Nesenai Amsterdame vykusiame
filosofijos kongrese, kaip pasakoja prof. A.Duginas, dominavo Bernaras
Anri Levi. Jis tvirtino, kad „Vakarų identitetą formuoja Talmudas
ir liberalizmas. Tai tos vertybė, kurios įkvepia vakarų
civilizaciją.“
Nebuvo pasaulyje per pastaruosius du
dešimtmečius spalvotos revoliucijos, kad joje nepasirodytų
revoliucionierius-talmudistas Benaras Anri Levi.
Bernaras Anri Levi – chaoso šauklys
Levi suvaidino ypač svarbų vaidmenį
arabų revoliucijose, kurios suteikė Izraeliui strateginį
pranašumą. Ant jo sąžinės – samdinių ir ekstremistų
palaikymas Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Tunise, Libijoje ir
Sirijoje, o taip pat Ukrainoje, visur, kur jis tik buvo pasirodęs.
Tai ne tik būsimo kraujo
provokatorius, bet ir charakteringa diagnozė. Pavyzdžiui
konferencijoje, organizuotoje Prancūzų žydų organizacijų tarybos
(CRIF) Levi pareiškė, kad „kaip žydas“, jis „dalyvavo
politinėje avantiūroje Libijoje“. Ir, kad „aš nedaryčiau to,
jeigu aš nebūčiau žydu“.
Būtent šitas Bnai Brit (B’nai
B’rith) numylėtinis yra vienas iš chaoso ideologų, kuris
generuojamas, kad pastatyti Didijį Izraelį nuo Nilo iki Eufrato.
Jeigu kur nors pasirodo šis hiperaktyvus žydų filosofas – lauk
bėdos.
Bernarą Anri Levi ir Vokietijos
kanclerę Angelą Merkel sieja pasaulinė žydų masonų ložė Bnai
Brit, ir tai, kad pirmasis buvo vienas iš chaoso arabų pasaulyje
organizatorių, o antroji organizavo arabų perkėlimą iš jų
tėvynės į Europą. Dar 2008 metais
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel suteiktas Bnai Brit apdovanojimas
už 40 metų pašventimą žydų tautos gerovei ir Izraelio
valstybei.
Interviu laikraščiui La Pariesien į
klausimą ar jis nesigaili, kad buvo Prancūzijos prezidento Nikolia
Sarkozi konsultantu, o štai dabar Libija vis labiau grimzta į
chaosą, Levi pasakė: „Nei kiek“.
Bosnių Sarajeve,
Libijos Bengazyje – visur paskui šitą „laivės šauklį“
atskrido bombonešiai. Libijoje Anri Levi įkalbėjo
Prancūzijos prezidentą pripažinti Libijos „sukilėlius“, o
faktiškai Al Kaida teroristus.
Jeigu reikia palaikyti „teisingą“
maištą, jis kalbės apie vaiko ašarą, reikalus pašalinti iš
gatvių policiją ir užjaus šėlstančią minią. Bet kada
valdžioje yra šio isteblišmento statytinis – bet koks maištas
tampa apriori „neteisingas“ ir turi būti žiauriai slopinamas.
Vakarų MIP labai mėgsta opozicijos
protestus Rusijoje, atidžiai stebi policijos veiksmus, kad gink
Dieve kokį etatinį opozicionierių Navalną nestumtelėtų,
neužgautų, reikalauja „užtikrinti piliečiams protesto teisę“,
tuo tarpu jau antras mėnuo nepastebi kas vyksta Paryžiuje. Čia ir
ašarinės dujos ir vandens patrankos, ir guminės lazdos, ir guminės
kulkos, ir triukšmo granatos, viena iš kurių užmušė senutę. Ir
nieko. Akivaizdu, kad ten kur Vakarai rengia spalvotas revoliucijas
yra taikomi kiti standartai.
Vladimir Karnilov rašo: „Pateikiam
pavyzdį. Tokiu parodomuoju pavyzdžiu gali būti prancūzų media
veikėjas Bernaras-Anri Levi, save vadinantis filosofu.“
Karnilov žodžiais, Levi pavardė
gerai žinoma piliečiams tų šalių, kuriose Vakarams pavyko
nuversti vyriausybę ir surengti kokias nors skerdynes. Kai tik kur
nors įvyksta „spalvota revoliucija“, Levi jau čia. Levi buvo
aktyviausias Porošenkos režimo rėmėjas 2014 metais. Kalbėdamas
Maidane, apkanbinėtame banderininkų ir hitlerininkų simboliais jis
ten neįžvelgė nei vieno nacisto,
parašė straipsnį „Mes visi –
ukrainiečiai“.
Kai reikėdavo nuversti „neteisingus
režimus“ Libijoje, Ukrainoje, Levi ginė teisę į perversmą ir
tvirtino: „Žmogaus teisės neturi jokių sienų: bet kuris žmogus
– mano artimas, net jei gyvena Timore, Darfure ar Libijoje“. Jis
savotiškai nuoširdus, jis gi save įvardino talmudistu, o pagal
Talmudo filosofiją žmonėmis yra tik žydai, o gojai - gyvuliai.
Levi nemelavo, jam žydas Darfure, Libijoje ar Kijeve - jo artimas,
juoba toks Ukrainos milijardierius, Europos žydų bendruomenių,
Europos žydų sąjungos pirmininkas, Igoris Kolomojskis,
užsivilkęs marškinėlius su užrašu „Žydobandera“, ar žydas Parošenko, iki šiol gaminatis Rusijoje saldainius.
„Bet štai revoliucija atėjo į
Prancūziją ir žmogų tarytum kas pakeitė“, - rašo Karnilov.
Levi aktyviai palaikė ašarinių dujų
naudojimą prieš „geltonas liemenes“. O tuos, kurie ėmė jį už
tai kritikuoti, pavadino veidmainiais. Jis nepastebėjo ir policijos
paklupdytų mokinių iš Mant-la-Žoli, jų areštų Prancūzijoje.
Tą dieną Anri-Levi parašė Twitter: „Ką Makronas nekalbėtų,
sutinkame mes su juo ar ne, palaikome mes jo reformas ar pasisakome
prieš, - tai nesvarbu šiuo momentu. Susiduriant su fašizmu,
fanatizmu ir valstybės priešais mes turime tik vieną išeitį:
palaikyti prezidentą Makroną“. O kaip kitaip gali elgtis
talmudistas Anri Levi, juk Talmudas draudžia bet ką, kas
prieštarauja žydų interesams. Kaip galima pasisakyti prieš
Rotšildų statytinį Makromą, nors jis ir neeilinis iškrypėlis su
Edipo ir Napoleono kompleksais.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą