2017-12-27

Femen: kas sukūrė ir kokiu tikslu naudoja


Pirmą šv.Kalėdų dieną, gruodžio 25, Ukrainoje įkurta organizacija „Femen“ išsityčiojo iš viso pasaulio krikščionių jausmų. Ukrainietė Alisa Vinogradova Vatikane užpuolė Švento Petro aikštėje esančią prakartėlę ir bandė ją išniekinti. Policija ją areštavo. Šis nusikaltimas su visomis smulkmenomis buvo aprašytas pasaulio spaudoje, kaip ir daugybė kitų „Femen“ organizacijos išpuolių Europoje ir JAV. Apie tai plačiai žinoma. Beveik nieko, tačiau, nėra žinoma apie tai, kas finansuoja šią organizaciją ir kieno užsakymus ji vykdo.




Buvęs ilgametis Charkovo (Ukraina) liberalios žydų bendruomenės vadovas Eduardas Hodos dar 2013 metais papasakojo apie organizaciją „Femen“ savo video „Ukrainiečių pasirinkimas“ pagal žydų scenarijų (argumentai ir faktai). Žydiškas asorti su „Femen“, gojais ir „Main kampfu“:


Prieš kelis metus Saviko Šusterio laidoje buvo judėjimas „Femen“. Šis judėjimas, žinote, moterys su nuoga krūtine, su necenzūriniu užrašu ant nugaros. Jos puola bet kokius renginius, prie to jau visi priprato. O šiaip šis judėjimas gimė prieš 5 metus, 2008 metais Ukrainoje. Visi žino, kas stovi už šio judėjimo – Rabinovičius, Chabadas, apie tai rašė. Tai yra lesbiečių judėjimas, be to su sadomazochizmo pakraipa. Jos demonstruoja orgazmą, surištą su tuo, kad prie jų kūnų liečiasi policininkai.... Tai specialiai sukurta lesbiečių grupė, kurios be to patiria fizinį malonumą. Šitas sadomazochizmas demonstruojamas visam pasauliui. Policininkai graibo už jų kūno dalių ir pas jas prasideda konvulsijos ir šauksmai. Jos visam pasauliui demonstruoja orgazmą ir visi tarytum nesupranta. Ševčenko pjauna kriščionių kryžius ir pas ją vyksta orgazmas. Dabar jos įjungė Paryžių, visur važinėja. Už jų stovi rimti pinigai. Gėjų paradams toli iki to, kas sugalvota Ukrainoje. Kodėl tai sugalvota? Paaiškinsiu.

Reikalas tame, kad Europoje egzistuoja žeminimas ir trypimas tų šalių, kurios žydų lyderių nuomone buvo antisemitinės ankstesniais laikais. Vokietija, tai suprantama, holokaustas. Ji jau sumokėjo 70 milijardų holokausto aukoms. Šiais metais dar vieną milijardą. Vokietiją trypia, iš jos spaudžia. Dabar trypiama Lenkija. Mažai kas žino, kad 1967 metais Gomulka išsiuntė žydus. Atidarė duris po septynių dienų karo ir pasakė, kad tegul Europa priima. Vadovaujant Gomulkai Lenkijoje neliko žydų. Jie atsilošė paskui, Solidarumas ir visa kita. Paimkit Prancūziją. Dreifuso byla 19 amžiuje, antisemitinis reikalas, žydai sukėlė visą pažangią visuomenę. Kuo viskas pasibaigė? Dabar Prancūzija priekyje visos planetos pagal moralinę degradaciją. Ir ne šiaip Žirinovskis pasakė, kad Prancūziją valdo žydai ir homoseksualistai. Lenkija, Prancūzija buvo antisemitinėmis valstybėmis.

Bet Ukraina šiuo požiūriu aplenkė visus. Ir todėl Ukrainos laukia ne tik „Femen“, Urainai prieš akis sunkūs laikai, jai teks stovėti su nuleistomis kelnėmis labai ilgai. Kodėl aš apie tai kalbu? Ukrainai ypatingos pretenzijos.

Mano rankose knyga „Žydų pasaulis“. Šioje knygoje: Bogdanas Chmelnickis ir masinės žudynės. Aš perskaitysiu kelias eilutes. Knygoje rašoma: Trys šimtmečiai iki katastrofos jau buvo žydų žudynės panašios į nacistų. Kaip Hitleris Cmelnickis neapkentė visų žydų.“


Eduardas Hodos pasakoja apie „Femen“ ir Europos žydų parlamento įkūrėją Vadimą Rabinovičių:















Mažai žinomi Krymo istorijos puslapiai (2). Kodėl ištrėmė Krymo totorius? Michailo Poltoranino interviu


1944 metais, iš Krymo buvo išvarytos visos nacionalinės mažumos“ – totoriai, graikai, italai ir net bulgarai. Visi, išskyrus žydus ir karaimus (karaimai – 8 amžiuje Bagdade atsiradusi Talmudą neigianti žydų sekta, http://www.eleven.co.il/). Kodėl tai įvyko?



Po pirmojo sionistų kongreso 1897 metais Bazelyje, žydų organizacijos visame pasaulyje suaktyvino pastangas įkurti žydų valstybę Palestinoje. Buvo idėjų kurti žydų valstybę Afrikoje, Pietų Amerikoje. Rusijos žydai sumanė įkurti Pietų-Rusijos žydų respubliką Krymo teritorijoje, Volynėje ir Podolėje su sostinė Odesos mieste. 1905 metais net buvo nepavykęs bandymas realizuoti šią idėją. Po to apie projektą kuriam laikui buvo pamiršta.

1923 metais JAV žydų labdaros organizacija „Joint“ pasiūlė Sovietų Rusijai žydų autonomijos sukūrimo projektą Rusijos teritorijoje. Į autonomijos teritoriją turėjo įeiti Odesa, Chersonas, Juodosios jūros pakrantė iki Abchazijos ir Sočio. Šis projektas JAV buvo žinomas „Krymo Kalifornijos“ pavadinimu.

Pradžiai autonomijoje buvo numatyta apgyvendinti 500 tūkstančių žydų iš Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos. Mainais „Joint“ siūlė Sovietams tarpininkauti gaunant stambius kreditus ir remti jų interesus Jungtinėse Valstijose. Šiuos siūlymus aktyviai parėmė Sovietų valdžia, palaimino Leninas. Vėliau planuojamos autonomijos teritorija buvo sumažinta iki Krymo pusiasalio.



Michailo Poltoranino interviu.

Garsus Rusijos žurnalistas ir visuomenės veikėjas Мichailas Poltoraninas televizijos interviu (žiūr. video) tvirtino, vykdant Krymo programą „Joint“ Sovietų valdžiai suteikė kreditą, kuris buvo siejamas su žydų apgyvendinimo Kryme programa. Pagal šią sutartį Sovietai kiekvienais metais turėjo gauti 900 000 dolerių paskolą su 5% palūkanų. Visai gaunamo kredito sumai buvo išleistos valstybinės obligacijos-akcijos, kurios buvo padengtos pajais – žemės sklypais Kryme.

Krymo žemės akcijas-pajus gavo 200 žmonių, tarp kurių buvo JAV prezidentas Ruzveltas, jo žmona Eleonora, Huveris, Maršalas. Faktiškai kreditas buvo gautas už vekselius, garantuotus Krymo žeme. Skola su procentai turėjo būti gražinta 1945 metais, o sandoris realizuotas iki 1954 metų.

Projektas pažeidė veikusius įstatymus ir buvo pavojingas – nuo 1921 metų čia buvo Krymo autonominė respublika, turėjusi savo Konstituciją. Be to, ant šiose žemėse gyveno totoriai ir kitos tautos. Kilo etniniai konfliktai.

Žydų perkėlimas sukėlė aršų Krymo-totorių ir Krymo autonomijos vadovų pasipriešinimą, dalis kurių, ryšium su tuo, buvo represuoti.


Krymo kaimo vietovėse buvo sukurti du žydų nacionaliniai rajonai – Fraidorfo ir Larindorfo.

Persikėlėliai susidūrė su vietos gyventojų pasipriešinimu ir jiems neįprastu valstiečių darbu ir jie grįždavo į gimtąsias vietas. Kaime liko gyventi labai nedaugelis – dauguma žydų naujakurių persikėlė į miestus. 1930 metais iš 49100 Krymo žydų kaime gyveno tiktai 10140 žmonių.

Stalinas 1934 metais įkūrė žydų autonominę sritį Birobidžane, taip norėdamas pabaigti Krymo projektą. Birobidžanas egzistuoja iki mūsų dienų.

Apie „Krymo Kalifornijos“ projektą Stalinui buvo priminta karo metais.

1943 metais, Teherano konferencijos metu Ruzveltas perspėjo Staliną, kad tolimesni tiekimai pagal lend-lizo programą ir antrojo fronto atidarymas neįmanomi be „Krymo Kalifornijos“ projekto įgyvendinimo – toks buvo JAV žydų magnatų reikalavimas.

Iš Stalino buvo pareikalauta Krymo teritorijoje sukurti Tarybinę socialistinę žydų respubliką ir iš anksto, dar iki Krymo išvadavimo, paskirti vyriausybinę komisiją kad parengti šį klausimą.

1944 metų gegužės 18 dieną iš Krymo buvo deportuoti Krymo totoriai, o birželio 26 dieną armėnai, bulgarai, graikai, italai. Nedeportuoti liko, kaip minėta aukščiau, tiktai žydai ir karaimai.

Mūsų pateikiamame interviu M.Poltoraninas parodė rusišką vertimą slapto D.Maršalo laiško JAV prekybos ministrui A.Garimanui, parašytą 1945 metais. Laiške reiškiamas JAV prezidento pageidavimas Stalinui, kad jis būtų pasirengęs perdislokuoti Sovietų karinį Juodosios jūros laivyną į Odesą ir į Kaukazo pakrantę. Laiške rašoma: „Buvimas Krymo teritorijoje Juodosios jūros laivyno bazės ir žydų respublikos, atviros įvažiuoti žydams iš viso pasaulio, atrodo anachronizmu, galinčiu sukelti nenuspėjamas pasekmes“.

Greitai tarptautinė padėtis pasikeitė ir iš sąjungininko JAV tapo TSRS priešu. Be to Palestinoje pabėgėlių dėka žydų skaičius pasiekė 600 tūkstančių žmonių. Stalinas aktyviai rėmė sionistų idėją sukurti žydų valstybę būtent Palestinoje, istorinėje žydų tėvynėje ir 1946 metais davė potvarkį tiekti ginklus žydams, tuo metu Palestinoje kovojusiems prieš arabus ir anglus. 1948 metų gegužės 14 dieną buvo paskelbta žydų valstybė Izraelis. Pirmoji šią žydų valstybę pripažino TSRS. Tai įvyko gegužės 17 dieną.

Artėjant „Joint“ paskolos grąžinimo terminui 1954 metais, tuometinis TSRS vadovas Nikita Chruščiovas saliamoniškai išsprendė skolos problemą: 300 metų Rusijos ir Ukrainos vienybės atkūrimo proga perdavė Krymą iš Rusijos federacijos jurisdikcijos į Ukrainos jurisdikciją.

Mažai žinomi Krymo istorijos puslapiai (1). Izraelis Šamiras: Apie Krymo totorių išvarymą


Gyvename totalios socialinių tinklų cenzūros ir MIP feikinių žinių aplinkoje, todėl realų pasaulio vaizdą tenka susikurti iš nedidelių tiesos fragmentų, kuriuos mums vis dar pateikia vienas kitas globalistų nenupirktas žurnalistas. Vienas iš tokių yra Rusijos žydas Izraelis Šamiras. Nuo jo ir pradedu verstinių publikacijų seriją apie Krymą, apie kurį lietuviams primena LDK istorija ir didelis melas apie 2014 metų kraupius Ukrainos įvykius, menančius sušaudymus Maidane, šimtus sudegintų Odesoje, Krymo perėjimą į Rusijos jurisdikciją.



Izraelis Šamiras: Apie Krymo totorių išvarymą (KP:2016-05-16, mano vertimas portale „Šauksmas“)


Likimo valia šiais metais sutapo dvi datos. Pergalė Krymo totorės „Eurovizijoje“ su daina apie Krymo totorius sužadino prisiminimus apie 1944 metų totorių išvarymą. Ir vienu metu – Nakbos diena, masinio palestiniečių išvarymo 1948 metais. Du išvarymai, dvi tragedijos – dvi nedidelės tautos buvo deportuotos, jų žemės ištuštėjo ir atiteko kolonistams.

Teiginius „reikėjo“, „tam buvo priežastys“, o tuo labiau „jie visi teroristai ir palaiko priešą“ aš atmetu, kaip neprideramus. Kolektyvinę bausmę draudžia tarptautinė teisė ir smerkia moralės normos. Tai genocido uvertiūra, jo lengvesnė forma. O gal ir sunkesnė? Juk atplėšti tautą nuo žemės reiškia pražudyti jos dvasią.

Daugelyje Izraelio vietovių ir Kryme aš atrasdavau pėdsakus paliktų kaimų, atskirus namus ar ištisas gatves, apžėlusias tankia žole – pėdsaką gyvenimo, pėdsaką tautos ir jo kultūros. Tai liūdnas, sielą draskantis reginys. Man buvo gaila ir vienų, ir kitų – palestinos valstiečiai, susieti su savo žeme, apaštalų palikuonys, su jų alyvomis ir vynuogėmis, virto benamiais pabėgėliais, o jų laukai tapo našlaičiais – laikui bėgant žydai atvežė kiniečius, kad laukus dirbti ir derlių Rusijai pardavinėti.

Krymo totorių – sunkiausia istorija. Tai palikuonys gotų, bizantiečių, graikų ir genujos kolonistų, dauguma išliko krikščionimis iki 18 amžiaus pabaigos. Tada Jakaterina II iš Krymo išvežė visus krikščionis. Tie, kas norėjo likti, buvo priversti priimti islamą. O po to, 1944 metais, buvo iš Krymo išvarytos visos nacionalinės mažumos – totoriai, graikai, italai ir net bulgarai. Visi, išskyrus žydus ir karaimus.

Kalba, kad Laurentijus Berija buvo šalininku įkūrimo žydų respublikos Kryme, kaip atsvarą žydų valstybei Palestinoje, kuri buvo kuriama globojant Britanijai. O tam reikėjo išvalyti teritoriją. Todėl ir buvo visi išvaryti. O ant jų žemių atsirado gyvenvietės „Tankovoje“, „Generalskoje“, „Planernoje“.

Bet Krymas skiriasi nuo Palestinos būtent tuo, kad ten, Rusijai valdant įvyko tremtinių sugrąžinimas. Paskutiniaisiais tarybiniais metais, ištremti Krymo totoriai sugrįžo į Krymą. Ir šitas sugrąžinimas įvyko santykinai sklandžiai – tai yra daug sklandžiau, negu galėjo būti.

Atrodytų, Krymo totorių istorija – pati prorusiškiausia šimtmečio istorija. Juk palestiniečiai nesugrįžo, nesugrįžo ir graikai į Mažąją Aziją, ir turkai į Rodą. O rusai – pajėgė!

Bet kažkodėl to neprisimena. Jeigu tu uždainuosi dainą apie išvarytus palestiniečius, besiilginčius savo namų – tu ekstremistas. O jei suteiksi dainai apie Krymo totorius antirusišką atspalvį – tau atidaro duris.

Aš susidūriau su šiuo reiškiniu senai praėjusiais 1900 metais – aš atvažiavau į Krymą ir pamačiau Krymo totorių sugrįžimą. Aš neapsakomai džiaugiausi, ir parašiau apie tai Izraelio laikraštyje „Haarec“, ir rusiškame laikraštyje „Literaturnaja gazeta“. Aš palyginau taikingą finalą Krymo gyventojų valdant Tarybinei Rusijai su beribiu liūdesiu palestiniečių, ir paraginau sugrąžinti palestiniečius namo. Tuojau pat mane išgrūdo iš laikraščio „Haarec“, ir Izraelio žurnalistų bendruomenė manęs neapgynė. Taip nuo to laiko aš Izraelyje ir likau kelkraštyje.

Bet publikacija „Literaturnaja“, tuo metu – svarbiame centriniame laikraštyje, buvo sutikta Kryme kaip „signalas iš viršaus“, ir totoriams davė „žalią šviesą“ ir pirmas žemes. Taip kad – buvo verta!

Aš ir dabar dažnai susitinku su Krymo totoriais. Dauguma patenkinti Krymo sugrįžimu į Rusiją, niekas nepyksta ant rusų, sugrąžinusių jiems Krymą. Džamilevo jie labai nemyli – už jo mafijoziškumą, ryšį su narkotikų platintojais ir užsienio kontržvalgybomis, už jo smurtinius veiksmus ir nedemokratiškumą.

Nelipkime ant grėblio, ir nežaiskime su Rusijos priešais ir Krymo totorių priešais. Jų liūdna istorija laimingai pasibaigė. Šiandieninė Rusija – teisių perėmėja tos, tarybinės, kuri juos sugrąžino, ne tik tos, kuri juos išvarė.

Nuorodos:
http://lebionka.blogsot.lt/2017/12/facebook-idiege-totalitarine-sovietine.html






Čekijos prezidentas atmetė pabėgėlių priėmimo kvotas: „Mums niekas negali diktuoti, ką mes turime priimti savo teritorijoje“


Gruodžio 26 dieną paskelbtame naujametiniame kreipimesi Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pabrėžė, kad Čekijos interesas yra išsaugoti respublikos suverenitetą.



Mums niekas negali diktuoti, ką mes turime priimti savo teritorijoje“, - pasakė jis.

„Aš skaitau, kad migracinių kvotų koncepcija pasibaigs istorijos šiukšlyne, ir jau po metų apie ją niekas nekalbės“, - Zemaną cituoja agentūra CTK.

Prezidentas skaito, kad Čekijos respublika turi būti tarptautinėje arenoje energingesne ir pasitikinti savimi partnere, kuri aiškiai duoda suprasti, kas jai nepatinka.

Zemanas priminė, kad ilgą laiką priekaištavo ES, kad ji negina savo išorės sienų.

„Jeigu kabama apie Šiaurės Atlanto aljansą, tai aš manau, kad jis žymiai aktyviau turi kovoti su islamo terorizmu,“-pasakė Čekijos prezidentas.

Savo kreipimesi prezidentas palietė ir kitas tarptautines temas, rašoma wPplytice.

Tarp vidaus politikos klausimų Zemanas pabrėžė, kad niekada nepasirašys dėl išankstinių parlamento rinkimų. Tokie reikalavimai kyla dėl nebuvimo parlamentinės daugumos pritarimo Andrejaus Babišo vyriausybei. Parlamento rinkimų nugalėtojas vasario 10 dieną prašys pareikšti pasitikėjimą jo ministrų kabinetui ir, kaip pastebi ekspertai, - greičiausiai, jo negaus.

Prezidento nuomone, partijos turi ieškoti kompromiso. Piliečiai išdalino kortas, o politikai privalo mokėti tomis kortomis žaisti. Piliečių negalima pakeisti, o politikus galima, pasakė savo kreipimesi Zemanas.

Antradienį paskelbtas šventinis-naujametinis prezidento kreipimasis buvo paskutinis jo kreipimasis, nes 2018 metų kovo mėnesį baigiasi prezidento įgaliojimai. 73 metų Zemanas tikisi būti perrinktas sausio mėnesį.

Paskutinės apklausos parodo, tačiau, kad nors Zemanas gaus pirmame ture didžiausią balsų skaičių, antrame ture gali būti įveiktas buvusio Čekijos Mokslų Akademijos prezidento, nepriklausomo kandidato Jiržio Drahošo.



2017-12-26

Vokietijoje nėra darbo imigrantams. Savivaldybės kviečia vyriausybę spręsti šią problemą


Vokietijos savivaldybės kviečia vyriausybę nedelsiant keisti imigracijos politiką, nes jos negali suteikti darbo imigrantams.

2017 metais 600 000 darbingų imigrantų gaudavo bedarbio pašalpą. Pažymima, kad tai apima tik užregistruotus bedarbius imigrantus. Bet ir tai yra 250000 daugiau, negu 2016 metais.

Per metus, nuo 2016 iki 2017 metų, tiktai 200000 migrantų Vokietijoje rado sau darbą.

Šie skaičiai rodo, kad reikės įdėti daug darbo integruojant imigrantus į Vokietijos darbo rinką. Apie tai gruodžio 25 dieną pasakė Vokietijos miestų sąjungos pirmininkas Gerd Landsberg media-kompanijai „Funke”. Jis pakvietė Vokietijos darbdavius nekurti barjerų į darbą priimant migrantus.






Sorošo planas įgyvendintas: afrikiečius į Europą jau skraidina lėktuvais, jiems nereikės vargti Viduržemio jūroje


Gruodžio 22 dieną pirmasis Italijos karo lėktuvas atskraidino 162 afrikiečius. Tai pradėtas legalus afrikiečių įsiveržimas į Europą, rašoma Pi-news. Italijos vidaus reikalų ministras tryško džiaugsmu dėl šio „humanitarinio koridoriaus atidarymo“. Visa tai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vadina „Sorošo planu“, pagal kurį į Europą kiekvienais metais planuojama atvežti po 1 milijoną imigrantų iš Afrikos ir Azijos.



Globalistų tikslas yra sukurti mišrios afro-eurazijinės rasės „kiekybės žmogų“. Apie tai skelbė ES „tėvas“ Kudenhove Kalergi 1925 metais parašytoje knygoje „Praktinis idealizmas“. Pagal jį Europai vadovaus "kokybės žmonės" - žydai, o mišrūnai, „kiekybės žmonės“, jiems tarnaus. Kas gali paneigti, kad mūsų dienomis šis planas nėra įgyvendinamas, kad afrikiečių vežimas į Europą nėra šio beprotiško „Europos tėvo“ plano įgyvendinimas praktikoje?


Jeigu būtų norima padėti afrikiečiams, jiems būtų padedama Afrikoje, kaimyninėse valstybėse, Afrikos kontinente, kaip pažymėjo interviu „Bild am Sontag“ Austrijos Kancleris Sebastian Kurz. Jis pasakė, kad „Padėti žmonėms reikia jų kilmės šalyse. Jeigu tai neįmanoma, tai kaimyninėse šalyse. Jeigu ir tai neįmanoma, tai jų kontinente saugiuose rajonuose.“ Bet jie vežami, o tai reiškia, kad Kudenhove Kalergi planas yra įgyvendinamas.

Iki šių metų gruodžio afrikiečių transportas buvo organizuojamas taip: JAV NVO vykdė agitacinį darbą Afrikoje, Sorošas ir Co. finansavo jų transportą iki Libijos pakrantės, o iš čia juos į Italiją transportavo globalistų finansuojamos NVO, o joms talkino ES karinės pajėgos. Tam buvo sugalvota ES operacija „Sofija“. Visa tai aš išsamiai aprašiau straipsnyje „Gerai organizuotas „pabėgėlių“atvežimas (apžvalga).“


Visą šį gerai veikiantį negroidinės rasės reproduktorių vežimą naujų afro-eurazijinės rasės žmonių kūrimui sutrukdė Sicilijos Katanijos miesto prokuroras Carmelo Zuccaro, kuris pradėjo tyrimą prieš nevyriausybines organizacijas (NVO), vykančias „neteisėtą migracija“. Šios NVO „pabėgėlius“ vežė iš 12 mylių Libijos pakrantės zonos. Prie afrikiečių transporto stabdymo prisidėjo Europos jaunimo judėjimas „Identitarian“. Šis judėjimas kilo Prancūzijoje ir paplito visoje Europoje, bet ir Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose valstybėse. „Identitarian“ nusamdė laivą ir rinko daiktinius įrodymus apie sorošinių NVO vykdomus nusikaltimus.

Tai prieštaravo ES globalistų planams. Jų paskirtas žymiausias Europos alkoholikas, be to dar dirbantis Europos komisijos pirmininku Jean-Claude Juncker yra pareiškęs, kad ES vadovybė darys viską, kas jos galiose, įskaitant ekonomines sankcijas, kad blokuoti bet kurio kandidato, kuris kovoja su masine imigracija, atėjimą į valdžią bet kurioje ES valstybėje.

Tarptautinės globalizma remiančios jėgos Europos negrizaciją išsprendė gudriausiai: jos ėmė transportuoti afrikiečius tiesiogiai iš Afrikos lėktuvais.


Gruodžio 22 dieną pirmasis Italijos karo lėktuvas atskraidino 162 afrikiečius. Tai pradėtas legalus afrikiečių įsiveržimas į Europą, rašoma Pi-news. Italijos vidaus reikalų ministras tryško džiaugsmu dėl šio humanitarinio koridoriaus atidarymo. Sprendimą dėl afrikiečių vežimo iš Libijos į ES tiesiogiai, dalyvaujant JTO ir Afrikos sąjungai, buvo priimtas praėjusio mėnesio gale. Toks pervežimas numatomas pastoviu režimu. Artimiausiu metu 1500 afrikiečių bus pervežta į Europą. Oficialiais Afrikos sąjungos duomenimis Libijoje yra 700000 nelegalių migrantų. Ir dabar visi jie laukia savo tiesioginių reisų į Europą, rašoma Pi-news.

Italijos premjeras Paolo Gentiloni pareiškė ketvirtadienį, kad jo šalies specialiosios tarnybos pasiekė „ypatingą“ pergalę kovodamos su kontrabanda migrantais, su jų laivais Viduržemio jūroje.“ Gentiloni kalbėjo būdamas laive, kuris vykdė operaciją „Sofiją“. Jis gyrėsi, kad jo šalis pajėgi derinti migrantų priėmimą ir kovą su jų kontrabanda. Jis pabrėžė, kad jo šalis „priima migrantus ir yra pirmoje kovos su žmonių kontrabanda linijoje“. Tai jis pasakė priimant pirmą 162 afrikiečių iš Libijos grupę.


Prancūzija pareiškė, kad iš pradžių legaliai atveš 3000 afrikiečių.

Pirma partija buvo 19 sudaniečių, sekanti partija - 25 migrantai iš Nigerio. Tiesioginį negrų vežimą Manuelis Makronas vykdys neva siekiant sustabdyti nelegalią migraciją per Viduržemio jūrą. Apie tokį afrikiečių vežimą susitarė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos vadovai.

Pagal šią naują iniciatyvą migrantus perkėlimui į Europą atrinks stovyklose Čade ir Nigerijoje. Likusieji, kaip ir anksčiau, keliaus į Europą savistoviai, nes 1/3 Afrikos gyventojų svajonė – kraustytis gyventi į Europą. Puikios perspektyvos Europai, žinant, kad šimtmečio gale Afrikoje gyvens 4 milijardai žmonių, o vien Nigerijoje 1924 metais žmonių gyvens daugiau negu Kinijoje.



Tautų perkraustymo rezultatas

Šiais metais Hanuką ir Kalėdas Prancūzijoje saugojo 100 000 kareivių, žandarų ir policininkų. Kiek reikės jų kitais metais, kai Prancūzijos valdžia tuos svetimos kultūros, religijos, tradicijų ir mentaliteto žmones veš į šalį lėktuvais, jų nelegalų judėjimą juk niekas nesiruošia stabdyti! Gal kiekvienam prancūzui saugoti Makronas pastatys po kareivį su automatu?

Ši kariuomenė 12-20 saugojo sinagogas, o 24-25 dienomis bažnyčias, kalėdines muges. Labiausiai saugomas objektas buvo Paryžiaus dievo motinos katedra. Čia lankytojai turėjo praeiti metalo ieškiklius. Lankytojų skaičius buvo ribojamas iki 1,3 tūkstančio. Policija akylai saugo ir Strasbūro eglutę, 185 metų amžiaus ir 30 metrų aukščio. Šiame mieste XV atsirado pirma Europos kalėdų eglė.

Primenama, kad 2015 metais nuo teroro aukų Prancūzijoje žuvo 241 žmogus.


P.S. Mano pusseserės Violetos Kalėdos Norvegijoje, multikultūrinėje dukters šeimoje.

Violeta Ivinskienė savo paskyroje Faisbuke rašo:

Štai ką iš tikrųjų atneša emigracija ir tautų maišymasis - tai tradicijų nykimą ir tautos sąvimonės nebuvimą. Kalėdos Norvegijoje su turkiška šeimyna tai yra miksas, kuris man nepatinka, bet pakeisti nieko negaliu, argi sustabdysi upės bėgimą? Dukra jau aštuoniolika metų gyvena užsienyje. Nors dukra tam miksui išleidžia masę pinigų ir pastangų - be įprasto supratimo, kas tai yra, be maldos bažnyčioje, dvylikos patiekalų, kalėdaičių ir kūčiukų, linkėjimų šeimos nariams, juos laužiant, šieno po staltiese ir būrimų iš kavos tirščių bei šiaudų, argi tai Kūčios ir Kalėdos? Žinoma, aš atvežu ir kūčiukų ir kalėdaičių, bet jie ištraukiami tik kitą dieną, kai nėra svečių. Kai žmonės supranta tik turkiškai ir vos ne vos norvegiškai ir kai nesidomi kitų kultūrų papročiais, sunku jiems būtų išaiškinti, kas yra žiemos lygiadienis, kodėl jis svarbus mums, kas yra Kristus ir kodėl jį garbina visa Europa ir dalis kitų šalių žmonių? Bet ir nebūtina. Juk vis tiek aš nieko nepakeisiu. Nenoriu nieko pažeminti, bet išskyrus mano žentą ir jo vaikus, jau užaugusius Norvegijoje (vyriausias yra studentas), kiti gal išvis nežino nieko apie krikščionybę? Juk žento motina, metais jaunesnė už mane, jaunystę praleido Turkijos kaime ir niekada nesimokė rašyti nei skaityti, todėl aš ją kaskart nustebinu - šįkart, nes prabilau turkiškai. 

Taigi, šiemet bandomas naujas norvegiškas maistas - parą mirkyti - džiovinti ir parūkyti avies šonkauliai - tradicinis senovinis norvegų patiekalas, kuris patiko tik pusei mūsų giminaičių - su bulvių koše - man ir dukros šeimynai buvo visai nieko, ypač su padažu, nors paskui nuo riebumo ilgai kankino refliuksas (linkėjimai iš skrandžio). Žento brolis, kuris ateina su vaikais be mažiausios dovanėlės net savo vaikams, išdrįso pasakyti, kad blogesnio maisto nėra valgęs. Vikingai už tai jam būtų galvą nukirtę, bet dukra tik atsiduso. (…)


Nuorodos:












2017-12-25

Orbano kalėdinis sveikinimas: „mes ginsime krikščionišką kultūrą, o ne slėpsimės už betoninių blokų ir nežiūrėsime, kaip per naujuosius metus prievartauja mūsų moteris“


Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas panaudojo savo kalėdinį sveikinimą, kad paraginti europiečius ginti savo krikščionišką kultūrą, ir prisiekė, kad Vengrija neatsisakys Kalėdų ir „nesislėps už betoninių blokų“ ir nežiūrės, kaip per naujuosius metus vengrų moteris prievartaus daugiatautė kaimynų minia.



„Krikščionybė yra kultūra ir civilizacija. Mes gyvename joje. Mes kalbame ne apie tai, kad daugelis žmonių vaikšto į bažnyčią, kiek meldžiasi sąžiningai. Kultūra – tai kasdienio gyvenimo realybė. Krikščioniškoji kultūra apibrėžia mūsų kasdienes moralės nuostatas ", - parašė Vengrijos lyderis straipsnyje, paskelbtame Magyar Idők.

Orbanas paminėjo savo šalies priešus, kurie teigia, kad žmogus negali pretenduoti būti krikščioniu, jei jis neleidžia „milijonams iš kitų kontinentų įsikurti Europoje“, pagal Dievo įstatymą „mylėk savo artimą, kaip pats save“.

„Jie pamirštą antrą įsakymo dalį“, - „mylėti save.“ Orbano žodžiais, „mylėti save taip pat reiškia priimti ir ginti viską, kas mes esame. Mylėti save reiškia, kad mes mylime mūsų šalį, mūsų tautą, mūsų šeimas, vengrų kultūrą ir Europos civilizaciją.“

„Europinio gyvenimo pagrindai dabar yra atakuojami,“ pasakė Vengrijos lyderis, nurodydamas į sunkumus, su kuriais susiduria tokios šalys, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, kurios vykdė masinės migracijos ir valstybės palaikomą multikultūralizmo politiką.

„Nepriklausomai nuo to, ar mes eisime į bažnyčią, ar ne, ir jei taip, į kokią eisime, mes nenorime švęsti Kūčias už užuolaidų, kad negadinti kitiems nuotaikos“, - pareiškė jis.

„Mes nenorime, kad mūsų kalėdiniai turgūs būtų pervadinti, ir mes tikrai nenorime, kad slėptis už betoninių blokų. Mes nenorime, kad mūsų kalėdinės pamaldos vyktų baimės ir kančios apsuptyje. Mes nenorime, kad mūsų moteris, mūsų dukteris persekiotų naujųjų metų naktį.“

Premjeras Orbanas įspėjo dėl jėgų, kurios sąmoningai nori susilpninti krikščionybę Europoje, kurią jis aprašė kaip tam tikrą kultūrinį „imunitetą.“

„Jie nori, kad mes nustotume būti tais, kuo mes esame. Jie nori, kad mes taptume tais, kuo mes nenorime būti. Jie nenori, kad mes maišytumės su kito pasaulio žmonėmis ir keistumės, kad įvairovė eitų be rūpesčių“, - pasakė jis.

„Europos laisvosios tautos, laisvųjų piliečių renkamos nacionalinės vyriausybės, turi naują užduotį - apsaugoti mūsų krikščioniškąją kultūrą.“

"Ne kitiems, bet sau, mūsų šeimoms, mūsų tautai, mūsų šaliai ir "Tėvynei mūsų Tėvynei" – Europos gynybai,“ - kreipėsi Orbanas į vengrų Tautą.