Paaiškėjo, kad už kelis šimtus
tūkstančius eurų įrengta Vilniaus kalėdinė eglė yra skirta
skrendantiems lėktuvu, nes visas jos grožis atsiskleidžia iš oro.
Dar galima ja grožėtis iš kosmoso, stebint nuo Mėnulio ar Marso
paviršiaus teleskopu. Marsiečiams ji turėtų labai patikti.
Kažkam. Toli ir aukštai. Kaip ta freska prie šiukšlyno Vilniuje,
Petro Vileišio gatvėje, kuri skirta ne žmonėms, o čia
mintantiems katinams ir varnoms. Svarbu kažką kažkaip pavogti.
Panašia logika vadovaujasi ir kiti
liberastai, esantys valdžioje. Prancūzijos
prezidentas Emanuelis Makronas, pavyzdžiui, apvogęs visą prancūzų
tautą vis nori kovoti su klimato kaita visoje planetoje. Jis į
Prancūzijos gyventojus net nekreipia dėmesio, sako, kad tokios
prancūzų tautos iš viso nėra, kad nėra
jokios prancūzų kultūros!
Paryžiaus apgultis – tai tik
pradžia, mano Italijoje
Geltonų liemenių Paryžiaus apgultis
tęsiasi ir tai pajuto ne tik vyriausybė, bet visa šalis.
Šeštadienį partizaninis karas iš centro išsiplėtė į
priemiesčius. Buvo pranešta, kad sužeisti 263 žmonės, tarp jų
23 policininkai. Žuvo du žmonės. Vienas žmogus žuvo Arlyje
važiuodamas automobiliu, kai geltonosios liemenės blokavo kelią.
Manoma, kad protestai neapsiribos vien tik kuro kainomis ir
reikalavimu atsistatydinti Makronui.
Pastarosiomis dienomis prancūzų MIP
gavo protestuojančių reikalavimus: tai sąrašas reikalavimų
deputatams ir vyriausybei. Sąraše benamių problemos sprendimas,
minimali alga – 1300 eurų ir pensija 1200 eurų, sustabdymas
Prancūzų pramonės išvežimo iš šalies ir jos apsauga, smulkiojo
verslo stimuliavimas, stambių prekybos centrų uždarymas, kova su
masine imigracija, Konstitucijos pakeitimas referendumo keliu ir
energetikos srities nacionalizavimas.
Prancūzijos krachas. Neapykanta
Makronui.
Geltonos liemenės tai nėra maža
Prancūzijos dalis. Prancūzai Makronui sako, kad „nesuduria galo
su galu“, o Makronas jiems, kas sukurs „klimato kaitos tarybą“.
„Ar galite įsivaizduoti atskirtį?“, - klausia Paryžiaus universiteto profesorius Dr. Guy Millière.
Bedarbystė Prancūzijoje jau keli
metai labai aukšta (9.1%); skursta 8,8 milijonai, 14,2% gyventojų.
Praktiškai nėra ekonomikos augimo 0,4% trečiame 2018 metų
ketvirtyje ir 0,2% praėjusius tris mėnesius. Vidutinės pajamos per
metus 20520 eurų. Pusė prancūzų gyvena mažiau negu 1710 eurų
per mėnesį, 5 milijonai mažiau 855 eurų per mėnesį.
Kai 2017 metais buvo išrinktas
makronas jis žadėjo prikelti ekonomiką, bet reformos buvo tik
kosmetinės. Mokesčių našta virš 45% BVP – viena iš
aukščiausių išsivysčiusių šalių. Makronui tapus prezidentu
buvo įvesti nauji mokesčiai. Valstybės išlaidos sudaro 57 BVP.
Svarbi problema
saugumas. Auga išprievartavimu ir
užpuolimų skaičius. Išplitusios No-Go zonos. Jos per metus
nesumažėjo, padėtis jose nekontroliuojama, imigrantų rajonai
tampa lūšnynais. Kova su narkotikais irgi nedavė jokių
rezultatų.
Spalio 3 dieną atsistatydinęs Vidaus
reikalų ministras Collomb situaciją pavadino „labai degradavusia“
ir pažymėjo, kad daugelyje rajonų viešpatauja „prekeiviai
narkotikais ir radikalūs islamistai“.
Dažnos masinės riaušės byloja apie
vyriausybės nesugebėjimą įvesti tvarką. Visuomeniniame
transporte vyksta streikas, jis vyko visą 2018 metų pavasarį, jį
lydėjo demonstracijos bankų ir parduotuvių plėšimas.
Įžengęs į prezidento postą
Makronas demonstravo neapykantą prancūzams. Vienintelis jo mėgiamas
klausimas buvo islamas. Jis kelis kartus akcentavo ryžtą kurti
„Prancūzijos Islamą“. Tai pasireiškė Prancūzijos
islamizacija. Makronas neatsižvelgė ir į islamo terorizmo grėsmę.
Dabartinis vidaus reikalų ministras
Christophe Castaner, kurį paskyrė Makronas vietoj atsistatydinusio
Collomb, atmetė būgštavimus, išsakytus jo pirmtako, ir apibrėžė
islamą kaip „laimės ir meilės religiją, kaip ir katalikų
religiją“.
Kitas pavojus, kurį kėlė Makronas,
buvo jo nuolatinė kova „prieš klimato pasikeitimą“. Jis įvedė
brangiai kainuojančią patikrą automobilių senesnių negu keturi
metai, apribojo važiavimo greitį iki 80 km/val. ir dešimtims
tūkstančių vairuotojų sustabdė vairavimo teisių galiojimą už
greičio viršijimą. Per metus ženkliai mokesčiai kurui.
Daugiausiai nuo Makrono nukenčia visų
užmiršta vidurinioji klasė. Gruodžio 17 dieną šimtai tūkstančių
sustabdė daugelį šalies kelių. Vyriausybė ignoravo
protestuojančių reikalavimus.
Vietoj to valdininkai pakartojo
neįrodomus imperatyvus „klimato kitimo“ ir būtinybės nenaudoti
„iškastinio kuro“. Makronas atsisakė keisti kursą. Po to buvo
pasirinkta dar viena protesto diena. Lapkričio 24 demonstrantai
organizavo maršą į Paryžių. Daugelis, atrodo, nutarė, nežiūrint
į vyriausybės draudimą patraukė į Eliziejaus laukus į
Eliziejaus rūmų pusę.
Įvyko susidūrimai, buvo pastatytos
barikados ir sudegintos transporto priemonės. Policija užpuolė
prievartos nenaudojusius protestuotojus, panaudojo tūkstančius
granatų su ašarinėmis dujomis ir granatsvaidžiai, kuriuos jie
anksčiau niekada nenaudojo. Nors dauguma protestuotojų rankose
laikė raudonas vėliavas, rodančias, kad jie priklauso politinei
kairei, naujasis Vidaus reikalų ministras Castaner pasakė, kad
riaušininkais buvo „ultradešinieji“.
Iki šiol Makronas nepasakė nei
žodžio dėl ekonomikos padėties, bet gelbėjo „planetos
klimatą“
„Geltonas liemenes“ dabar palaiko
84% Prancūzijos gyventojų. Jie reikalauja Makrono atsistatydinimo.
Šeštadienį, gruodžio 1 dieną, jie suorganizavo trečią
protestą. Jie rengė maršą iki Eliziejaus rūmų. Sukilimas šalyje
plečiasi.
2019 metais vyks Europos parlamento
rinkimai, kuriuose pirmaus Le Pen Nacionalinio judėjimo partija ir
stipriai lenks Makrono vadovaujamą judėjimą „La République En
Marche!“
Nuo 2017 metų, kai Makronas buvo
išrinktas, jis prarado beveik visus legitimumo kreditus. Jis yra
vienas iš paskutinių Europos lyderių valdžioje, kurie palaiko
Europos sąjungą kaip tokią.
„Populizmo“ banga dabar užklojusi
Prancūziją, pilnai gali reikšti Makrono prezidento poste pabaigą,
mano Paryžiaus universiteto profesorius Dr. Guy Millière.
Viena iš pagrindinių Prancūzijos
valdžios problemų – nekontroliuojama imigracija. Paskutinė
apklausa parodė, kad 80 procentų prancūzų nenori naujų
imigrantų.
Makronas šalyje nori įvesti karinę padėtį.
Karinės padėties Prancūzijoje nebuvo
nuo 1968 metų. „Geltonųjų liemenių“ judėjimas plečiasi į
Belgiją ir Olandiją. Prancūzijos politikai prakalbo apie pilietinį
karą ir revoliuciją, rašoma Breitbart.
***
O gal ES liberastai ruošia atsitraukimo
pozicijas, kur nors mėnulyje, iš kur galės stebėti Vilniaus
Kalėdų eglutę, Eliziejaus laukus, nebūdami nei lietuviais, nei prancūzais? O gal
jie jau dabar kosmose, plevena aukštai aukštai virš žemės, užvalgę jų taip propaguojamų narkotikų?
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą