Vienoje reziduojanti buvusi Afganistano pasiuntinė Manizha Bakhtari atsakė į Vengrijos laikraščio "Magyar nemzet" klausimus:
- Kaip vertinate Vakarų karių išvedimą?
- Prieš atsakydamas į klausimą norėčiau pasakyti, kad mano šalis yra dėkinga tarptautinei bendruomenei už pagalbą, kurią ji ilgą laiką teikė Afganistano žmonėms ir vyriausybei. Vertiname tarptautinės bendruomenės dalyvavimą ir įsipareigojimą. Afganistane pasiekėme daug rezultatų ir neabejoju, kad be tarptautinės bendruomenės dalyvavimo ir pagalbos tai nebūtų buvę įmanoma. Tuo pat metu išvedimas buvo neišvengiamas, žinojome, kad vieną dieną tarptautinės pajėgos paliks Afganistaną, jų misija nebuvo amžina. Tačiau tai įvyko labai greitai, o mes nesugebėjome susikaupti, pernelyg pasikliovėme tarptautinės bendruomenės pagalba ir parama. Tai ir buvo tragedijos, dėl kurios Talibanas perėmė valdžią, priežastis.
- Ar tikėjotės, kad vyriausybė žlugs per tokį trumpą laiką?
- Visai ne. Tikėjausi, kad mūsų saugumo pajėgos sugebės apsaugoti Afganistaną ir šalies žmones, bet, deja, dėl tam tikrų priežasčių taip nenutiko. Pirma, Talibanas per daugelį metų palaipsniui perėmė valdžią ir pastaraisiais metais buvo labai aktyvus. Jie turėjo saugų prieglobstį vienoje iš kaimyninių šalių, Pakistane, kur gyveno daugelį metų. Jie net vyko į Katarą su Pakistano pasais derėtis su Afganistano vyriausybe. Jie turėjo regioninių rėmėjų ir, žinoma, daug finansavimo šaltinių iš prekybos narkotikais, taip pat paramą iš regiono ekstremistinių grupuočių. Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie pasitraukimą, natūralu, kad Afganistano saugumo pajėgos prarado moralę, žmonės apskritai prarado moralę; tuo tarpu Talibanas taip pat ėjo į kompromisus vyriausybėje. Taigi jie nenugalėjo vyriausybės vien karine jėga.
- Ar matote tūkstančius Afganistano pabėgėlių, kurie užplūdo Europą?
- Kai vyksta konfliktai ir karas, kai žmonės yra kontroliuojami ir valdomi diktatūros, jie bando bėgti. Tačiau tai yra pasaulinė problema, susijusi ne tik su Afganistanu ar mūsų žmonėmis. Dabar matome, kad Afganistaną valdo teroristinė organizacija, o jos nariai savaip interpretuoja valdymą, žmogaus teises ir moterų teises. Tačiau tokiomis aplinkybėmis mes nematome ateities arba bent jau šviesios ateities milijonams Afganistane gyvenančių žmonių. Panaikinta spaudos ir žodžio laisvė, o žmonėms reikia maisto, pastogės ir kitų būtiniausių dalykų. Talibanas negali viso to užtikrinti. Taigi, esant šiai krizei - šalyje yra keletas iššūkių - akivaizdu, kad žmonės bando palikti šalį. Remdamasis šiais duomenimis ir savo žiniomis apie aplinkybes, sakyčiau, kad taip, daug žmonių nori išvykti iš Afganistano, o tūkstančiai persikels į kaimynines šalis.
Kalbant apie Europą, manau, kad tik nedidelė dalis šių žmonių atvyks į žemyną.
Nebent Talibanas pasieks kompromisą ir sukurs vienybės vyriausybę, leis žmonėms laisvai gyventi, gerbti žmogaus teises, ypač moterų teises, leis mergaitėms grįžti į mokyklas ir moterims grįžti į darbą. Tokiu atveju, žinoma, niekas nenorės išvykti iš šalies, žmonės norės pasilikti. Kai žmonės išvyksta, tam yra priežastis.
- Ar matote kokią nors galimybę, kad padėtis Afganistane vėl gali peraugti į karą?
- Šiuo metu padėtis labai trapi. Sunku nuspėti Afganistano ateitį, tačiau, kaip matote, Talibano buvimas kelia susirūpinimą. Pirma, Afganistanas vėl tapo saugiu prieglobsčiu tarptautiniams teroristams. Net prezidentas V. Putinas neseniai pareiškė, kad islamo ekstremistai iš Sirijos ir kitų Artimųjų Rytų šalių nori persikelti į Afganistaną, o Talibanas nerodo jokių ženklų, kad nutrauktų savo ryšius su "Al Qaeda". Atsižvelgiant į visa tai, tikėtina, kad Afganistanas taps saugiu prieglobsčiu teroristams, o tai gali sukelti dar vieną karą. Kita vertus, Afganistane yra tam tikras pasipriešinimas Talibanui, kuris, sakyčiau, nėra didelis, bet su kiekviena diena gali vis didėti. Anksčiau minėjau, kad Talibanas nesudarė vienybės vyriausybės, todėl daugelio žmonių balsas nebuvo išgirstas. Manau, kad jei Talibanas ir toliau taip elgsis, gali kilti didesnis pasipriešinimas, kuris taip pat gali privesti prie karo, tačiau tikiuosi, kad taip neatsitiks. Mūsų žmonės pavargo nuo 40 metų trukusio karo ir nenori dar vieno. Daugelis žmonių Afganistane nėra laimingi, bet jie nenori smurtauti, jie tiesiog nori gyventi taikiai. Pastaruoju metu moterys išėjo į gatves ir reikalavo savo teisių, tačiau šios eitynės buvo taikios. Žinome, kad karas ir ginkluotos jėgos naudojimas nėra išeitis. Žmonės stengiasi išvengti smurto.
- Ar manote, kad yra tikimybė, jog afganai atgaus Kabulą ir perims šalies kontrolę?
- Tai sudėtingas klausimas, atsižvelgiant į tai, kad esame vyriausybės dalis. Kaip matote, Talibanui užėmus valdžią Afganistane, nepaisant JT mandato, susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis ir 2513 rezoliucijos, vyriausybės teisėtumas vis dar egzistuoja, net jei jos fiziškai nėra. Ar Afganistano Islamo Respublikos vyriausybė vėl vadovaus šaliai? Nežinau. Tikrai nežinau, matau mažai šansų. Galbūt kitokios sudėties, bet ne tokios, kokia buvo anksčiau: tas pats pirmininkas, tie patys ministrai. Mūsų politikai Afganistane ir už jo ribų tariasi tarpusavyje, bandydami rasti išeitį iš susidariusios padėties. Taip pat reikėtų paminėti, kad Talibanas dabar yra Afganistano realybė, mes to neslepiame, jis yra įsišaknijęs šalyje ir norime toliau su juo derėtis, kad šalyje būtų pasiekta ilgalaikė taika. Taika, žinoma, yra ne tik karo nebuvimas, bet ir taikos bei teisingumo egzistavimas. Šiuo metu Afganistane nėra ilgalaikės taikos, todėl ir toliau raginsime Talibaną sudaryti vienybės vyriausybę ir atsižvelgti į visas tarptautines ir nacionalines taisykles, jei jie nori valdyti šalį.
- Rugsėjo pradžioje perskaičiau jūsų interviu Austrijos dienraščiui "Kronen Zeitung", kuriame raginote pasaulį nepripažinti Talibano vadovybės. Ką manote apie tai, kad kelios vyriausybės jau derėjosi su nauja Afganistano vadovybe?
- Aiškiai pasakykime vieną dalyką: Afganistanas šiuo metu susiduria su rimta humanitarine krize.
Taigi, norėdama išspręsti padėtį Afganistane, tarptautinė bendruomenė turi užmegzti ryšius su Talibanu, nes be to, kaip galima gauti pagalbą, kaip galima teikti paslaugas Afganistane?
Tai labai svarbu, nes negalite išvengti kontaktų su Talibanu, tiesa? Taigi, atskirkime pripažinimą ir ryšius su Talibanu, nes teisiniu požiūriu tai yra du skirtingi dalykai. Tarptautinė bendruomenė iki šiol nepripažino Talibano kaip teisėtos vyriausybės. Netgi šalys, kurios yra glaudžiai su jomis susijusios ir daugelį metų jas rėmė, pavyzdžiui, Pakistanas ir Kataras. Jie viešai pareiškė, kad kol Talibanas negerbs visų pirma moterų teisių, jie jų nepripažins. Sutinku su jumis, kad Talibanas iš tiesų lankėsi Katare ir Turkijoje, tačiau tai nereiškia tarptautinio pripažinimo. Žinoma, taip gali nutikti, bet ne pastaruoju metu. Visų pirma Talibanas neturi intelektualinių gebėjimų valdyti šalį, o daugelis jų yra gerai žinomi teroristai. Pateiksiu jums pavyzdį: vidaus reikalų ministras Syrianjaddin Haqqani yra įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą, o ministrų kabinete yra daug panašių į jį. Kaip pasaulis gali pripažinti tokią teroristinę organizaciją, jei nebus padaryta esminių pokyčių? Mano nuomone, tokios grupės pripažinimas teisėta vyriausybe gali turėti kitų pasekmių. Norėčiau paminėti Boko Haram pavyzdį Nigerijoje. Tai teroristinė organizacija, siekianti naudoti visas terorizmo priemones, kad įbaugintų vyriausybę ir palaikytų terorą. Taigi, jei pripažįstate Talibaną, o kaip dėl "Boko Haram"? Vieną dieną jie išeis ir pasakys, kad jiems pavyko paimti valdžią ir vadintis teisėta vyriausybe. Manau, kad tai sukeltų daug problemų pasaulyje. Esu įsitikinusi, kad tarptautiniai lyderiai yra labai protingi ir išmintingi ir priims teisingą sprendimą. Tačiau jie turi susisiekti su Talibanu, kad į Afganistaną būtų galima gabenti pagalbą ir paslaugas. Žmonėms reikia pagalbos.
- Ar matote kokią nors galimybę kada nors grįžti į Afganistaną?
- Afganistanas yra mano mylima šalis, todėl nepraleisiu progos ten sugrįžti. Tačiau dabartinės aplinkybės neleidžia to daryti. Kaip valstybės tarnautoja ir moteris nematau savo ateities Afganistane, ten mano gyvybei grėstų pavojus. Bet jei situacija būtų tinkama, mielai ir išdidžiai grįžčiau namo ir ten pasilikčiau. Šiuo metu aš ir mano komanda stengiamės dėti visas pastangas, kad šalyje įsivyrautų taika.
Mums tai yra ir asmeninė, ir nacionalinė pareiga. Žinoma, norėčiau grįžti į Afganistaną.
Viršelio nuotraukoje: Afganistano ambasadorė Vienoje Manizha Bakhtari.
István Mirkó nuotrauka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą