardus. Tačiau tai jų nenuramino; jie vis dar trokšta viso turto.
Kaip ir dauguma mūsų, Putinas turėjo iliuziją, kad Anglija ir JAV buvo nusiteikusios prieš SSRS dėl ideologinių priežasčių. Jis manė: "Žinoma, jiems nepatinka komunizmas, kaip ir kiekvienam geram kapitalistui." Jis tikėjo, kad dabar, kai rusai mėgaujasi privačios nuosavybės vaisiais, jie bus laimingi. Tačiau paaiškėjo, kad britai ir jankiai niekada nesidomėjo teorija. Jie nekentė komunistų, nes jie neleido rusiškoms žaliavoms patekti į godžias lordo Rotšildo rankas. Dabar, kai į šią kliūtį įsiterpė Putinas, pasaulinė bankų sistema paskelbė jį blogio žmogumi. Galbūt rusai vis dėlto sugriovė savo Sovietų Sąjungą be jokios rimtos priežasties.
Visa, kas trukdė lordui Rotšildui siekti to, ko jis norėjo, nesvarbu, ar tai būtų komunistai, ar kapitalistai, pasaulinė spauda, savaime suprantama, juodino. Tačiau svarbu, kad Rotšildo mirtis nepaveikė pasaulinio V. Putino ir Rusijos įžeidinėjimų srauto. Karas nesustoja. Oligarchinis spaudimas ir toliau gniuždo. Gali būti, kad didžiuliai lordo Rotšildo turtai perėjo jo teisėtiems paveldėtojams, tačiau tokie turtai priklauso nuo ilgalaikių globalistinių jėgos magnatų planų, o ne nuo privilegijuotų šeimos atžalų užgaidų. Vis dėlto tokie gandai tėra antisemitiniai kliedesiai, todėl jais tikėti nevalia.
Atrodo, kad pagrindinis didžiosios spaudos tikslas - užgniaužti arba ištrinti iš atminties istorijas, kurios galėtų sutrikdyti užkulisinius Anglijos ir Rusijos oligarchų, kurių daugelis (atsitiktinai) yra žydai, sandorius. Visą žydų pasaulinės finansų sistemos sampratą, nors ji yra istorinio Natano Rotšildo bankų tinklo šaknys, valdoma spauda paskelbė antisemitiniu kliedesiu. Žydų saugumas yra pirmoje vietoje, ir siekdama šio tikslo spauda įnirtingai dezinformuos visuomenę.
Tokia sistema užtikrina, kad paprasti pasaulio žmonės, kurie ryte bando nuvykti į darbą, visada vėluos vieną dieną ir pritrūks vieno dolerio. Mes amžinai nesame informuoti apie pasaulinių oligarchų, kurių daugelis (atsitiktinai) yra žydai, machinacijas. Tiesa apie tai po truputį sklinda iš pačių oligarchų, padedant tokiems jauniems ir iniciatyviems žurnalistams kaip Dudis. Tačiau Anglija nėra vienintelis finansininkų prieglobstis. Rotšildų šeima turi anglišką ir prancūzišką sparnus. Prancūzų sparnui atstovauja prezidentas E. Macronas.
Prancūzijos žydų vadovybė Respublikos prezidentu paskyrė Emanuelį Macroną, teigia Prancūzijos žydų rašytojas, tinklaraštyje rašantis Tsarfat (hebrajiškas Prancūzijos pavadinimas).
Ilgame ir išsamiame straipsnyje Tsarfat pasakoja apie kelis žymius žydus (Alainą Mincą, Seržą Veinbergą, Žaką Attalį ir Bernardą Mouradą), kurie laidavo už E. Macroną kartu su Davidu de Rotšildu. 2011 m. E. Macronas tapo jaunesniuoju Rothschild partneriu ir uždirbo nemažą atlyginimą. Jis buvo vertas kiekvieno cento - apgavo "Le Monde", apgavo prezidentą F. Hollande'ą, apgavo Prancūzijos valstybę, padarė viską, ko reikalavo Rotšildas, ir mainais už tai gavo Respublikos prezidento postą. Jis buvo naujojo karaliaus paskirtas naujasis Abravanelis. Dabar jis turi pristatyti karą tarp krikščionybės ir islamo dėl aukščiausios Izraelio šlovės.
Šis būsimasis karas apims Gazos katastrofą. Jei anglų Rotšildai aprūpina karą su Rusija, prancūzų Rotšildai pasirūpins karu su islamu. Taigi finansininkai yra pražūtingesni už sionistus, nors ir žaidžia su jais kamuolį. Ronas Unzas įrodė, kad šie finansininkai buvo svarbūs įtraukiant JAV į Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Manau, kad jie yra pakankamai galingi, kad įveltų mus visus į Trečiąjį pasaulinį karą.
Izraelis Šamiras
Originalus straipsnio pavadinimas: "Kadėl britai nekenčia rusų?"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą