Lapkričio 7 dieną
pasaulinio garso kino režisierius Andrejus Končalovskis Rusijos 1
kanalo naujienų laidoje pasidalino savo mintimis apie Europos
ateitį. Režisierius neįžvelgia Europos Sąjungos ateities
perspektyvų.
Europos
tautų sumaišymo projektas neįgyvendinamas. Tai neoliberalizmo
iliuzija. Ji atsirado 20-jų metų pradžioje, kaip suvienytų
Europos valstijų idėja.
Yra
dėsnis. Kultūra lemia politiką, o ne politika kultūrą. Jeigu
paimsite istoriją,700 milijonų žmonių, kurie yra su
protestantizmo mentalitetu ir Kosovo, Europos centre, kuris gyvena
pagal visai kitokius įstatymus, kuriuos galima pavadinti viduramžių
įstatymais.
Europos
mentalitetas neegzistuoja, tai kolosali pseudo
marksistinė idėja. Ji marksistinė, nes nėra
abstraktaus žmogaus. Humanizmo, kaip tokio, nėra. Yra ruso -
žmogaus įstatymas, yra vokiečio žmogaus įstatymas. Yra kosovaro
įstatymas. Yra didžiulė distancija ko nori Briuselis.
Ko nori
Briuselis labai aiškiai dar prieš penkiolika metų išsakė puikus
filosofas ir politikas Vaclovas Klausas, kada jis visomis jėgomis
priešinosi Čekijos stojimui į Europos Sąjungą. Jį tiesiog
sulaužė. Borozo jam skambindavo po 6 valandas ir kalbėdavo. Jis
labai priešinosi, nes suprato, kur visa tai veda. Jis vėliau parašė
puikų darbą „Kodėl aš ne europietis“. Klausas pasakė, kad
Briuselis nori sugriauti valstybių suverenitetą.
O to daryti kol kas
negalima. Kiekviena tauta turi savo gėles.
Kam tada priiminėti
vis naujas šalis?
Yra toks filosofas Džonas
Grėjus. Jis pasakė, kad liberalai yra labai rimti religiniai
fanatikai. Jiems tai religija. Jie bando įgyvendinti šitą dogmą,
suprasdami, kad ji jau griūna. Man atrodo, kad šiandieniniai
politikai nustojo būti savarankiškais. Tie kas valdo, ypač, tie
nustojo būti asmenybėmis. Bendrai jie sėdi politinio korektiškumo
narve ir juos nuobodu klausyti.
Jie sėdi narve, o
tautos nori ko kito?
Tai būtinai sukels
judėjimą į dešinę. Be to dešinė ir kairė, tai ne tai, kas
buvo anksčiau. Dabar sako, kad visi dešinieji – fašistai. Tai
giliausias paklydimas. Ir iki fašizmo buvo dešinieji. Ir
konservatoriai, ir nacionalistai. Tarp kitko, Vaclovas Klausas labai
giliai pažymi, kad po antro pasaulinio karo dėl Niurnbergo teismo,
ką ten pamatė, nacionalizmą prilygino nacizmui. Naconalistus
tuojau ima vadinti fašistais. Kaip Klinton pasakė nacionalistas –
fašistas. Nacionalizmas neturi nieko bendro su nacizmu.
Nacionalizmas yra savo tautos meilė ir darbas jos labui, o nacizmas
tai spaudimas, naikinimas kitų nacijų vardan savosios. Tai visiškai
skirtingos koncepcijos. Ta prasme nacionalistai buvo puikūs
stambiausi politiniai veikėjai, kurie masę gėrio atnešė
kiekvienas savo šaliai. Paimkite Gandi, Egipto Naserą. Tai
grandiozinis žmogus.
Dabar tokius žmones
vadina „populistais“. Juk būtinai reikia kažkaip pavadinti.
Kažkokiais žodžiais. Tai jau ne politikas, o populistas. Toks
pigus žodelis. Tokiu atveju Degolis, tai pats didžiausias
populistas, kuris buvo Prancūzijoje.
Persikelkime už
vandenyno, rinkimai JAV. Kaip galima tai paversti į farsą?
Aš manau, kad čia yra
priežasties-pasekmės ryšys. Per paskutinius 15 metų išaugo nauja
karta, kurie jau nuo dešimties metų sėdėjo kompiuteryje.
Internetas labai siaurina atmintį. Išsilavinimo lygis masės žmonių
staigiai krinta, kultūra irgi. Kadangi labai staigiai krenta šių
žmonių kultūra, jie jau žiūri ne „Kikštatėvį“ ar „Žmogų
vorą“, jie žiūri paveiksliukus. Nekultūringumas, esant
pertekliui, augina barbarą. Rinkimai atitinka bendrą lygį daugumos
Amerikos piliečių.
Mums reikės veikti
kartu su Europa. Mes neturime kur dingti?
Čia Europai nėra kur
dingti. Mes – didelis kontinentas. Mes galime be Europos ramiai
išgyventi. Mes viską turime, reikia tik teisingai organizuoti šioje
šalyje ekonomiką. Viskas. O Europa be mūsų vargu ar išgyvens.
Nekalbu jau apie tai, kad emigracija gali pakeisti Europos veidą.
Taip, kad Europa nežinos, kur jai dėtis. Todėl ne veltui Anglija
tyliai pasitraukė iš šito laivo. Tyliai nuplaukė.
Ji supranta, kokius Europa
turi šansus.
Man atrodo, kad mes visada
bandome saveikauti su Europa. Ne mes skelbiam sankcijas, ne mes
rengiame Oranžines revoliucijas, ne mes bombarduojam Belgradą, ne
mes naikiname tuos politikos veikėjus, kurie norėjo išeiti iš
dolerio.
Kadafis
Kadafis norėjo išeiti iš
dolerio. Vienas iš stambiausių veikėjų, nacionalistas, aš
skaitau, Šiaurės Afrikos. Jis gi norėjo aprūpinti gėlu vandeniu
visą Afriką. Apie tai niekas nežino. Po Libija gigantiškos jūros
gėlo vandens. Jis turėjo tiesiog fenomenalų projektą. Aš net esu
filmą padaręs. Bet jį sugalvojo pašalinti. Jis norėjo išeiti iš
dolerio. Nafta ir taip toliau. Taip pat ir Sadamas Huseinas norėjo
išeiti iš dolerio. Mes turime savo lyderį, kuris sako, kad doleris
neturi komanduoti pasauliui.
Tai yra pagrindinė
priežastis, kodėl pas mus konfliktas su Amerika, mano požiūriu.
Tai kalbant su Europa,
laikas mūsų pusėje?
Istorija vystosi pagal
savo dėsnius. Yra dar nacionalinių tendencijų brandos klausimas.
Vienų ar kitų. Tenka apgailestauti, kad viskas, kas per paskutinius
penkiolika metų įvyko Europoje, reikės labai ilgai laukti, kol
Europa ims svyruoti į atskirų valstybių suvereniteto pusę. Aš
manau, kad judėjimas į dešinę yra tiesiog neišvengiamas. Šis
judėjimas gali būti sustabdytas migracijos infliuksu, tokiu, kad
jau Europa nebespręs į dešinę ar į kairę, o kaip išlikti.
Migracija, kaip griovimo instrumentas.
Migracija, kaip
griovimo instrumentas
Tuo
labai sumaniai naudojasi tie, „Trys dručkiai“, kuriems naudinga
Europos destabilizacija, išpumpavimas kolosalių Europos pinigų į
Ameriką. Į stabilumo šalį. Bet ten stabilumas yra toks
nepatikimas, kad Rotšildai perkėlė savo aukso atsargas į
Šanchajų. Tai kalba apie tai, kad, kaip posakyje „laiku išduoti,
tai ne įšdavystė, tai įžvalga“. Tai anglų posakis.
Vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą