Dabar toks momentas
Lietuvoje, kad partizanų, kalinių ir tremtinių vaikai tiesiog
negalime tylėti, neturime teisės, nes mūsų tėvai mus iš
kapų šaukia, nes tai, kas pastaruoju metu vyksta, tai jau yra
tiesiog įžūlus pasityčiojimas iš visko, už ką jie kovojo ir
kentėjo, iš visos mūsų tautos istorijos, iš mūsų laisvės
kovų, iš mūsų didvyrių. Tai jau absoliučiai netoleruotina. Gana
yra gana!
Kaip žinia, fizikoje yra
toks trečiasis Niutono dėsnis, jog kiekvienam veiksmui visuomet
būna atoveiksmis — reakcija. Na tai ir Šimašiaus įžūlumui
turi gi pagaliau būti adekvatus atsakas. Kaip jis pasielgė, tam
nėra ir negali būti absoliučiai jokio pateisinimo, už tai turi
susilaukti atpildo.
Tačiau aš, kaip jau ne
kartą sakiau ir rašiau, vis tiek kaltinu visų pirmiausia ne tautos
išmatą Šimašių, o tuos, kas už jį balsavo ir išrinko Vilniaus
meru. Juk niekas jų nevertė, su lazda už nugaros nestovėjo.
Reiškia vilniečiai šiandien matyt ir tėra verti tik tokio mero.
Atrodytų, na kaip gi
galima būtų balsuot už Šimašių? Kokiu žmogus turi būt
besmegeniu, kad balsuot už Šimašių?! O balsuoja! Juk išties
sveiku protu tai, atrodytų, apskritai nepaaiškinama ir nesuvokiama!
Šias kelias dienas aš
beveik vien tik apie tai ir galvojau, ko Lietuva sulaukė, kur yra,
po trijų dešimtmečių, dabar mūsų tauta atsidūrusi. Baisu net
pagalvot, kad šitaip viskas apsisuko. Kas gi būtų galėjęs
įsivaizduoti tada, kai lietuviai masiškai ėjo į visus tuos
grandiozinius Sąjūdžio mitingus, 1988 ir 1989 metais, į Baltijos
kelią, ar kada 1991 metais Vilniuje gynė Seimą bei televizijos
bokštą, kad po 30 metų bus šitokia baisi padėtis Lietuvoje. Ir
ne tik Lietuvoje.
Prieš tris dešimtmečius,
kai komunistinė imperija TSRS sugriuvo, na tai tada gi jau manėm,
kad ir komunizmas apskritai visam laikui pagaliau išnyks ir niekada
jo pasaulyje daugiau niekur nebus. Tačiau jis ne tik kad neišnyko,
bet netgi labai sparčiai atsigavo, atsišviežino, įgaudamas jau
visai kitokį pavidalą, ir dabar štai yra, sakyčiau, iš tiesų
netgi stipresnis, negu kad buvo tas anas — „klasikinis“ — jo
variantas. Europos Sąjunga dabar juk tikrai daugeliu atžvilgių
tampa jau turbūt net labiau komunistine, negu net Tarybų Sąjunga
kad buvo. Tada komunizmu pas mus net ir valdžia nelabai tikėjo, o
dabartinis šitas naujasis liberalistinis komunizmo variantas jau
taip yra užvaldęs žmonių (ypač jaunų) sąmonę, kad daugelis
jų, mano nuomone, yra gal net didesni komunistai dabar, negu buvo
pats Leninas, ar Stalinas. Esu su jais, tais dabartiniais, aš
ir čia Amerikoje nemažai susidūręs ir tuo akivaizdžiai
įsitikinau.
Tik dabar komunistais
vadintis, aišku, jau nebemadinga, tai visokių kitokių yra
priedangų. Seniau vadindavo „klasių kova“, o dabar kova už
„toleranciją“, „mažumų teises“, „įvairovę“, „žmogaus
teises“, „multikultūralizmą“, ir taip toliau... Patys save
jie šiandien vadina „pažangiaisiais“, „liberalais“,
„socialdemokratais“, „naująja kaire“, „antifašistais“,
„žmogaus teisių gynėjais“ ir dar daugybe visokių vardų...
Tačiau tikslas tai jų juk lygiai toks pats, kaip ir anais laikais,
kaip ir anų „klasikinių“ bolševikų, būtent sunaikinti mūsų
rasę ir civilizaciją.
Bet juk viskas kaip tik
būtent šitaip ir buvo iš anksto suplanuota, kad „anas“
komunizmas atseit neva sugrius, visi galvosim, jog komunizmui jau
apskritai galas, o tuo tarpu, lyg niekur nieko, ir išlįs šitas
naujasis variantas, kokį dabar štai būtent beveik visur Europoje
jau ir matome. Tame tarpe ir Lietuvoje.
Na o kad šitas
dabartinis komunizmas galutinai įsitvirtintų, irgi iš anksto
pasirūpinta, tam baltųjų žmonių sąmonė atitinkamai ir
modifikuota. Tą mūsų priešai pagrindinai ir darė paskutinius
maždaug apie 60 metų, būtent keitė žmonių sąmonę. Pamažu
įtikino Europoje bei Amerikoje daugelį (ypatingai jaunimo tarpe),
kad viskas, kas dabar vyksta, yra labai gerai, kad šitaip ir turėjo
būti, kad tradicinė kultūra ir moralė, tautos ir tautinės
valstybės — tai praeities atgyvena, kad visur turi būti, kaip jie
mėgsta vadinti, „margaspalvės visuomenės“, kad tautų
ilgainiui išvis neturi likti, kad bet koks iš Afrikos į Lietuvą
atklydęs negras gali (ir turi!) būti vadinamas „juododžiu
lietuviu“, na ir taip toliau, daug pas juos yra visokiausių idėjų,
kaip Europą ir visą mūsų baltąją rasę galutinai
transformuot... Ir po to, aišku, galutinai sunaikint...
Tas buvo suplanuota,
prieš daugiau kaip šimtą metų, įžymiuosiuose „Siono išminčių
protokoluose“, ir paskui nuosekliai vykdoma, ko rezultatai šiandien
jau daugiau nei akivaizdūs. Tokia pergalė Leninui ar Stalinui
turbūt nebūtų galėjusi net prisisapnuot.
Taigi įvykdyta tikrų
tikriausia revoliucija, perversmas baltųjų žmonių smegenyse.
Daugelis jų dabar jau mąsto taip, kaip mūsų priešai nori, kad
visi mes mąstytume. Čia lygiai kaip kad kompiuterį reikia
pirmiausia užprogramuot, ką jis turi daryt, ir žmogų taip irgi
užprogramuoja.
Ir tai yra, aišku, jų
kerštas mums už taip vadinamą „holokaustą“, kad mes atseit
juos žudėm, o dabar jie mus už tai išvis sunaikins, ir tautas ir
visą rasę... Tegul mūsų žemes kiti pasiima. Baltų žmonių
pasaulyje jau ir taip yra mažiau negu 10 procentų, tai kada mes
visai išnyksim tikrai bus kam mums priklausiusiose teritorijose
gyvent. Sakoma gi, kad šventa vieta tuščia nebūna...
Na o mes lietuviai tai gi
jiems ir išvis juk patys pagrindiniai „žydšaudžiai“... Tai ką
manot, jeigu jie net švedus nori sunaikint, švedus, kurie per
Antrąjį pasaulinį karą buvo išvis neutralūs ir žydus
gelbėdavo, tai ką, negi jie mus lietuvius paliktų ramybėje?..
Švedų gal kokį vieną kitą, jiems prijaučiantį, gal būt ir
paliks, bet jau mūsų tai tikrai ne. Lietuvą užtvindys negrais,
kurie ilgainiui lietuvius paskui visus ir suės, tiesiogine
kanibaline prasme...
Dabar jau tad toks
lietuvių tautai pavojus iškilo, kokio išvis niekada mūsų
istorijoje turbūt dar nėra ir buvę. Italų poetas Dantė kadaise
rašė, kad „karščiausios liepsnos pragare skirtos tiems, kurie
per didžiuosius moralinius išbandymus laikėsi neutralumo“.
Būtent šiandien ir yra Lietuvoje kaip tik toks didysis išbandymas,
kada Lietuvos patriotui abejingumas ir neutralumas turėtų būti
absoliučiai nepriimtina. Todėl, kad jeigu žmogus yra atseit
neutralus tai gi jis jau savaime, pats to gal net ir nenorėdamas, ir
atsiduria priešų pusėje. Todėl, kad mūsų priešai šiandien ir
siekia labiausia, kad būtent kaip galint daugiau žmonių būtų
neutraliais, pasyviais, viskam abejingais.
Manau, sutiksit su manim,
kad jokie išorės priešai nėra tokie blogi, kaip vidiniai priešai,
kurie yra savos tautos, savo Tėvynės išdavikai, kurie atidaro
pilies vartus ir įleidžia vidun išorės priešus, puolančius tą
pilį... Tai iš visų priešų ir yra patys blogiausi, patys
pavojingiausi priešai, kuriuos ir reikia labiausia nekęst. Na o
dabartinėje Lietuvoje tokių niekingų šabesgojų, kaip Vilniaus
meras Šimašius, dabar tikrai yra gi nemažai, kas savą tautą
išdavė, kas Tėvynei visaip šiandien kenkia, į pražūtį ją
veda, tautai duobę kasa.
Jie būtent ir yra kas
šiandien Lietuvai kelia didžiausią grėsmę. Jie ir yra, kaip aš
juos pavadinčiau, juodieji lietuviai, tik ne savo odos spalva, o dėl
savo išties juodų darbų. Ir tikrai ne vien tiktai Šimašių aš
čia turiu omeny, reikia žvelgti plačiau. Tyčiojimasis iš tautai
šventų dalykų — tai juk irgi sudėtinė „Siono išminčių“
plano dalis, ką visokie niekingi išgamos, ivaškevičiai ir
vanagaitės, būtent kaip tik ir daro, už trisdešimt sidabrinių
Judo šekelių mūsų priešams tarnauja.
Reikėtų tad Lietuvos
patriotams šiandien su jais ne diskutuot ar mandagiai derėtis,
netgi teisinantis prieš juos nuolat, ne stengtis jiems patikt ir
įtikt, o labai aiškiai visiems mūsų tautos dabartiniams priešams
pasakyt, kad tegul pasiima savo vaivorykštines vėliavas ir
nešdinasi iš Lietuvos, nors kad ir į Afriką. Kodėl tūkstančiai
gerų Lietuvos žmonių buvo priversti savo gimtąją šalį palikti,
o štai visokie šimašiai Lietuvoje įžūliai smirdi ir
Lietuvai kenkia? Reikėtų tad parodyt jiems, kiekviename žingsnyje,
tokią neapykantą, kad degtų, liepsnotų Lietuvos žemė po jų
kojomis...
Ir negali apskritai dabar
būt jokių kalbų apie pakantumą ar kažkokį mandagumą.
Partizanai prieš 70 metų apie mandagumą negalvojo, o paprasčiausia
įspausdavo įkaitintu metaliniu antspaudu žvaigždę kolaborantui
ant kaktos ir viskas, tas (ar ta) paskui iki gyvenimo galo turėjo su
tuo gėdos ženklu jau ir vaikščioti. Pamenu, buvo Kauno istorijos
muziejuje toks antspaudas, dar vaikystėje mačiau. Na o tie anų
laikų kolaborantai tai juk ir buvo jie būtent, lygiai kaip ir
dabartiniai šimašiai, tokie pat savos tautos išdavikai ir Lietuvos
priešų tarnai. Tada jie irgi sakydavo, kad „kitokią“ Lietuvą
kuria, ne buržuazinę ir nacionalistinę, o tarybinę ir
komunistinę. Taip ir šitie neokomunistai dabar varo visokią
propagandą apie „pilietinę valstybę“, „atvirą visuomenę“,
toleranciją, žmogaus teises ir panašiai.
Tiek ir tie buvo ir šitie
yra tiesiog Lietuvos naikintojai. Tiesiogine žodžio prasme. Juk
žodis „stribas“ tai ir atsiradęs buvo gi iš rusiško žodžio
„istrebitel“, t.y. būtent naikintojas. Mano giliu įsitikinimu,
šiandieniniai priešai yra netgi pavojingesni, nes tie anų laikų
lietuviai stribai tai gi būdavo dauguma tik prasigėrę kaimo
bernai, kai tuo tarpu šiandien, štai, žiūrėkit, toksai yra net
sostinės meras! Visų šitų dabartinių tautos išgamų su anais
stribokais tad nėra ką nė lygint... Šitie yra būtent, kartoju,
pabrėžiu, yra žymiai, nepalyginamai klastingesni ir
pavojingesni...
Arba jie mus nugalės,
arba mes juos. Jokio vidurinio varianto, kažkokio kompromisinio
taikaus sugyvenimo su priešais nėra ir negali būti. Reikia tą
pagaliau visiems suprast.
PAKELK GALVĄ, LIETUVI !
! !
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą