Bundestago „Alternatyva
Vokietijai“ (AfD) partijos parlamentinės frakcijos
agrarinio-politinio sektoriaus valdybos narys Stephan Protschka AfD
portale paskelbtame straipsnyje palietė opią mūsų planetos
ekologijos problemą: išsivysčiusios šalys, skatindamos biokuro ir
organinės žemdirbystės plėtrą, vis daugiau importuoja žemės
ūkio produktų, skatina žemės naudmenų plėtrą besivystančiose
šalyse, atogrąžų miškų ir biologinės įvairovės naikinimą.
Vokietijos ekologų
„rūpestis“ klimato kaita yra veidmainystė, neturinti jokio
mokslinio ar ekonominio pagrindo. Šioje šalyje vyksta plėtra
biokuro gamybos ir plečiami organinės žemdirbystės plotai.
Stephan Protschka rašo, kad būtina atsisakyti „nuo plėtros
auginimo energetinių augalų biokuro gamybai, biokuro importo, nes
tai surišta su globalia miškininkyste ir biologinės įvairovės
naikinimu.“ Autoriaus nuomone, „žemės ūkio naudmenys turi
tarnauti pirmiausiai maisto saugumui.“
AfD kreipėsi į
federalinę vyriausybę, kad gauti duomenys, kaip tiesiogiai ir
netiesiogiai biokuro kultūrų auginimas ir organinė žemdirbystė
įtakoja į nacionalinį ir tarptautinį žemės naudmenų
panaudojimą.
Iš federalinės
vyriausybės gauti duomenys parodė, kad 2017 metais Vokietija
panaudojo 19 milijonų hektarų žemės užsienyje savo importui ir
16,7 milijonų hektarų žemės ūkio naudmenų pačioje Vokietijoje.
Stephan Protschka
rašo: „Tokiu būdu,
virš pusės ploto naudojamų gaminti maisto produktams tenka
užsienio valstybėms. Tuo pačiu metu Vokietijoje plečiasi
auginimas taip vadinamų energetinių augalų. 2017 metais tokie
energetiniai augalai buvo išauginti maždaug dviejuose milijonuose
hektarų, ir tendencija auga. Be to, žemės ūkio naudmenų
praradimas arba jų perprofiliavimas Vokietijoje sudaro 58 hektarus
per dieną.
Tokiu būdu, tuo metu kai
Vokietijos žemės ūkio naudmenos mažėja, didėja dalis pasaulinių
žemės ūkio naudmenų maisto produktų importui ir pašarams, o
taip pat biokurui. Akivaizdu, kad federalinės vyriausybės
ketinimai išplėsti organinės žemdirbystės dalį 20 procentų iki
2030 metų, dar labiau padidins dalį žemės ūko naudmenų šalies
importui iš užsienio, nes organinės žemdirbystės produktyvumas
tėra 25 procentai lyginant su įprastine žemdirbyste.“
Straipsnyje nurodoma, kad
federalinės vyriausybės skaičiavimais, kurie rėmėsi Miulerio ir
kt. (2017) metodika, esant globalios organinės žemdirbystės
plėtrai 20 procentų, papildomų žemės ūkio naudmenų prireiks 5
procentais daugiau. Tai reikš žemės ūkio naudmenų plėtrą
245000 hektarų arba intensyvinimo įprastinės žemdirbystės.
„Abejotina, ar tai iš viso įmanoma“, - reiškia abejones
autorius.
„Man akivaizdu, kad
plečiant energetinių augalų auginimą ir didinant dalį organinės
žemdirbystės šioje šalyje, pareikalaus dar didesnio globalaus
žemės poreikio, nes intensyvinimas žemės ūkio gamybos pas mūsų
prekybos partnerius vargu ar bus įmanoma, ten reikės įsisavinti
naujas žemės naudmenas, kad patenkinti mūsų importo poreikius.
Tai neišvengiamai surišta su tropinių miškų kirtimu ir
bioįvairovės naikinimu. Tokia yra tiesa“, - pažymi Stephan
Protschka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą