"Berliner Zeitung": grupė profesorių apie nepageidaujamus proteinus mRNR vaistuose

 

Žemiau pateikiu vertimą Michael Maier straipsnio, kurį dienraštis "Berliner Zeitung" paskelbė šiandien.

Chemikai apie vakciną: kokios yra nepageidaujamų baltymų pasekmės?

Keletas chemijos profesorių ragina Paul Ehrlich institutą ištirti galimus nepageidaujamus baltymus mRNA vakcinose.

2022 m. sausį keturi garsūs mokslininkai parašė laišką "BioNTech" įkūrėjui Ugurui Sahinui, kad gautų informacijos apie galimas "Covid" vakcinų gamybos proceso problemas: Jörg Matysik, Leipcigo universiteto analitinės chemijos profesorius; Gerald Dyker, Rūro universiteto Bochume organinės chemijos profesorius; Andreas Schnepf, Tiubingeno universiteto neorganinės chemijos profesorius; Martin Winkler, Ciuricho taikomųjų mokslų universiteto medžiagų ir procesų inžinerijos profesorius. Tuo metu laikraštis "Berliner Zeitung" buvo pirmoji žiniasklaidos priemonė, kuri apie tai pranešė. BioNTech atsakė ir pateikė savo nuomonę.

Grupę remia Erlangeno universiteto kondensuotųjų medžiagų fizikos profesorius Dr. Tobias Unruh. Ilgą laiką jų daugkartiniai paklausimai, kuriuos mokslininkai, be kita ko, adresavo ir Paulio Erlicho institutui (PEI), nesulaukė beveik jokio visuomenės susidomėjimo. Dabar WDR paskelbė kritišką reportažą, kuriame interviu davė ir Geraldas Dykeris. Pavadinimu "Spurensuche: Sind Corona mRNA-Impfstoffe verunreinigt?" ("Ieškant įkalčių: Ar Corona mRNA vakcinos yra užterštos?") visuomeninis transliuotojas nagrinėja "blokuojantį politikų požiūrį į kritinius klausimus, susijusius su skiepais, ir atsakingo Paulo Ehrlicho instituto neveiklumą aiškinantis, ar kai kuriose mRNA vakcinų partijose yra per didelis (per didelių) DNR likučių kiekis", kaip savo tinklaraštyje rašo "Handelsblatt" žurnalistas Norbertas Häringas. Programoje, be kita ko, savo nuomonę išsakė ir plaučių gydytojas Thomas Voshaaras, kuris kritikavo tai, kad priemaišų ribinė vertė, kuri paprastai yra patvirtinta, buvo nustatyta neatlikus jokių tyrimų. T. Voshaar taip pat abejoja, kodėl PSO apskritai leido naudoti tokius teršalus. 

Profesoriai išsiuntė Paul Ehrlich institutui dar vieną klausimų sąrašą. Su laišku gali susipažinti laikraštis "Berliner Zeitung". Mokslininkai rašo, kad "problemos, susijusios su modRNA pagrindu sukurtomis vakcinomis, tampa vis akivaizdesnės".

2023 m. gruodį žurnale "Nature" buvo paskelbtas dar vienas straipsnis apie esmines su modRNA technologija susijusias problemas. Šiame straipsnyje "Mulroney ir kt. nustatė, kad mRNA modifikavimas, t. y. uridino pakeitimas N1-metilpseudouridinu, dažnai sukelia vadinamąjį ribosominį poslinkį". Šis poslinkis "baltymo sintezės metu pakeičia skaitymo rėmelį, o tai reiškia, kad kai kurios aminorūgštys įtraukiamos po poslinkio, todėl susidaro nežinomos sudėties ir nežinomos funkcijos baltymai". Teorinė ribosominio poslinkio galimybė, bent jau prokariotuose, įvedant N1-metilpseudouridiną "žinoma nuo 2016 m., tačiau niekada nebuvo tirta eukariotuose".

Šie nepageidaujami baltymai "taip pat buvo pastebėti 21 modRNA gydytų pacientų organizme", be to, prieš šiuos nepageidaujamus baltymus susidarė antikūnai. Nors Nature autoriai savo straipsnyje teigia, kad "nepastebėta jokio ryšio su šalutiniu poveikiu, šis teiginys yra problemiškas dėl kelių priežasčių, kurios taip pat aprašytos JAV ir Kanados mokslininkų darbo komentare". Remiantis juo, tiriamųjų grupės dydis buvo tik 21 žmogus. Tyrimas nebuvo vykdomas atsitiktinės atrankos būdu. Nė vienas iš tirtų žmonių nepranešė apie šalutinį poveikį, iš to galima daryti išvadą, kad imtis "tikriausiai buvo šališka dėl išankstinės atrankos".

Komentaro autoriai priėjo prie išvados, kad reikia ištirti nepageidaujamų proteinų toksikologiją, taip pat "didžiulį potencialą būti žalingam", susijusį su netinkamai orientuotu imunitetu, kaip teigia straipsnio autoriai. Nepageidaujami proteinai gali "prisidėti prie modRNA injekcijų toksiškumo, kurį reikia išsiaiškinti tolesniuose tyrimuose". Autoriai ragina tarptautines sveikatos priežiūros institucijas ir pramonę pateikti paaiškinimus.

Laikraštis "Süddeutsche Zeitung" neseniai pranešė apie "Nature" tyrimą ir rašė, kad mokslininkai rekomenduoja "stengtis išvengti šio reiškinio kuriant vakcinas ateityje". Nes: "Teoriškai nepageidaujami proteinai gali sumažinti vakcinų veiksmingumą arba sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį". SZ tęsia: "Vokietijos ekspertai kalba apie įdomius rezultatus, tačiau nemato pagrindo nerimauti". Laikraštis cituoja Hamburgo-Eppendorfo universitetinio medicinos centro Infekcinių ligų skyriaus vyresnįjį konsultantą ir Virusų hepatologijos ambulatorijos centro vadovą Julianą Schulze zur Wieschą: "Aprašytas poveikis, jei jis tikras, nėra pavojingas ar keliantis nerimą ir greičiausiai neturi nieko bendra su bendromis skiepų reakcijomis ar šalutiniu mRNA vakcinų poveikiu." Pasak laikraščio "Berliner Zeitung", infekcijos tyrėja Neva Caliskan sakė: "Siekiant sumažinti " rėmelių pasislinkimo" ir kitų transliacijos klaidų riziką, būtina tirti būsimų mRNA terapijų strategijas."

Nepaisant to, profesoriai nori sužinoti daugiau ir klausia Paulio Erlicho instituto: "Kada sužinojote apie šį darbą ir ribosominio poslinkio problemą, susijusią su modRNA pagrindu atliekamomis injekcijomis? Kodėl ši akivaizdi problema nebuvo pripažinta anksčiau? Kokius tyrimus planuoja atlikti PEI, kad ištirtų nepageidaujamų proteinų toksiškumą, ir kokius veiksmus planuoja PEI, kad pašalintų arba bent jau sumažintų tokį modRNA technologijos keliamą pavojų? Ar, PEI nuomone, šios naujos išvados turėtų turėti įtakos šių naujų modRNA pagrindu pagamintų vaistų leidimui, o jei taip, tai kokią, o jei ne, tai kodėl? Kaip PEI planuoja informuoti visuomenę apie šias naujas išvadas dėl galimai pavojingo šalutinio modRNA technologijos poveikio?"

Naujoji publikacija žurnale "Nature" yra "vienas iš daugelio nerimą keliančių įvykių, susijusių su šių modRNA medžiagų autorizacija", - apibendrina mokslininkai. Esminės problemos buvo "pastebėtos jau leidimų suteikimo tyrimuose". Pavyzdžiui, Piterio Doši (Peter Doshi) ir kolegų atlikta pirminių autorizacijos duomenų analizė parodė, kad "žala yra gerokai didesnė už naudą". Mūsų nuomone, moksliškai nesuprantama, kodėl "vis dėlto buvo suteiktas sąlyginis leidimas, o vėliau net ir įprastas leidimas naudoti modRNA platformą, nes klinikinių tyrimų duomenys akivaizdžiai prieštarauja, o retrospektyviniai  tyrimai yra daug mažiau įtikinami", teigia mokslininkai. Stebina ir tai, kad "atliekant registracijos tyrimus buvo naudojamas kitoks modRNA medžiagų gamybos metodas nei plačiam taikymui", "ypač dėl to, kad prekybos gamybos procesas susijęs su dideliu DNR užterštumu, kurio poveikio dar negalima įvertinti". Paul-Ehrlicho institutas pareiškė, kad "PEI netikrina pačios DNR priemaišų koncentracijos, o tik gamintojų pateiktą informaciją ir tai, ar ji neviršija leistinų ribų". Kyla klausimas, kaip PEI ketina tokiu būdu "garantuoti kokybės užtikrinimo užduotį, kad būtų apsaugoti gyventojai", jei jis neatlieka "nepriklausomų matavimų". PEI anksčiau teigė, kad pati neatlieka mRNA koncentracijos tyrimų, o remiasi gamintojo pateiktais tyrimais - šis faktas paskatino profesorius užduoti naujų klausimų.

Profesoriai dabar prašo pateikti ataskaitą ir atsakymus, nes skaidrumo trūkumas pakerta pasitikėjimą mRNA technologija ir PEI. Galiausiai mokslininkai ragina PEI "padaryti išvadas iš visų šių išvardytų faktų ir pagaliau sustabdyti šią modRNA technologiją".

Dienraštis "Berliner Zeitung" paprašys PEI pakomentuoti mokslininkų klausimus.