Patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo pirmininką ir kitus Seimo narius dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktoriaus patarėjo Vidmanto Valiušaičio apšmeižimo:
Pažymime, kad pareikšta nuomonė yra anoniminė ir nepagrįsta jokiais įrodymais – nė vienas pareiškimo teiginys neparemtas citatomis iš V. Valiušaičio straipsnių, knygų ar pasisakymų, kurie liudytų, kad reiškiamos pretenzijos turi nors mažiausio pagrindo.
Dar daugiau. Pareiškimas nuo pradžios iki pabaigos nukreiptas ad hominem, t. y. nutaikytas ne į veiklas, bet į asmenį, tikslu pažeminti jį visuomenės akyse, suteršti reputaciją ir sukliudyti įstatymo numatytais pagrindais užimti tarnybines pareigas, atitinkančias jo kvalifikacijas. Toks elgesys primena veiką, kurią apibrėžia LR Baudžiamojo kodekso 154 str. „Šmeižimas“.
Gerb. Vidmantas Valiušaitis yra plačiai žinomas visuomenėje žmogus, daugelio knygų ir straipsnių socialinėmis bei istorinėmis temomis autorius. Per daugiau kaip tris dešimtmečius jo viešosios raiškos metų, niekas ir niekada jam nebuvo pareiškę tokių absurdiškų kaltinimų, kurių jis susilaukė iš LŽB tinklalapio. Priešingai. Jo straipsniai ir knygos yra populiarūs, susilaukia plataus visuomenės atgarsio, daugelio žmonių, įskaitant srities specialistus, aukštai vertinami.
Dera priminti, kad V. Valiušaitis yra įvertintas aukščiausiu apdovanojimu žurnalistikos srityje – Vinco Kudirkos premija (2014) už „žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu“. Jis apdovanotas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2018).
V. Valiušaičio veikla įvertinta ir kitais reikšmingais apdovanojimas: Lietuvos prezidento skirtu Nepriklausomybės medaliu „Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę 1990-2000 metais“ (2000), atminimo žymeniu „Už indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius“ (2003), Kauno m. burmistro Jono Vileišio medaliu „Už nuopelnus įtvirtinant Kauno m. savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį“ (2016) bei kitais apdovanojimais.
Todėl minėta publikacija teikia pagrindo klausti: kaip reikėtų traktuoti šią dezinformaciją, visuomenės klaidinimą ir asmens užgauliojimus, kurie nėra pasirašyti?
Publikacija anoniminė, bet paskelbta ne anoniminiame tinklalapyje. Kas yra atsakingas už šio pareiškimo teiginius: tinklalapis ar organizacija?
Tinklalapis priklauso organizacijai. Tad turėtų būti ir asmenys, kurie šią publikaciją aprobavo?
Ar Lietuvos žydų bendruomenės vardu šiuo atveju nėra manipuliuojama ir kurstomas nepasitikėjimas tarp žydų ir lietuvių, bandant apšmeižti ir pažeminti vardą asmens, kurio profesinė etika galėtų būti pavyzdžiu daugeliui?
Mes, žemiau pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, prašome įvertinti Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) tinklalapyje š. m. rugpjūčio 21 d. paskelbtos publikacijos turinį, kuris išplatintas jau ir kitose šalyse. Taip pat labai tikimės Lietuvos žydų bendruomenės atstovų viešo atsiprašymo už gerb. Vidmanto Valiušaičio vardo pažeminimą visuomenėje.
Raštą pasirašė:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą