2020-01-21

Klimato atšilimas – kvailystė, apie kurią „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašė dar 2007 metais



Dar 2007 metais vienas iš centrinių Vokietijos dienraščių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė didžiulį straipsnį apie gresiančią klimato diktatūrą ir papasakojo, kaip ši kvailystė buvo sugalvota, kokie klimato kaitos faktai yra ignoruojami, kokie šitos antimokslinės klimato isterijos tikslai. Autoriaus nuomone, rūpestis dėl pasaulio klimato peraugo į klimato isteriją. Nepaisant to, Žemės istorijoje šalti ir šilti periodai nuolatos kaitaliojosi, o „klimato dujos“ CO2 nevaidino tame jokio vaidmens. Kada atšals, tie patys veikėjai atsistos ir pareikš apie naują „klimato katastrofą“, kuri yra sukurta žmogaus. Nesuskaičiuojami tyrinėtojai bus pasirengę tai patvirtinti savo tyrimais. „Ekologinės orientacijos“ rezultatu bus nuskurdinimas turtingų šalių, su Vokietija priešakyje. Vokietija mutavo į blogiausią savižudę, kokią tik galėjo sugalvoti žmonės. Tai virto į klimato diktatūrą. Niekas negali pasakyti, kada pasibaigs ši nelaimė.

Vokiečių dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ dar 2007 metais paskelbė CHRISTIAN BARTSCH straipsnį „Daugiau šviesos tamsioje klimato kaitoje“ („Mehr Licht im Dunkel des Klimawandels“).


Taigi, dar 2007 metais buvo rašoma: „Rūpestis dėl pasaulio klimato peraugo į klimato isteriją. Nepaisant to, Žemės istorijoje šalti ir šilti periodai nuolatos kaitaliojosi, be to, kad „klimato dujos“ CO2 nevaidino tame jokio vaidmens. Gresia klimato diktatūra“, - pranašauja Christian Bartsch.
Klimato katastrofa“ paskleista IPCC (Intergovernmental Panel on Climate Change), visiškai pakeitė požiūrį į kitas interpretacijas. Straipsnio autorius surinko kitokius faktus dėl klimato kaitos, nesileisdamas į civilizacijos pabaigos ir siaubo scenarijus.


Šį visų klimato saugotojų užmirštą FAZ straipsnį naujam gyvenimui prikėlė vokiečių žurnalistas Eugen Priz. Prie jo komentaro sugrįšiu vėliau, o dabar pateiksiu FAZ straipsnio santrauką.


Christian Bartsch pažymi, kad „šalti ir šilti laikai keitė vienas kitą per visą Žemės istoriją. Nebuvo jokio ryšio tarp temperatūros ir CO2 atmosferoje. Nilso Boro instituto Kopenhagoje atlikti skaičiavimai parodė, kad temperatūros kritimai nuo 7 iki 10 laipsnių vyksta maždaug kas 1470 metų. Nėra nustatyta jokio ryšio šios fluktuacijos su CO2 koncentracija atmosferoje.“

Nėra pagrindo klimato isterijai

Žmogaus indėlis į CO2 išmetimus turi būti nei sumažintas ar neigiamas. Tik jis nepajėgus sukelti klimato kitimą, juo labiau, neįmanoma tai prognozuoti 100 metų periodui, kai sunku prognozuoti orą trims dienoms į priekį.

Ledo gręžimo kernų tyrimas suteikia pakankamai gerus duomenis, kad įvertinti temperatūros kaitą Žemėje. 8000 ir 6000 metai prieš mūsų erą Šiaurės pusrutulyje buvo žymiai šilčiau, negu šiandien, nors CO2 atmosferoje buvo minimum apie 260 ppm (dalių milijonui), kad be jokios žmogaus įtakos padidėti. Tuo metu atšalo.
Reakcija į atšalimą - tautų persikraustymas

Mažas“ šiltas periodas leido romėnams prasiskverbti į Britaniją iki Kristaus gimimo. Apie 300 metus šiltą periodą pakeitė šaltas. Atšalimas privertė germanų gentis, ypač iš Skandinavijos, keltis į pietus. 375 metais prasidėjęs tautų persikraustymas buvo reakcija į prasidėjusį šaltą periodą.

Šis šaltas periodas truko apie 500 metų ir pasibaigė maždaug 800 metais. Tuomet prasidėjo naujas šiltas periodas, leidęs vikingams kolonizuoti Grenlandiją (Žalią žemę), o iš ten 992 metais Leif Eriksson pasiekė Šiaurės Ameriką. Eriksson išsilaipino šaltame Niufaunlede ir ten paragavo vyno, todėl šalį pavadino Vinland. Tuo metu prie Reino augo imbieras ir alyvuogės, o net jo žemupyje vynuogės.

Europos vasara su maksimalia 15 laipsnių temperatūra

Apie 1300 metus prasidėjo naujas šalčio periodas. Jis privertė vikingus atsisakyti nuo Grenlandijos.

Žemiausios temperatūros Centrinėje Europoje buvo tarp 1500 ir 1700 metų. Čia vasarą temperatūra kai kada pakildavo tik iki 15 laipsnių, krito derliai, žmonės badavo. Dažnai užšaldavo Badeno ežeras, vidurvasari sniegas nebuvo retenybė. Temperatūra keitėsi staigiai, tačiau CO2 koncentraciją liko pastovi.

1783 metais sprogo Islandijos vulkanas ir temperatūra krito. To pasekmes pajautė net Egiptas. Ten 1784 metais buvo badas.

Lemiamą įtaką turi saulės aktyvumas

„Antropogeninės klimato katastrofos“ pranašėmis nėra net šaltos žiemos. Pavyzdžiui, 1907 metų gruodžio mėnesį buvo neįprastai šiltas rudeninis oras, o 1904 metais Europoje buvo tropinis karštis, Elbė prie Drezdeno beveik visai išdžiūvo.

Danų mokslininkai Lassen ir Friis-Christensen 1996 metais pateikė įrodymus, kad didžiausią įtaką klimato kaitai turi Saulės veikla ir jos poveikis į debesų susiformavimą.

Nuo 1990 metų IPCC klimato ataskaitas lemia šios organizacijos nurodymai. 2007 metais ji nutarė, kad temperatūros didėjimas „90 procentų tikimybe“ yra antropogeninės kilmės. Tie mokslininkai, kurie nesutinka su šia nuomone turi būti įtraukti į juodąjį IPCC sąrašą.

Pagrindinis vaidmuo buvo priskirta CO2, kurios yra bespalvės, bekvapės, gerai vandenyje gerai tirpstančios dujos. Esant 20 laipsnių temperatūrai, kubinis metras vandens sugeria 0,5 gramų CO2, bet esant nuliui – 1 gramą. Šildomas vanduo išskiria CO2 į atmosferą, o šaldamas – vėl jį absorbuoja. Du trečdaliai žemės dengia vanduo. Dideli CO2 kiekiai išskiria tik nežymiai šylant vandeniui.

CO2 absorbuoja augalai. Jei atmosferoje daugiau CO2, augalai greičiau auga. Augalai – didžiausias CO2 akumuliatorius.

H2O įtaką. Vanduo užtikrina, kad vidutinė Žemės temperatūra yra 15 laipsnių. Be augalų žemės temperatūra būtų minus 18 laipsnių. Tačiau CO2 sudaro tik dalį „šiltnamio efekto“ dujų. H2O virsta vandens garais, kurie sudaro debesis, o šie veikia į temperatūrą žymiai stipriau už CO2.


IPCC dokumentai rodo, kad padvigubėjimas CO2 pakelia temperatūrą 0,7 laipsniais, ne daugiau.

Žmogus ir gyvūnai įkvepiamą orą ir praturtina jį CO2 iki 4%. Per dieną žmogus pagamina 1 kilogramą CO2. Kadangi šiandien Žemėje gyvena 6,7 milijardo žmonių, jų CO2 išskyrimo dalis yra 2,45 milijardai tonų.

Automobiliai pagamina 2,1 milijardų tonų CO2. Vokietijoje uždraudus visus vidaus degimo variklius, tai neturėtų nei mažiausios įtakos klimatui. Visi žmogaus ūkinės veiklos CO2 išmetimai sudaro tik nuo 1 iki 4 procentų natūralių CO2 išmetimų. Tai būtų palyginti kuklus indėlis, kuris niekada negalėtų sukelti klimato katastrofą, tačiau yra labai palankus augalų augimui Žemėje ir aprūpinant augančią žmonių populiaciją maistu.

Straipsnio autorius pasisako už ekonomišką iškasamų šalinių naudojimą, pagerinimą situacijos besivystančiose šalyse. Šiandien nėra koncepcijos, kuo pakeisti 50 milijonų tonų naftos kuro arba 25 milijonus tonų lengvo mazuto. Rapsų auginimas biokurui yra žalingas. Jis mažina maisto produktų gamybą. Trūkstant vietinio biokuro, yra importuojamas palmių aliejus. Jo transportui naudojami dizeliniai laivai, naudojantys dizelinį kurą. Ši politika garantuoja, kad bus kertami tropiniai miškai, plečiamos palmių plantacijos. Europoje mažėja ir kukurūzų, nes fermeriai už spirito kurą uždirba daugiau, negu gamindami pašarus.

Šlykščiausia tai, kad vietoj mazuto deginami kviečiai, nes už maistui parduodamus kviečius yra uždirbama žymiai mažiau. Fermerių asociacija reikalaus nedelsiant anuliuoti šį IPCC įstatymą dėl Atsinaujinančių energijos šaltinių.

Chaotiška ekonomikos ir ekologijos politika

Blogėjanti padėtis yra išdava chaotiškos ekonomikos ir ekologijos politikos. „Regeneracinė energetika“ nepajėgi per trumpą laiką pakeisti iškasamus energijos šaltinių, įskaitant uraną ir anglį.

Išgalvota klimato katastrofos“ teorija gimė aštuntą dešimtmetį, kada anglų mokslininkai ėmė prašyti pinigų eksploatacijai savo kompiuterinių modelių tuo metu valdžiusios Margaret Tečer. Jie žadėjo sukurti patikimą klimato modelį ir taip sugrąžinti Anglijos mokslą į pasaulio mokslo aukštumas. Savo modelio pagrindu jie pasirinko CO2 koncentraciją atmosferoje, kuri buvo matuojama nuo 1954 metų. Feikiniai mokslininkai tvirtino, kad CO2 koncentracijos augimas surištas su žmogaus veikla ir yra kataklizmų priežastis. Jie visiškai nepaisė klimato kaitos per praėjusį tūkstantmetį faktų, neieškojo to paaiškinimų.

Gresia globali klimato diktatūra

IPCC įsteigta 1988 metais. 1990 metais IPCC pateikė savo pirmą klimato ataskaitą, kuri pranašavo katastrofą po šimto metų. Po kelių metų IPCC sušvelnino savo prognozes. Nepaisant to, IPCC įgavo viršnacionalinę valdžią. Dabar ji ne mokslinė, kaip numatyta jos įstatuose, o politinė organizacija, kuriai dirba vis daugiau mokslininkų.

Klimato katastrofa“ pasiekė visas pasaulio vyriausybes. Ji pagimdė „Kioto protokolą“ - pačią beprasmiškiausią pinigų naikinimo mašiną, kokią tik galėjo išrasti politikai.

Ekologinės orientacijos“ rezultatu bus nuskurdinimas šiandien turtingų šalių, su Vokietija priešakyje. Vokietija mutavo į blogiausią savižudę, kokią tik galėjo sugalvoti žmonės. Tai virto į klimato diktatūrą. Niekas negali pasakyti, kada pasibaigs ši nelaimė.

Autoriaus nuomone, kada atšals, tie patys veikėjai atsistos ir pareikš apie naują „klimato katastrofą“, kuri yra sukurta žmogaus. Nesuskaičiuojami tyrinėtojai bus pasirengę tai patvirtinti savo tyrimais.

Eugen Prinz, ištraukęs į dienos šviesą šį 13 metų senumo straipsnį, savo publikaciją pavadino „Pranašiškas straipsnis nusakęs Vokietijos nuskurdimą.“

Prinz nuomone, „antropogeninio klimato kaitos legenda“ - ne kas kita, o interesų grupių politika, siekiaint įvairių tikslų. Gąsdindami ir meluodami jie žmones paverčia savo valios ginklais. Šiomis dienomis tokio turinio straipsnis dėl totalios cenzūros nepasirodytų jokiame stambiame laikraštyje. Jau pirmosios šio straipsnio eilutės būtų skaitomos „erezija“, nes klimato doktrina jau tapo beveik religija.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą