Italijoje kilo kova už aukso ir
centrinio banko nacionalizavimą. Siekiama atimti valdžią iš
tarptautinių bankininkų ir sugrąžinti ją nacionalinėms
vyriausybėms. Prof. Valentinas Katasonovas mano, kad ir Rusijai
verta sekti italų pėdomis. Portale „Cargrad“ Katasonovas rašo,
kad Italijoje „atėjus į valdžią konservatoriams ir
euroskeptikams šioje Europos šalyje stebimi bandymai esminio, jei
ne revoliucinio, performatavimo pinigų-kredito sistemos.“
Pastaruoju metų karštų aptarimų
objektu tapo Italijos aukso rezervai. Jie yra ketvirti pasaulyje po
JAV, Vokietijos ir Tarptautinio valiutų fondo (sekanti po jos yra
Prancūzija). Du pastaruosius dešimtmečius Italijos rezervai
nesikeitė – 2451,8 tonos. 2019 metų sausio pradžiai aukso dalis
tarptautiniuose Italijos rezervuose buvo 65,5% (vienas iš pačių
aukščiausių rodiklių, aukštesnis tiktai pas JAV, Vokietiją ir
Venesuelą).
Kieno auksas?
Aukso rezervai nepriklauso Italijos
valstybei, o yra Centrinio banko (Italijos banko) nuosavybė. Tai
privati organizacija, veikianti autonomiškai nuo vyriausybės. Pagal
organizacinę-teisinę formą Italijos bankas – akcinė bendrovė.
Viso yra 300 akcijų. Stambiausias akcininkas yra bankas Intesa
Sanpaolo, pas kurį 76 787 akcijų (25,60% akcinio kapitalo). Pas
banką UniCredit – 56 049 akcijų (18,68%); draudimo kompanija
Generali Italia turi 16 425 akcijų (5,48%); Banca Carige – 12 093
akcijų (4,03%) ir t.t. Aukščiausiu Italijos banko organu yra
visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai formuoja direktorių
tarybą. Vyriausybė rekomenduoja Italijos banko valdytojo
kandidatūrą, Italijos prezidentas ją tvirtina.
2005-2011 metais Italijos banko
valdytoju buvo dabartinis ECB prezidentas Mario Dragi. 2002-2005
metais jis buvo vieno iš stambiausių pasaulyje komercinio banko
„Goldman Sachs International“ valdytoju.
Italijos bankas atlieka labai įvairias
funkcijas: valstybės aukso-valiutos rezervų akumuliavimą ir
deponavimą; euro emisiją; šalies kreditinių organizacijų
kontrolę ir priežiūrą; paskolų vyriausybei ir finansinėms
organizacijoms teikimą; valstybės sąskaitos tvarkymą, kurioje
atsispindi lėšų įmokos ir išmokėjimai.
Tarytum Italijos bankas formuoja
valstybės aukso-valiutos rezervus (taip parašyta kai kuriuose
dokumentuose), bet valstybė negali jais pasinaudoti, nes nėra jokių
procedūrų ir reglamentų, numatančių rezervų perdavimo iš CB
balanso į vyriausybės balansą.
Ataka prieš Centrinį banką
Italijos biudžetas yra deficitinis.
Briuselis nuolatos spaudžia Romą, kad ši sumažintų biudžeto
deficitą. Italijos koalicinė vyriausybė nutarė panaudoti
milžiniškus aukso rezervus ir jų pagalba subalansuoti biudžetą.
Šiai dienai aukso rezervai vertinami 102 milijardais dolerių – to
pakaktų 4-5 metams, kad padengti galimą biudžeto deficitą.
Problema ta, kad vyriausybė negali operuoti auksu, kuris yra CВ
balanse.
2018 metų lapkričio mėnesį Claudio
Borgi („Lyga“), kuris yra parlamento biudžeto komisijos vadovas,
pateikė įstatymo projektą, numatantį pašalinti „anomaliją“,
o būtent surasti rezervinį auksą Italijos banko balanse. Jis turi
pereiti vyriausybės žinion.
2019 metų vasario 11 dieną įvykusioje
spaudos konferencijoje vyriausybės vicepremjeras ir vidaus reikalų
ministras Matteo Salvini pareiškė, kad vyriausybė pasirengusi
išspręsti aukso rezervo problemą. Jis pasakė, kad šalies
aukso-valiutos rezervai priklauso jos piliečiams, o ne Centriniam
bankui, kur jis saugomas. Šis pareiškimas buvo plačiai skelbtas
Italijos MIP.
2019 metų balandis. Grupė Italijos
parlamento deputatų, priklausančių „Penkių žvaigždžių“
judėjimui teikė du tarpusavyje surištus įstatymų projektus.
Pirmasis iš jų numato perdavimą aukso į Italijos banko rezervą
(konkrečiai Finansų ministerijos). Antrasis – Italijos banko
nacionalizavimą parduodant akcijas, kurios šiandien priklauso
privatiems bankams ir kitoms privačioms organizacijoms, Italijos
iždui. Parduodama būtų 1930-jų metų kainomis, kuomet jos buvo
įgytos. Pirmą įstatymo projektą palaiko apie 60% deputatų, o
antrą – 40%.
„Auksas priklauso italams, o ne
bankininkams. Mes pasirengę kovoti visur ir esant būtinybei išvesti
italus į gatves“, - pasakė Giorgia Meloni, dešinės
opozicinės partijos „Italijos broliai“lyderė, kuri palaiko abu
įstatymo projektus. „Lyga“ dėl antrojo įstatymo projekto dar
neapsisprendė.
ECB vadovas Mario Dragi dar kovo mėnesį
pareiškė, kad institutai, valdantys aukso-valiutinius rezervus euro
zonoje turi gauti šio banko pritarimą bet kokioms operacijoms su
tokiais rezervais.
Manoma, kad artimiausiu metu paaštrės
santykiai tarp Italijos ir eurobiurokratų, nekalbant jau apie patį
Italijos banką.
„ Auksas yra Italijos banko aktyvų
dalis ir negali būti naudojamas finansavimui Finansų ministerijos
projektams“, - pareiškė Italijos banko valdytojas Ignacio Visco.
Padėtis Rusijoje analogiška
2019 metų balandžio 1 dieną Rusijos
bankas turėjo 2150,5 tonas aukso už 90 milijardus JAV dolerių (6
vieta pasaulyje), bet šis auksas pagal įstatymą nepriklauso
valstybei.
Katasonovas mano, kad pastarieji
Italijos įvykiai turi priversti Rusijos politikus susimąstyti.
Rusijai būtinos dvi analogiškos įstatymų iniciatyvos dėl
perdavimo aukso rezervo iš Rusijos banko į Rusijos iždą ir dėl
CB nacionalizavimo.
Lietuvos valstybė irgi turi sekti
Italijos pavyzdžiu ir nacionalizuoti centrinį banką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą