Viena iš gyvulių ūkio kiaulių,
storas kuilys užtinusiomis akimis, kuris vadovauja fermos gynybai,
yra jos gynybos ministras, nuolatos kartoja, kad 2,5 %
BVP, kuriuos
kiaulės nutarė skirti gynybai, yra per mažai, kad reikia skirti
žymiai daugiau.
Dauguma fermos
karvių, ožkų ir avių vis dar nesupranta, kad kiaulės viską
išvagia, kad jos už pinigus, kurie skiriami „atgrasymui,“ sau
įrengė auksinius lovius ir iš jų ėda su auksiniais šaukštais,
o kiaulių nupenėtas Gaidys kiekvieną dieną gieda melą, kad šių
apsivogusių kiaulių reitingai nuolatos auga, kad algos ir BVP
išaugo tiek, kad jau pramušė kiaulidės lubas.
Gyvuliai iš šios
fermos jau baigia išsilakstyti, o dar likę baigiami kiaulių
išmarinti badu, bet kiaulės vis kriuksi ir kriuksi: „atgrasymas“,
„atgrasymas“, „atgrasymas“.
Keli senyvi
žolėdžiai, dar likę nenumarinti fermoje, laukia ir patylomis
kužda: „Greičiau ateitų kiaulių maras ir visos kiaulės
padvėstų kartu su visais jų išgalvotais „atgrasymais“.
Seni žolėdžiai
žino, kad visi šitie „atgrasymai“ sugalvoti vienu tikslu –
kad apvogti gyvulių fermos gyventojus, juos bauginti ir plėšti,
vykdyti jų genocidą.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą