Parazitai yra dviejų tipų. Pirmam
tipui priklauso žmogaus organizmo parazitai: virusai, bakterijos,
pirmuonys, grybai, kirmėlės ir pan. Antro tipo parazitai yra
socialiniai, tai grupės žmonių, kurios nedirba, bet vartoja
visuomenės, į kurią jie prasiskverbia, sukurtą turtą. Tipiškas
tokių socialinių parazitų pavyzdys ekonominiai imigrantai, kuriuos
neoliberalai melagingai vadinami „pabėgėliais“. Jeigu nuo kitų
parazitų žmonija gali apsisaugoti medicinos pagalba, tai nuo
socialinių parazitų apsisaugoti daug sunkiau ir jų žala daug
didesnė.
Gruodžio 12 dieną plenarinėje
Europos Parlamento sesijoje Strasbūre po Angelos Merkel kalbos
Europos parlamento deputatas nuo Prancūzijos Bernaras Mono apkaltino
Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ES griovimu. Jis pasakė: „Ponia
kanclere, jūsų 13 metų buvimas valdžioje atvedė Europos Sąjungą
prie ekonominio, socialinio ir kultūrinio suirimo. Kas tikrai pateks
į istoriją jūsų veiksmų pasekmėje – tai jūsų neatsakingas
ir vienašališkas sprendimas atidaryti Vokietiją imigrantams,
nuolankiai palaikytas pono Junkerio. Nuo 2015 metų ES priėmė iš
viso 4 milijonus jaunų migrantų pagal taip vadinamą teisę į
prieglobstį“. Jis pažymėjo, kad „blogiausia dar prieš akis“,
kad į Europą ims veržtis 10 milijonų taip vadinamų ekologinių
migrantų.
12 vokiečių turi dirbti ir mokėti
mokesčius, kad išlaikytų 1 socialinį parazitą
Vokietijoje buvo bandoma bent
apytikriai apskaičiuoti kiek kainuoja Merkel svečiai. Rezultatai šokiravo. Nuo 2014 metų iki 2017 pabaigos Vokietijoje prieglobsčio
paprašė 1,7 milijono imigrantų. Vyriausybė išlaidas šių
imigrantų išlaikymui vertina 30-40 milijardų, bet neaišku kokios
yra papildomos išlaidos vaikų darželiams, mokykloms, teisėjams
advokatams, sveikatos apsaugai ir t.t.
Vokietijos vystymosi ministras Gerdas
Miuleris nurodė, kad milijonas pabėgėlių Vokietijos federalinei
vyriausybei ir savivaldybėms kainavo 30 milijardų eurų per metus,
arba 2500 eurų vienas žmogus
per mėnesį! Tai mokesčių naštą 12 vokiečių, kurie
uždirba po 3000 eurų per mėnesį. Nelydimiems nepilnamečiams
išlaidos siekia 5000 eurų per mėnesį. Manoma, kad šios išlaidos
yra ženkliai didesnės, nes pabėgėliai nedirba, arba dirba ne
pilną dieną. Dauguma jų yra beraščiai.
Savo autobiografijoje "Tiesos
paieškoje" garsiausias Vokietijos ekonomistas profesorius
Hansas-Werneris Sinn sako, kad migrantų krizė gali kainuoti
šaliai beveik vieną trilijoną eurų. Sinnas yra buvęs Angelos
Merkel patarėjas ir iki pernai buvęs ekonominių tyrimų IFO
instituto prezidentas.
Nuo 2015 metų Vokietija priėmė 1,5
milijono migrantų, kurie, kaip sako Sinnas, nėra stomatologai,
teisininkai ir branduolinės energijos mokslininkai, tačiau
dažniausiai neturi kvalifikacijos ir jokio išsilavinimo. Tarp jų
59 procentai buvo beraščiai. Profesorius nuomone, šie žmonės jų
gyvenimo metu niekada grąžins to, ką gavo iš Vokietijos gerovės
valstybės. Kiekvienas „pabėgėlis“ Vokietijai per savo gyvenimą
kainuos 450000 eurų, atskaičius jo indėlį į šalies ekonomiką.
Vokietijos federalinė vyriausybė
pabėgėliams 2016 metais išleido per 21,7 mlrd. eurų. Dar tiek pat
išleido savivaldybės iš savo biudžetų. Prie šių išlaidų dar
reikia priskaičiuoti valdymo, socialinio poveikio, medicinos
draudimo, saugumo, personalo, transporto, juridines, padaromų
nusikaltimų išlaidas, imigrantų šeimų susijungimo kainą.
Į savo kilmės šalis 2017 metais šie
„pabėgėliai“ iš Vokietijos išsiuntė 17,7 milijardus eurų.
Todėl, reikia manyti, kad išlaidos jų išlaikymui yra kelis kartus
didesnė, nei deklaruota Vokietijos vyriausybė.
Šokiruojantys socialinio
parazitizmo pavyzdžiai iš Švedijos.
Per keturis pastaruosius metus Švedijabe darbystės reitinguose nukrito iš 12 vietos į 18-tą, nors
vyriausybė dėjo visas pastangas mažinti nedarbą. Švedija labai
atsilieka nuo Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, kurios nepriėmė
„pabėgėlių“. SEB bankas prognozuoja Švedijoje nedarbo
didėjimą iki 6,6 procentų 2021 metais. Dauguma bedarbių yra
žmonės gimę už ES ribų.
Sparčiai dauginasi
„Pabėgėlis“ iš Somalio Isakas nuo pat atsibastymo į Švediją prieš 6 metus niekur nedirba, bet
gerai moka daryti vaikus. Jų turi 9, bet rengiasi Švedijai
padovanoti dar daugiau dykaduonių. Mažiausiai dar du. Somaliečio
pagrindinė problema – susirasti didesnį būstą, už kurį,
žinoma, sumokės išprotėjusi Švedijos valdžia. Abu su žmona jie
nei minutės Švedijoje nedirbo, bet nori būsto, kuris Švedijos
mokesčių mokėtojams kainuos 4000 eurų per mėnesį.
Nori dar daugiau vartoti, nors nieko
neduoda valstybei
Niekur nedirbantys dykaduoniais iš Somalio Švedijoje surengė demonstraciją. Jie protestavo, kad čia
yra diskriminuojami.
Statistika rodo, kad virš 80 procentų
darbingų somaliečių Švedijoje nedirba ir gyvena iš pašalpų.
Nepaisant to, jie tvirtina, kad „somaliečiai diskriminuojami“.
Protestuojanti afrikietė video sako:
„mes turime teisę į būstą, Švedijoje kiekvienas turi teises“.
Negriukas sako: „Mes nenorime naujų
namų. Kurių nebuvo užsakiusi mamytė“. „Mes norime ne šiaip
trijų kambarių, ar kažką panašaus, mes norime tiek, kiek mama
sako“. „Mes norime to, kas mums patinka“.
Tai vyksta tuo metu, kai pagyvenę ir
benamiai švedai priklauso nuo labdaros organizacijų, kurios jiems
leidžia pavalgyti bent kartą per dieną!
“Švedų
mokesčių mokėtojai, kurie suteikia šitiems kukliems ekonominiams
„pabėgėliams“ viską, ko jiems reikia, ir daugiau, privalo
protestuoti gatvėse“, - rašoma portale Voice of Europe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą