Auksas amžių ir net tūkstantmečių
bėgyje atliko pinigų vaidmenį. Tačiau prieš kelis dešimtmečius
auksas buvo paverstas paprasta biržos preke. Aukso standartas
faktiškai nustojo galioti 1971 metų rugpjūčio 15, kada Ričardas
Niksonas paskelbė, kad JAV iždas nutraukia keitimą „žalių“
į geltoną metalą. Nutrūko gija, rišusi auksą su pinigų
pasauliu.
Juridinis atsiejimas šio ryšio įvyko
Jamaikos 1976 metų valiutinėje-finansinėje konferencijoje, kur
TVF valstybės-narės paskelbė apie aukso demonetizaciją.
Praktiškai buvo atšaukti Breton-Vudso 1944 metų nutarimai, kada
doleris ir auksas buvo paskelbti tarptautiniais pinigais, o Amerikos
iždas turėjo užtikrinti laisvą dolerio keitimą į auksą.
Jamaikos konferencija faktiškai
paskelbė, kad vienintele pasauline valiuta lieka JAV doleris, o
auksas virsta biržos preke, kaip pavyzdžiui nafta, kviečiai,
kava. Po to naudojimas aukso tarptautiniuose atsiskaitymuose beveik
pasibaigė. Tiesa, stebino centrinių bankų ir finansų ministerijų
elgesys, kurie savo rezervuose ir toliau laikė tarytum nenaudingą
auksą. Tos pačios Jungtinės Valstijos kažkodėl toliau saugojo
savo tarptautiniuose rezervuose daugiau kaip 8 tūkstančius tonų
aukso. Dar vienu keistu reiškiniu tapo nepaliaujamas aukso kainos
kilimas, 1980 metų pradžioje geltonojo metalo kaina pašoko iki
800 dolerių už trojos unciją. Po to, tiesa, kaina ėmė kristi,
kai kada nukrisdama beveik iki 300 dolerių.
Pasaulis be aukso kaip pinigų
pragyveno virš keturių dešimtmečių. Kai kas suprato, tačiau,
kad aukso pasaulis turi išorinę, matomą pusę ir kitą, šešėlinę
pusę, apie kurią žino nedaugelis. Toje, kitoje pusėje, vyko
tikros manipuliacijos su geltonuoju metalu. Manipuliacijomis buvo
tenkinami atskirų žaidėjų asmeniniai interesai, taip ir
strateginiai tikslai pinigų šeimininkų – pagrindinių JAV
Ferderalinės rezervo sistemos akcininkų. Pagrindiniu jų tikslu
buvo žemos aukso kainos palaikymas. Bet taip neįmanoma garantuoti
JAV dolerio hegemonijos pasaulyje – kuo aukštesnė aukso kaina,
tuo silpnesnis doleris. Rimti finansistai supranta paprastą tiesą:
kas kontroliuoja auksą, tas kontroliuoja pasaulio
valiutinę-finansinę sistemą. Aukso ir tarptautinių finansų
istorijoje per pastaruosius keturis dešimtmečius buvo keletas
reikšmingų įvykių, ir vienas iš jų turi įvykti po kelių
dienų. Rekomenduoju atkreipti į jį dėmesį. Kalbama apie eilinio
„Bazelis-III“ įdiegimą. Kas tai yra?
Neformaliu pasaulio bankų sistemos
valdymo centru yra Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) Bazelyje
(Šveicarija). Tai savotiškas centrinių bankų klubas. Prie TAB
yra Bankų priežiūros komitetas (BPK) – organizacija, kurianti
vieningus standartus ir metodikas bankų veiklos reguliavimo. Pirmas
svarbus dokumentas, užgimęs BPK gelmėse buvo pavadintas
„Bazelis-I“ (1988 m.). Po to atsirado kitas dokumentas –
„Bazelis-II“ (2004 m.). Pagaliau, 2010-2011 metais buvo
patvirtintas dokumentas „Bazelis-III“. Jo gimimas tapo reakcija
į globalią 2008-2009 metų finansų krizę, kuri pademonstravo,
kad reikiamas bankų stabilumas neužtikrinamas. „Bazelis-III“
didino reikalavimus bankų nuosavo kapitalo pakankamumui ir nustatė,
ką laikyti nuosavu kapitalu ir kaip jį įvertinti. Dabar bankų
pasaulyje vyksta įgyvendinimas šio dokumento rekomendacijų, ir 29
kovo jis įžengs į finalinę fazę. Nuo šios dienos pasikeis
aukso, kaip banko nuosavo kapitalo dalies statusas.
Pagal BPK taisykles bankų kapitalas
skirstomas į tris kategorijas. Aukščiausia kategorija visada buvo
pinigai (valiuta) grynųjų ir negrynųjų formose. Toliau iždo
popieriai su aukščiausiais reitingų vertinimais (pirmiausiai JAV
iždo obligacijos), o sudėtyje trečios, žemiausios kategorijos,
yra auksas. Nuosavo kapitalo apskaitymą bankai vykdo banko turimą
auksą vertindami 50% jo rinkos kainos. Suprantama, kad esant tokiai
aukso diskriminacijai pas bankus nebuvo ypatingo noro kaupti
brangųjį metalą.
Tai štai, kovo 29 bankams leidžiama
skaičiuoti auksą nuosavo kapitalo sudėtyje 100-procentų jo
kainos. Auksas pereina iš trečios į pirmą kategoriją. Tai
reiškia, kad nuo kovo 29 auksas vėl tampa pilnaverčiais pinigais
– kaip doleris, euras arba britų svaras. Gali būti, po kovo 29
išoriškai viskas atrodys taip pat, kaip anksčiau, bet vis tiek
„aukso mina“ turės sprogti.
Reikia pastebėti, kad po priėmimo
„Bazelio-III“ centriniai bankai nenustojo pirkti geltoną
metalą. Dar daugiau: jie tapo ryškiais aukso netto-pirkėjais.
2018 metais viso pasaulio centriniai bankai išaugino savo
oficialias atsargas 651,5 tonų – tai stambiausias rodiklis nuo
1971 metų, kada buvo likviduotas aukso standartas. Ir tai 74%
daugiau, negu 2017 metais (374,8 t). Duomenys paimti iš „Aukso
paklausos dinamika (Gold Demand Trends) Pasaulio aukso tarybos.
Rusijos bankas tapo stambiausiu 2018
metų aukso pirkėju. Jo aukso atsargos padidėjo rekordiškai 274,3
tonomis, tai 42% visų centrinių bankų aukso pirkimų. Antroje
vietoje pagal aukso pirkimą – Turkijos centrinis bankas (+51,5
t), trečioje – Kazachstano CB (+50,6 t). Tarp didžiausių
praėjusių metų pirkėjų yra Indija (+40,5 t), Lenkija (+25,7 t),
Mongolija (+22 t). Lenkija praėjusiais metais tapo pirma ES šalimi
nuo 1998 metų, nupirkusia auksą į rezervus. Visus nustebino
Vengrijos CB, kuris aukso nepirko nuo 1986 metų, o praėjusių metų
spalio mėnesį nelauktai padidino savo aukso atsargas dešimt kartų
– nuo 3,1 t iki 31,5 t.
Pasaulinės aukso tarybos ataskaitoje
pateikiamas aukso pirkimų paveikslas nėra pilnas ir nelabai
tikslus. Pagal ekspertų vertinimus, pastaraisiais metais
stambiausiu geltonojo metalo pirkėju pasaulio rinkoje tarp
centrinių bankų greta Rusijos banko yra Kinijos liaudies bankas.
Tačiau jo duomenys apie aukso atsargų didinimą yra įslaptinti,
tik kai kada statistika fiksuoja kai kurį aukso atsargų prieauglį.
Pagal oficialius duomenis, 2019 metų
vasario mėnesį pagrindinės aukso atsargų savininkės yra
(tonos): JAV – 8.133,5; Vokietija – 3.369,7; Italija –
2.451,8; Prancūzija – 2.436,0; Rusija – 2.119,2; Kinija –
1.864,3; Šveicarija – 1.040,0.
Ir štai kas įdomu: augant aukso
paklausai jo kaina praėjusiais metais nukrito 5%. Reikalas tame,
kad didinantys savo aukso atsargas žaidėjai senai slopina aukso
kainą. Atsirado ir klesti „popierinio aukso“ rinka, kurio
apyvarta daug kartų viršija apyvartą fizinio metalo rinkoje.
Didinant pasiūlą „popierinio aukso“ ir pavyksta pigiai pirkti
fizinį metalą. Tačiau tai tik iki tam tikro laiko. Kažkuriuo
momentu švytuoklė pakryps į priešingą pusę, ir prasidės
geltonojo metalo staigus kainos kilimas. Natūralu, kad visi nori
įsigyti aukso iki to momento, kai tai įvyks. „Prisikėlusio“
aukso fone kiti finansiniai instrumentai atrodys ne kaip. Pasaulio
finansinės rinkos dalyvių portfeliai keis savo struktūrą
geltonojo metalo naudai mažinant tokių instrumentų pozicijas,
kaip skolų ir akcijų popieriai. Spekuliantai, kurie neturi
priėjimo prie spausdinimo staklių, sieks pirkti auksą už
pinigus, kuriuos jie gaus parduodami valstybines ir korporatyvines
obligacijas, o taip pat akcijas. Pasaulis šiandien ir taip yra ant
antros finansų krizės bangos, o jo trigeriu gali tapti
„Bazelio-III“ „aukso taisyklė“. Gali būti, kad
išgyvenusiems per krizę, auksas vėl užims savo teisėtą vietą
pinigų pasaulyje.
P.S. Yra įtarimas, kad „aukso
taisyklę“ į „Bazel-III“ dokumentą pavyko įtraukti tik
Rotšildų klano pastangomis, kurie dviejų šimtmečių bėgyje
labai rimtai užsiima auksu ir moka valdyti šio metalo rinką. Per
įdiegimą „aukso taisyklės“ jie planuoja sustiprinti savo
susvyravusias pozicijas (aukso demonetizacija 1970-aisiais metais
susilpnino jų įtaką į tarptautinius finansus).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą