Briuselio marionetės leidžia Makronui 3,2 % biudžeto deficitą!?

ES biudžeto ir žmogiškųjų išteklių komisaras Giunteris Etingeris patvirtino, kad Briuselis leis Makronui pažeidinėti Mastrichto susitarimu nustatytą biudžeto deficitą. Italijai nebuvo leista to daryti. Kodėl ES tai leidžiama daryti Emanueliui Makronui, kurį Italijos dienraštis Il Giornale vadina ES „vyskupu“?

Tokiu būdu, rašoma Il Giornale, Prancūzijai bus leidžiama viršyti 3% biudžeto deficitą. Apie tai pasakė Giunteris Etingeris interviu Vokietijos leidybinei grupei Funke. Jis patvirtino ES pasirengimą „pakęsti perviršį“. Makronas, Etingerio žodžiais, „prarado finansinę valdžią 2019 metais“, nes sutiko padidinti valstybės išlaidas, kad nuraminti geltonų liemenių rūstybę. Nepaisant to, komisaras pasakė, kad Makronas „lieka aktyviu šalininku Europos Sąjungos“. Būtent todėl ES nutarė jį išgelbėti.

Biudžeto komisaro žodžiais, „svarbu, kad dabar Makronas tęs savo reformų dienotvarkę, konkrečiai darbo rinkoje, ir kad Prancūzija yra augimo kelyje“. Ir tose sąlygose, pabrėžė vokiečių politikas, Sąjunga „leis viršyti skolą daugiau negu 3%, kaip išimtį, tiktai vieną kartą“. Baigdamas Etingeris pasakė, kad „2019 metais tai neturi tęstis“.

Il Giornale nuomone, toks ES sprendimas negali nekelti klausimų. ES Italijai neleido viršyti 2% biudžеto deficito, tuo tarpu Prancūzijai leidžiama viršyti 3%.

Politika nusvėrė ekonomiką. Makronas faktiškai lieka paskutiniu ES lyderiu. Geltonosios liemenės gali sugrįžti, kad pabaigti jo buvimą prezidento poste ir tai sugriaus šį supuvusį ES fundamento stulpą.

Praėjusį penktadienį Prancūzijos senatas patvirtino skubių priemonių planą po geltonųjų liemenių protestų ir reikalavimų. Tarp šių priemonių, kurios įsigalios nuo sausio 1 dienos, - panaikinimas pajamų mokesčio už viršvalandžius, kuro, elektros ir dujų mokesčių įšaldymas, minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 1,5%, panaikinimas mokesčių pensininkams, kurių pensijos mažesnės nei 2 tūkstančiai eurų. Šios antikrizinės Makrono priemonės biudžetui kainuos 10 milijardų eurų ir padidins biudžeto deficitą nuo anksčiau planuotų 2,8 iki 3,2% BVP.

Spalio mėnesį Italijos vyriausybė pateikė biudžeto projektą 2019 metams, kuriame buvo numatytas 2,4% BVP biudžeto deficitas. Briuselis atmetė šį planą ir pagrasino Romai sankcijomis. Siekdama išvengti sankcijų, Italija sumažino deficitą iki 2,04% BVP. Šis biudžetas neišsprendžia ilgalaikių Italijos problemų ir koalicinės vyriausybės įsipareigojimų rinkėjams.

Nei Prancūzija, nei Italija neatitinka ES normatyvų, pagal kuriuos valstybės skola neturi viršyti 60% BVP, o biudžeto deficitas – 3% BVP. Prancūzijos skola yra 100%, o Italijos – 130%.

Vienintelė skirtingų požiūrių į Italiją ir Prancūzija dėl jų biudžeto priežastis yra tai, kad Italija stabdo liberal talmudistinį Briuselio tautų ir nacijų naikinimo projektą ir uždarė šalies uostus nelegalų vežimui iš Afrikos. Italija yra už tautų Europą.

Gefira portale rašoma: „Nors Europos Sąjungos pabaiga neišvengiama, šalininkai tolimesnės integracijos ar Federalinės supervalstybės deda paskutines pastangas, kad pasiekti savo tikslą. Opozicija projektui auga su kiekviena diena. Europa kenčia nuo ekonominės stagnacijos ir susiduria su demografine krize.

Paskutine proeuropinio isteblišmento viltimi buvo nesenai išrinktas Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, kuris turėjo prikelti ekonomiką ir integruoti Europos sąjungą vadovaujant Prancūzijai. Gefira skaitė, kad visi šie lūkesčiai neturėjo pagrindo. Kažkada buvusi didžioji nacija palaužta. Prancūzijos problemos žymiai didesnės, negu Italijos problemos. Nors Italija turi didesnę skolą, lyginant su BVP, negu Prancūzija, Prancūzija turi didesnį biudžeto deficitą, ir skirtumas tai, kad tuo metu, kai Italija turi prekybinį proficitą, Prancūzija turi prekybos deficitą, todėl šalis negali apmokėti savo importo.

Tuo metu, kai italų „populistas“ Matteo Salvini užsitarnauja nacijos pagarbą, populiarumas Emanuelio Makrono yra istoriškai žemame lygyje. Visa Prancūzija apimta pilietinių neramumų, riaušių ir plėšimų. Miestas po miesto, kaimas po kaimo, protestuotojai jau kelios savaitės susiduria su policija, tuo metu kai prezidentui Makronui nėra ką pasiūlyti, kad juos nuraminti, jeigu jis nepažeidžia 3% biudžeto deficito ribų.

Kaip ir kažkada Tarybų sąjungoje, Prancūzija-tai ženkliai socialiai-multikultūrinis eksperimentas, ir, kaip ir tuščios parduotuvės komunistinėse valstybėse, demografiniai pokyčiai Prancūzijoje pastebimi visuose visuomenės sluoksniuose, bet niekas nedrįsta jų įvardinti. Vieną kartą visas pasaulis pamatė, kad prancūzų komanda, žaidžianti pasaulio futbolo čempionate, sudaryta beveik išimtinai iš afrikiečių, ir net Twitter afrikiečiai gyrėsi tuo. Nepaisant to, Prancūzijos isteblišmentas tvirtina, kad afrikiečiai yra prancūzai. Kitaip manantiems prisegė rasistų arba nacistų etiketes.

Mokslo, politikos ir verslo sluoksniai neigia tai, ką visi aiškiai mato. Prancūzijos visuomenė prarado savo ekonominę galią ir savo dvasią. Kažkada šalis buvo žinoma savo pirmais greitaisiais traukiniais (TGV) ir Concordais, bet dabar ji liūdnai garsėja socialine antiutopija ir islamistų atakomis.

Kad įrodyti savo teisumą, Prancūzijos ir Europos elitos dar labiau pastūmėjo multikultūrinę visuomenę, pasirašydamos Globalią saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartį. Taip pat pranešimas: “Replacement Migration: Is it a solution for an ageing population” (Pakeitimo migracija: ar ji išsprendžia gyventojų senėjimo problemą) yra JTO planas pakeisti ES gyventojus.

Penktoji respublika pasiekė finišą, ir mes nelaukiame, kad prezidentas Makronas sulauks kadencijos pabaigos. Socialinis-ekonominis Prancūzijos krachas nutemps Europos Sąjungą į prarają."

Rotšildų statytiniui Makronui ES biudžeto taisyklės negalioja. Tokia realybė. Tai dar kartą įrodo, kad Europos Komisija yra turgaus balaganas su prastai vaidinančiomis marionetėmis, skirtomis mums kvailinti.