Spalio revoliucija išlaisvino moteris ir paskelbė lytinius santykių laisvę. Revoliucinės idėjos buvo perkeltos į šeimą ir ją imta sparčiai griauti. Atsirado minios pamestinukų, ėmė plisti venerinės ligos ir lytiniai iškrypimai.
1933 m. rugsėjo 15 d. Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centrinio komiteto generalinis sekretorius Josifas Stalinas gavo slaptą OGPU vadovo pavaduotojo Genriko Jagodos raštą. Šis informavo Josifą Visarionovičių apie homoseksualistų įsigalėjimą Maskvoje ir Peterburge.
https://www.kp.ru/daily/27224.3/4346823/
Jagoda pranešė draugui Stalinui, kad Leningrade veikė "12 pederastų salonų", o Maskvoje tokių viešnamių buvo "daugiau nei 10". "Viešnamių ir salonų įtaka apėmė kelis šimtus pederastų" (taip suformuluota. - KP Red.)*.
Jagoda pranešime rašo:
"Remdamasi agentūrine medžiaga apie pederastų susivienijimo egzistavimą, OGPU vykdė areštus Maskvoje ir Leningrade. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp aktorių, darbuotojų, rašytojų ir atskirų išslaptintų darbuotojų egzistavo pederastų asociacija. Pagrindinę grupę sudarė buvę karininkai ir bajorai.
Pederastų aktyvas, pasinaudoamas kastiniu pederastų sluoksnių uždarumu tiesioginiams kontrrevoliuciniams tikslams, politiškai korumpuodami įvairius socialinius jaunimo sluoksnius, ypač darbininkų jaunimą, taip pat bandė prasiskverbti į kariuomenę ir laivyną.
Asociacijos darbo metodai buvo landynių, viešnamių, grupių ir kitų organizuotų pederastų susivienijimų tinklo kūrimas, o vėliau šie susivienijimai buvo paversti tiesioginėmis šnipų grupėmis.
Tai yra
akivaizdi
ne tik jaunimo degradacija, tarp jų
darbininkų jaunimo. Čia kvepia diversija prieš šalies gynybinį
pajėgumą! Susivienijimo
darbo metodais tapo sukūrimas
židinių tinklo, viešnamių, grupių ir kitų organizuotų
pederastų susivienijimų su tolimesniu virtimu šių susivienijimų
į tiesioginęs šnipų grupeles“.
Buvo
išaiškinta, kad homoseksualistus verbavo anglų žvalgyba.
Kontaktai su konsulatų ir atstovybių darbuotojais vyko orgijų ir
ištvirkimų atmosferoje: „Viešnamių sistema buvo
organizavimas sistematiškų girtuoklysčių-orgijų, bendro miego,
buvo praktikuojamas narkotikų naudojimas, persirengimas moteriškais
drabužais ir t.t.“
Pažymoje Stalinui rašoma, kad šiuo atveju "buvo suimta 130 žmonių, iš jų iš privilegijuotų luomų - 74 žmonės“.
Praėjus devyniems mėnesiams po šios visiškai slaptos pažymos pateikimo Stalinui, naujoje pažymoje Stalinui sakoma: "Specifinis pederastų sluoksnių izoliuotumas, jų ryšių su užsieniečiais paieška ir pederastų buvimas daugelyje ambasadų sudarė sąlygas plačiai paplitusiam pederastų naudojimui šnipinėjimo tikslais."
Praėjo trys mėnesiai. 1933 m. gruodžio 13 d. Jagoda išsiunčia naują laišką Stalinui, kuris baigiamas tokia fraze: "Manau, kad būtina priimti atitinkamą įstatymą dėl baudžiamosios atsakomybės už pederastiją."
Jo pasiūlytame TSRS CK prezidiumo nutarimo projekte yra tik 4 punktai. Remiantis šiais punktais, Sovietų Sąjungoje net už savanoriškus seksualinius santykius tarp vyrų buvo baudžiama 5 metų laisvės atėmimo bausme. O jei ta pati veika buvo padaryta "pasinaudojant nukentėjusiojo priklausoma padėtimi arba už atlygį, pagal profesiją ar viešai" - už tai grėsė iki 8 metų.
Centrinio komiteto nutarimas: pritarti įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už pederastiją projektui. 1934 m. jis įsigaliojo.
1960 m. LTSR, kurios įstatymai buvo hormonizuoti su visos TSRS įstatymais, Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų – įkalinimą iki 3 metų.
Lietuvoje homoseksualizmas buvo dekriminalizuotas 1993 metais, o Rusijoje irgi tais pačiais 1993 metais.
* Žodis „pederastas“ Lietuvoje yra uždraustas, o mano tekste naudojamas tiktai cituojant istorinius dikumentus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą