Straipsnio autorė Darja Aslamova, speciali KP
korespondentė, apsilankė VFR, kuri atidarė vartus neregėtam
skaičiui pabėgėlių iš musulmoniškų valstybių, ir pamatė, į
ką ši invazija išvirto.
Kartą mažyčiame Vokietijos
miestelyje Kandel vidury dienos pabėgėlis afganas papjovė
penkiolikos metų mergaitę Mią, - parduotuvėje, matant
dvidešimčiai liudininkų. Papjovė, kaip mėsininkas, didžiuliu
peiliu, suduodamas ne mažiau penkiolikos smūgių. Mergaitė buvo jo
buvusi draugė. Bet kada jis ėmė pavyduliauti ir grasinti,
mergaitės tėvai kreipėsi į policiją, kuri buvo iškvietusi
būsimą žmogžudį į pokalbį. Nepadėjo.
Kaip čia įprasta, visos stambios MIP
nutylėjo apie nužudymą. Bet miestelis sukėlė tokį triukšmą,
kad sukandus dantis teko paskelbti naujieną. Tuo pačiu metu
pasirodė straipsniai apie... žmogžudį, nelaimingą „15-metį
paauglį, kuris liks dvasiškai traumuotas visam gyvenimui“.
Mano straipsnis šia tema, A.L.:http://lebionka.blogspot.com/2018/01/15-metes-vokietes-mios-zutis-buvo.html
Bet čia pasipiktino aukos tėvas,
tvirtinęs, kad žudikas – suaugęs žmogus, o ne nepilnametis.
(Kirsdami sieną daugelis pabėgėlių plėšo pasus ir pareiškia,
kad jiems 15 metų, ir jų tėvai žuvo. Tai garantuoja jiems
sušvelninimą arba net nebaudimą atlikus bet kokį nusikaltimą,
geras pinigines išmokas ir visuotinį valstybės rūpestį dėl
„našlaičio“. Kaulų rentgenas, kuris leidžia nustatyti realų
migranto amžių uždraustas, kad neva nežeminti žmogaus orumo).
- Po Mios nužudymo aš supratau, kad
negaliu daugiau tylėti, - sako Robert Figelman iš mažo Schwäbisch
Hall miestelio. - Aukos negali būti pamirštos. Jų veidai, vardai
turi likti atmintyje. Mano duktė irgi vos netapo auka. Kada ji
vaikščiojo su drauge, greta sustojo sunkvežimiukas, kur sėdėjo
vairuotojas-migrantas. Jis prieš jas nusirengė iki nuogumo.
Mergaitės spėjo jį nufotografuoti ir nubėgti. Jis ėmė jas
vytis. Joms pavyko atitrūkti nuo jo ir paskambinti man. Aš nuvykau
su nusikaltėlio nuotrauka į policiją ir pasakiau: „Bus geriau,
jeigu jūs jį surasite greičiau, nei aš.“ Jų garbei: padugnę
jie surado iš karto. Mane iškvietė į teismą, kur teisėja
uždraudė man net žiūrėti į kaltinamąjį! Neva todėl, kad aš
nesukelčiau savyje keršto jausmų. Sprendimą priėmė greitai.
Pabėgėlį paliko Vokietijoje. Jis turėjo atsiprašyti
(nusikaltėlis pasakė „gerai“) ir atidirbti kelias valandas
valstybei. Viskas! O aš negaliu negalvoti: kur jis dabar ir ką dar
spės padaryti?
- Štai tada, nuo 2018 metų kovą aš
ėmiau rinkti nuotraukas ir informaciją apie išprievartavimus ir
nužudymus. Virš trijų su puse tūkstančių (!) „pavienių
atvejų“ (taip vadina juos Vokietijos vyriausybė, slėpdama
nusikaltėlių tautybes ir tą faktą, kad jie migrantai). Jei
ištempti į ilgį visą mano „kolekciją“, tai keturi šimtai
metrų siaubo ir prievartos! Ir tai tik aisbergo viršūnė, -
duomenys iš pasiekiamų šaltinių. O kiek mes nežinom! Aš
pavadinau šitą aukų kolekciją taip: mūsų nebėra.
„Vokiečiams liko dešimt metų“
Pūkuota pliušinė višta dainuoja
linksmą vokišką dainelę, toliau ręžiasi ir sudeda karštą
kiaušinį. Na, negi ne nuostabu?!“ - kikena pensiono šeimininkė
senyva Marija. Aš sėdžiu sode, tikrame „bavariškame rojuje“,
apsuptyje visos gaujos gnomų, gipsinių varlių, gulbių, ančių,
flamingų, triušių. Mano lovoje su manim miega pliušiniai lokiai
ir kiškiai. Miesčionio svajonė. Išprotėjęs kičas (tarp kitko,
vokiškas žodis). Bet po to aš pamačiau kaimyniniuose nameliuose
tas pačias gulbes ir trolius ir supratau, kad tai bavariškas
sentimentalus laimės supratimas.
- O jūs nebijote migrantų?- aš
paklausiau Marijos.
- O, ne! Jų stovykla keli kilometrai
nuo mūsų. Į mūsų kaimą jie neateis. Jiems įdomus kaimyninis
miestas Menningen. Dieve mano! Gyvena ant bedugnės krašto ir
negalvoja apie ją!
Memmingen – vokiškai švarus,
išlaižytas, jaukus miestelis su 40 tūkstančių gyventojų.
Retsykiais pasitaiko juodi iš Eritrėjos, iš gretimos stovyklos.
(Tarp kitko, juodas – dabar uždraustas žodis Vokietijoje, už
kurį galima ir gauti baudą. Politkorektišku skaitomas pasakymas
„stipriai pigmentuotas“.)
- Buvo pas mus atvejis. Trys juodi
sugavo vakare senelį ir privertė jį oraliniam seksui. Kodėl
stipriai sumušė? Nes nenorėjo. O kas norės? Senelis pagulėjo ir
nubėgo į policiją su pareiškimu. Prievartautojus surado greitai
(jie iš kaimyninės stovyklos), surengė su jais pašnekesį ir
paleido.
- Kaip gi taip?- priblokšta klausiu
aš.
- O štai taip! Tokių atvejų
Vokietijoje nesuskaičiuoti, ir niekas apie juos nežino.
Pagrindinėms MIP uždrausta apie tai rašyti. O jau apie banalią
vagystę aš iš viso tyliu. Kiekvieną dieną migrantai vagia
supermarketuose, bet niekas jau nerašo pareiškimų policijai.
Kokias baudas iš pabėgėlio paimsi?
Prieš mane sėdi stambus, stiprus,
ginkluotas mužikas – Ivo iš Bosnijos, pusiau vokietis. Dirba
apsauginiu ir migrantų stovyklose.
- Susirinko atstovai vietinių
balkaniškų diasporų – serbų, chorvatų, bosnių, albanų ir net
turkų. Pasitarė: šią istoriją su seneliu negalima taip palikti.
Pirmiausiai, atvejis meta šešėlį ant visų dirbančių
užsieniečių. Antra, ant vokiečių mums nusispjauti, bet mūsų
žmonos ir vaikai irgi gatvėmis vaikšto. Sugavom šiuos tris ir
iškratėme iš jų mėšlą. Aš manau, daugiau jie sekso nenorės.
Iškvietėme juodus vadeivas ir išaiškinome, kaip reikia elgtis
civilizuotoje šalyje. Aš, kaip supranti, tame nedalyvavau.
Ivo plačiai ir plėšriai šypsosi.
- Aš specialiai dėl saugumo
pasirinkau darbą tolimoje pabėgėlių stovykloje. Kad šeimai
neatkeršytų. Mes ten neturime teisės turėti ginklus, lazdas,
peilius. Mes neturime jokių teisų. Net atsakyti smūgiu į smūgį.
O ten šiomis dienomis tragedija: pabėgėlei atsisakė suteikti
prieglobstį, ir ji nusižudė. Stovykloje sukilimas. O mums net
negalima gintis. Teko gelbėtis pabėgimu. Trys mūsų vaikinai iki
šiol ligoninėje. Štai atsakyk man: visi neapkenčia Merkel.
Nežinau nei vieno žmogaus, kuris būtų balsavęs už jos partiją.
Ji sąmoningai sunaikino klestinčią šalį. Tu galvoji, aš po to
patikėsiu sąžiningais rinkimais?! Vokietijai dabar liko kokių
dešimt metų, ne daugiau.
- Tu ją ginsi?
- Aš ginsiu savo šeimą. Ginklų
pakaks. Pas mane net yra kai kas likę nuo Antrojo pasaulinio karo.
Bet moraliai kastruotus vokiečius? Kam? Jie patys atidavė savo
šalį. Aš pabėgsiu į Bosniją. Ten turiu namelį. Vietiniai
kvailiai tiki rusų pagalba. Sklinda čia toks bajeris, kad Putinas
išgelbės rytų vokiečius nuo migrantų.
- Ką?!!!
- Nesistebėk. Tau čia dar žiūrės į
akis ir klausinės: „o Putinas mus išgelbės?“
Ir jis buvo teisus.
„Kokie mes buvome naivūs“
Nataša Morozova iš Diuseldorfo –
mano benraamžė, linksma energinga maskvietė, kuri kažkada
emigravo paskui tėvus į Vokietiją. Smuikininkė iš muzikų
šeimos. Tiek puikiai išmoko kalbą, kad dirba kaip vokiečių
žurnalistė, o taip pat dėsto muziką ir teatrą.
- Turėjau aš čia draugus, kurie
tradiciškai kvietė pas save į atvirus vakarus žinomus žmones iš
politikos ir ekonomikos pasaulio, kad tie mums papasakotų: kas mūsų
laukia, ir kaip mums gyventi toliau, - prisimena Nataša. - Ir štai
2015 metais atvyko du politologai, kuriems mes nepatikėjom. Dar
daugiau, įsižeidėme.
- Aš buvau Vokietijoje 2015 metais,
kada jūsų geradėjai su pliušiniais meškučiais rankose
sutikinėjo stotyse „pabėgėlius“.
- Tiksliai. Ir štai šitie du pasakė
mums: tai pabaiga. Jūsų gyvenimas pasikeis radikaliai. Mažuose
miesteliuose įvyks apokalipsė, nes negalima surasti tiek policijos,
kad sutramdyti tai, kas ateina į Vokietiją. Jie kalbėjo apie tai,
kas vyks gatvėse, ir koks bus požiūris į moteris. Mes baisiai
pasipiktinom: kas per propaganda? Ir kada įvyko tas siaubas Kiolne
(masinė migrantų ataka prieš moteris 2016 naktį. - Aut.), štai
tada pane apėmė katarsis. Aš paskambinau to vakaro šeimininkei ir
atsiprašiau už savo aklumą.
- Jūs bijote?
- Išprievartavimo? Ne. Aš jiems
senutė, - šaiposi Nataša. - Na, tik jei dėl didelio poreikio
užpuls. Jie mergiočių ieško. Tokių, kaip aštuoniolikmetė
moksleivė iš Freiburgo, kurią išprievartavo 11 migrantų
(praėjusių metų spalio mėnesį merginą išprievartavo pabėgėliai
iš Sirijos, prieš tai įmaišę jai į kokteilį narkotikų. -
Aut.). Bet kokiu atveju iš svečių namo grįžtu tiktai su taksi.
- Aš nesuprantu vieno. Kodėl
vokiečiai negina savo moterų? Štai greta Bonos jauna pora
apsinakvojo palapinėje gamtoje. Juos užtiko migrantas iš Ganos ir,
grasindamas mačete, išprievartavo merginą jos vaikino akyse. Na,
negalima daryti du reikalus vienu metu, - prievartauti ir grasinti
mačete liudininkui! Bet tas net nemėgino
ginti savo merginos!
-Visi bijo. Vienas reikalas – arabai,
o jei ant afgano užsirausi? Tiesiog užmuš. Be to kaip avį.
Rituališkai. Pas mus vokietės po keturiasdešimties linkusios
pradėti romanus su jaunais užsieniečiais. Tiems gerai: jie po
sparnu pas „mamytę“, juos maitina, rengia, apčiulpia. Ir
nemokamo sekso kiek nori. O damoms – egzotika. Ir štai viena tokia
išsilavinusi sėkminga moteris suėjo su afganu vardu Nadžmudin. Ji
turėjo seną tėvą, kurį į Cvikau kartą per savaitę ji
važiuodavo aplankyti. Tai nepatiko jos bičiuliui. Nadžmudinas
įsiprašė į svečius pas jos tėtušį pagelbėti sode ir perrėžė
85-mečiui seneliui kaklą. Teismas ypač buvo šokiruotas tuo, kad
afganas nužudė žmogų kaip avį. Šis Nadžmudinas siaubingai
nuobodžiavo teisme, nors jis turėjo vertėją. Jis tiesiog laukė,
kada baigsis visa ši nuobodybė. Taip ir pasakė: man nuobodu. Kam
skirti tiek laiko akivaizdžiam reikalui? Senelis buvo senas, jam vis
tiek. Ir bendrai: jis nenorėjo dalintis savo moterimi su jos tėvu.
Taip pat kaip žudikas keturiolikmetės žydaitės sėdėjo procese
ir nesuprato, kad jį teisia. Jis gi tik išprievartavo ir nužudė.
Vieną kartą.
Apie tai esu anksčiau rašęs, A.L.:
(Siuzana Feldman, tėvai – išeiviai
iš TSRS, buvo išprievartauta ir pasmaugta Visbadene irakiečio
pabėgėlio Ali. Po to jis gyrėsi stovykloje, kad nužudė žydę, -
mergaitė ant kaklo nešiojo grandinėlę su Dovido žvaigžde.
Kažkas patarė jam pabėgti. Ali sėkmingai išskrido iš
Diuseldorfo su savo visa skaitlinga šeima į Stambulą, nors jis
senai buvo „juoduose sąrašuose“. Jį pagavo Irake kurdų
specialusis dalinys ir išdavė Vokietijai. - Aut.)
- Nataša, negalvok, kad pabėgėliai
nesupranta, ką jie daro, - sakau aš. - Musulmonų šalyse per daug
akylas žvilgsnis į pašalinę moterį, o bandymas prie jos
prisiliesti baudžiamas labai žiauriai. Gali ir visą „vyrišką
ūkį“ nupjauti bausdami. Tiesiog jūs jiems prostitutės, o ne
moterys. Jie dar ir didžiuojasi žmogžudyste. Jei pas moterį
nuogos rankos ir kojos, reiškia, pati provokuoja. O jeigu ji
krikščionė, žydė ar ateistė („purvina stabmeldė“), tai
bendrai „darai gerą darbą“. Žemę valai nuo netikėlių.
- Tiksliai. Bet šalis tai ne tik masė
atėjūnų, kurių negalima integruoti. Nežinoma, kaip auklėti jų
vaikus. Aš dirbau mokykloje, kur pusė vaikų nekalbėjo vokiškai.
Aš sakau: vaikai, atsistokite, kada įeina mokytojas. Jie
nesupranta. Trys vaikai suprato ir pakėlė visą klasę, o po to
pasodino. Tiek to, aš muzikos mokytoja. O ką daryti matematikos ar
vokiečių kalbos mokytojui?! Pirmoje klasėje tik trys vaikai buvo
vokiečiai, visi likusieji – migrantų vaikai. Tik dabar iškilo
klausimas apie tai, kad pirma vaikus reikia mokinti vokiečių
kalbos, o po to priimti į mokyklą. O anksčiau šaukė: tai
diskriminacija!
- Jau pareikšta, kad iki 2050 metų
vokiečiai taps mažuma savo šalyje. Anksčiau apie tai nebuvo
galima kalbėti. Dabar kalba atvirai. „Mes tai galime“, - pasakė
kanclerė Angela Merkel. O dabar jau aišku, kad mes ne tik negalime,
bet ir nenorime su tuo susitvarkyti. Merkel padarė tiek blogio prieš
savo tautą, kiek nepadarė joks priešas. Ir padarė sąmoningai.
Tai protinga, pragmatiška, viską apskaičiuojanti moteris.
- Aš daugeliui uždaviau šitą
klausimą, bet nėra atsakymo: Kas ją pastūmėjo?
- Neapykanta Vokietijai, kurios
priežasties mes nežinom. Savo tautos sunaikinimas ir jos pakeitimas
atėjūnais, - tai nusikaltimas. Ji verta tribunolo. Merkel pražudė
savo šalį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą