1991 metais Lietuvoje buvo 3,6 milijonų gyventojų, o Baltarusijoje -7 milijonai. Dabar Lietuvoje yra apie 2 milijonus gyventojų, o Baltarusijoje apie 9 milijonus. Tai kuris vadovas buvo geresnis? Ar baltarusių Batką, ar mūsiškė Lietuvos naikintojų gauja, prededant atgrasiu konservatorijos marksizmo dėstytoju.
Oranžinė, gal tiksliau „žydroji“, revoliucija išsikvėpė, Rusijos ir vakarų tarptautinės oligarchijos planas užgrobti Baltarusiją žlugo. Rytų ir vakarų maitvangiai įtūžę, kad Batka nepasidavė COVID-19 psichozei, neįvedė ekonomiką žudančio karantino, neleido užgrobti valstybei priklausančių Belkalij šachtų, traktorių, sunkvežimių, vilkikų ir kitų valstybinių įmonių.
Aleksandrui Lukošenkai per 26 valdymo metus pavyko išsaugoti valstybinį sektorių, neatiduoti jo plaukuotai globalios rinkos rankai, todėl šioje šalyje valstybės turtas nėra prichvatizuotas ir sunaikintas, kaip Rusijoje, Ukrainoje, ar Lietuvoje.
Medininkuose ryt rengiamas Baltarusijos naikintojų palaikymo šabašas, kurį įvairūs liberastai tapatina su „Baltijos keliu“. Man tai yra nepriimtina. Aš nepalaikau perversmininkų, nusamdytų ir finansuojamų iš užsienio. Apie perversmininkų smurtą prieš baltarusius, grąsinimus kitaminčiams, Izraelio televizijai Iton-TV papasakojo baltarusių rašytoja, žurnalistė ir redaktorė Irina Karenina iš Minsko. Jos žodžiais, ir šiandien ant namų sienų galima pamatyti užrašus: „Vietoj lapų ant šakų mes karsime lukošistus“.
Mano senelė, iš mamos pusės, yra kilusi iš Žlobino. 19 amžiaus pradžioje Žlobinas buvo mažas miestelis, kurio gyventojų sudėtis buvo tokia: 55% žydų ir 45 „baltarusiai“ (tarp kurių buvo gudų, rusų ir lenkų). Kaip man tapo žinoma iš mano baltarusiškų giminių, mano senelis Jakovas Karibskis buvo pakrikštytas žydas, kilęs iš Vokietijos. Atitarnavęs caro kariuomenėje 25 metus, jis Žlobine turėjo kelis žemės sklypus, buvęs miestelio seniūnu.
Revoliucija Baltarusijoje man reikėtų tik džiaugtis, prasidės žydų turto paieškos, jo grąžinimas. Gal ir man, labai stengiantis, atiteks keli arai baltarusiškos žemės?
Aš „Baltijos kelyje“ stovėjau ne už iškrypėlių santuokas, ne už Stambulo konvenciją, ne už vaikų atiminėjimą, ne už „globalią Lietuvą“, todėl aš nelinkiu savo giminėms žydrojo globalistinio maro, Baltarusijos sunaikinimo. Aš nevyksiu į Medininkus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą