Pagrindiniai Europos Tarybos
susitikimo klausimai bus:
1. Biudžeto politikos klausimai.
Siūloma sukurti euro zonos biudžetą. Tokio biudžeto
iniciatoriumi buvo E.Makronas, jį palaiko A.Merkel. Šiai idėjai
pritaria ne visi ES nariai. Manoma, kad euro zonos biudžetas bus
sudėtinė dalis ES biudžeto, bet su ypatingu reglamentu. Gali būti
svarstomas ir ES biudžetas 2021-2027 metams (ES biudžetai
tvirtinami septynių metų periodui). Biudžete atsirado „skylė“
dėl to, kad Didžioji Britanija, kuri buvo trečiuoju donoru.
Neaišku kas padengs šitą „slylę“.
Dar vienas ES biudžeto politikos
klausimas – galimybė įkurti finansų ministeriją. Euro zonoje
jau du dešimtmečius egzistuoja Europos Centrinis Bankas (ECB). Bet
kurioje valstybėje CB dirba kartu su Finansų ministerija, jie
kartu sudaro taip vadinamą piniginę valdžią. Euro zonoje nėra
pilnavertės finansinės valdžios. Finansų ministerijos steigimas
buvo jau ne kartą svarstomas ES susitikimuose.
2. Valiutinės politikos klausimai.
Tik ką pasibaigė ES finansų ministrų susitikimas. Kanstatuota,
kad būtina pilnavertė valiutinė reforma. Europos stabilizacinis
mechanizmas gali būti pertvarkytas į Europos valiutos fondą.
Iškabos pakeitimas gali būti iššūkis TVF ir jo pagrindiniam
akcininkui – JAV. Prieštaravimai tarp Europos ir TVF paaštrėjo
vykdant bendrą Graikijos gelbėjimo programą 2015-2018 metais.
Aktualus valiutų naudojimo klausimas:
ES priklausomybė nuo dolerio. Nors ES viduje atsiskaitoma euru,
prekybiniuose santykiuose ES su trečiosiomis šalimis dominavo
doleris. Už į ES importuojamus energijos šaltinius yra
atsiskaitoma doleriais. Prof. V.Katasonovo nuomone, kad apsisaugoti
nuo JAV interesų, ES reikia pereiti prie euro. Atsiskaitymai taip
pat turi būti vykdomi per informacinio aprūpinimo sistemą, kuri
nebūtų kontroliuojama Vašingtono, kaip yra kontroliuojama SVIFT
sistema.
3. Bankų
politikos klausimai. Po 2007-2009 metų finansų krizės Briuselis
ėmė kurti Europos bankų sąjungą. Kuriama bankų sistemą
sudaranti grupė, kuri yra kontroliuojama ECB. Pagrindiniu tikslu
Europos bankų integracijos yra sukūrimas vieningo bankų sanacijos
mechanizmo. Šio mechanizmo pripildymui bankai turi įnešti iki
2024 metų 55 milijardus eurų. Manoma, kad susitikime bus svarstomi
ir šie klausimai: sankcijos Rusijai, Italijos klausimai, ES
ginkluotųjų pajėgų kūrimas, santykiai su Kinija, PPO
gelbėjimas, ES migracijos politika, prekiaujančių internete
stambių tarptautinių kompanijų apmokestinimas.
Italijos spauda su
palengvėjimu praneša, kad Italijos biudžeto problemą gruodžio
12 dieną Briuselyje šios šalies premjerui Džiuzepe Konte pavyko
išspręsti. Sutarta, kad Italijos biudžeto deficitas 2019 metais
bus 2,04 procento. Gruodžio 13 dieną jis šį klausimą dar derins
su Italijos valdančiosios koalicijos partneriai, o gruodžio 14
dieną vėl vyks į Europos Tarybos susitikimą. (Nuotraukoje EK pirmininkas Ž.K.Jukeris iš to džiaugsmo, o gal dėl nuolatinio girtumo, bučiuoja Italijos premjerą).
Prognozuojama, kad ES vadovų
susitikime bus svarstomas ECB pinigų-kredito politikos klausimas,
ar sekančiais metais ECB tęs kiekybinio suminkštinimo politiką
ar ją baigs. Ši politika pasireiškė tuo, kad bankai finansų
rinkose pirko euro zonos valstybių skolų popierius. Pirkimai buvo
grandioziniai, į Europos ekonomiką buvo pripumpuota virš 2,5
trilijono eurų likvidumo. Be to, ECB nustatė neigiamas procentines
normas savo depozitinėms operacijoms. Jeigu ECB paims sekančiais
metais kursą į sugriežtinimą pinigų-kredito politikos, (pilnai
nutrauks pirkimą valstybinių obligacijų ir bandys jas parduoti),
Europos ekonomika gali būti įklampinta į krizę.
ECB prezidento Mario Dragi nėra
Europos Tarybos sudėtyje, bet jis dalyvaus ES susitikime.
V.Katasonovo nuomone, ES ateitis
lemiama ne ES susitikimuose, o tose instancijose, kurioms
neformaliai priklauso ECB. Tokiu aukščiausiu ECB ir visai ES
instancijoms yra pinigų šeimininkai – pagrindiniai JAV FRS
akcininkai.
Šaktiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą