Ar prie mano Draugo mirties prisidėjo plandemija ir badymas bandomuoju preparatu? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Skrodimas parodė buvusią širdies raumens pažeidimo žymę, koronarinių arterijų sklerozę. Jis turėjo chronišką ligą – diabetą, bet labai atidžiai laikėsi insulino injekcijų periodiškumo. Buvo fiziškai tvirtas vaikinas, sveikata nesiskundė.
Paskutinį kartą Henriką mačiau prieš mėnesį, o draugavome 62 metus, nuo antros mokyklos klasės.
1969 m. kartu baigėme 23 vidurinę mokyklą, kartu įstojome į VU Gamtos fakultetą, žavėjomės kultūrizmu, kartu irklavome dvivietėje baidarėje „Žalgirio“ ir „Darbo rezervų“ sporto klubuose.
Studijų metais ėmėme dirbti MA „Zoologijos ir parazitologijos“ institute. Universitetą baigėme 1974 metais. Tuometiniam Henriko vadovui nepakako svorio suorganizuoti savo šefuojamam gabiam studentui etato šioje mokslo įstaigoje, todėl jam teko mokslinį darbą tęsti savistoviai, nepalankiomis sąlygomis: dirbant moksliniu redaktoriu „Žinijos“ leidykloje, žurnalo „Mūsų gamta“ redaktoriumi, pastaruosius kelis dešimtmečius Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) vyriausiuoju specialistu.
Dr.Henrikas Ostrauskas yra trijų monografijų, skirtų nariuotakojams, autorius, paskelbė 15 mokslinių straipsnių recenzuojamoje spaudoje, kelias dešimtis mokslo-populiarinimo straipsnių.
Henrikas paliko JAV gyvenančią, filologijos daktaro laipsnį turinčią, dukterį Mildą, anūkę, sutuoktinę Nijolę Ostrauskienę.
Ilsėkis ramybėje brangus Henrikai, ilgai netruks ir vėl visi susitiksime Anapilyje, gal ir ten bus ką tyrinėti?
Su velioniu atsisveikinimas vyks ketvirtadienį Petro ir Povilo bažnyčios 1-je salėje, o laidotuvės - penktadienį 13 val.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą