Vokietija ruošiasi rinkimams: susidorojimas su Telegram, interneto vartotojų asmens tapatybės identifikavimas

 

Vokietijoje gerai įsisavino JAV rinkimų pamokas. Į Baltuosius rūmus galima atvesti kad ir drebantį nusenusį marazmatiką, bet tam reikia kontroliuoti internetą, leisti miestus siaubti BLM banditams, o po to dar falsifikuoti rinkimų rezultatus.

Merkel valdžia, besiruošianti šį rudenį vyksiantiems Bundestago ir Kanclerio rinkimams, turi savo banditus, valdžios finansuojamus ANTIFA, patirties falsifikuojant rinkimų rezultatus yra JAV, kaimyninėje Austrijoje. Tereikia atjungti visus Merkel režimo priešininkus nuo interneto ir pergalė „Deep State“ kišenėje.

"Telegram" gręsia bauda ir blokavimas

Prieš kelias dienas Spiegel-Bericht pranešė, kad Vokietijoje „Telegram" gresia baudos ir blokavimas. „Der Spiegel“ paskelbė tyrimą apie „Telegram" įkūrėją Pavelą Durovą. Žurnalistai išsiaiškino, kad „Telegram“ Vokietijoje gresia iki 55 mln. eurų bauda ir visiškas blokavimas. Pasak laikraščio, Vokietijos teisingumo ministerija reikalauja, kad „Telegram" teiktų naudotojų duomenis tyrėjams ir nedelsdama ištrintų neteisėtą turinį. Federalinė teisingumo tarnyba jau pradėjo bylą dėl to, kad „Telegram“ nenurodė kontaktinio asmens, kuris galėtų bendrauti su valdžios institucijomis, taip pat nepasiūlė baudžiamosios procedūros, kaip pagal įstatymus nagrinėti skundus dėl nusikalstamo turinio. Vokietijos vidaus reikalų ministerija „Telegram" priskyrė prie „probleminių kanalų".

„Der Spiegel" pabrėžė, kad prieš artėjančius rinkimus valdžios institucijos „baiminasi Vokietijos piliečių dezinformacijos“. 2020 m. Europos Komisija įtraukė „Telegram" į piratavimo stebėjimo sąrašą. Jis buvo parengtas remiantis teisių grupių ataskaitomis. „Telegram“ prieštaravo jų įtraukimui į sąrašą. „Messenger" teigė, kad informavo EK, jog ši per 24 valandas nedelsdama pašalins pažeidžiantį turinį.

Nori nutildyti piliečius

Portale „Wochenblick“ rašoma, kad Vokietijos „politiniai drambliai baiminasi dėl savo valdžios“, o didžiausią pavojų jiems kelia laisvas keitimasis nuomonėmis socialinėje žiniasklaidoje, oficialiai vadinamas „netikrų naujienų skleidimu", todėl Vokietijos teismai nori, kad šifruotų žinučių siuntimo paslauga „Telegram" atitiktų politinio korektiškumo reikalavimus, būtų prieinama valdžios institucijoms, greitai ištrintų „nusikalstamą turinį" ir perduotų naudotojų duomenis tyrėjams. To siekia Vokietijos teisingumo ministrė Christine Lambrecht.

Pažymima, kad „Telegram" įkūrėjas 36-metis Pavelas Durovas nepasiduoda spaudimui, todėl totalitarinės nuomonės formuotojai Vokietijoje jau kurį laiką „Telegram" priskiria prie probleminių. Telegram programėlė įdiegta 570 mln. išmaniųjų telefonų, o nuo „Corona" krizės pradžios ji tapo dar populiaresnė nei bet kada anksčiau. Vien šiais metais milijonai vartotojų perėjo iš „WhatsApp" (priklausančios „Facebook") į „Telegram", nes ji vis dar leidžia jiems laisvai bendrauti. Vokietijos teisingumo ministrė Christine Lambrecht mano, kad nė viena socialinė platforma, kuria naudojasi milijonai žmonių ES, neturėtų ignoruoti galiojančios teisinės sistemos. Todėl ji nori apskritai „reguliuoti" virtualią raišką ES lygmeniu. Ji teigė, kad pagal Vokietijos tinklų apsaugos įstatymą „Facebook", „YouTube" ir „Twitter" privalo ištrinti bet kokį neteisėtą ar žalingą turinį, apie kurį jiems pranešta. Įstatymas nebuvo taikomas „Telegram", tačiau dabar tai pasikeis.

„Wochenblick“ pažymi, kad Vokietijos teismai jau pradėjo baudos skyrimo procedūrą prieš „Telegram", nes iki šiol nenurodytas nė vienas kontaktinis asmuo. Taip pat dėl to, kad „Telegram" atsisako pradėti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamo turinio. Bendrovei gresia 55 mln. dolerių bauda. Susijęs laiškas iš Bonos į Dubajų (kur yra „Telegram" biuras) keliavo labai oficialiais kanalais. Jame buvo nurodyta surengti klausymus šiuo klausimu. Jei „Telegram" atsisakytų bendradarbiauti, Vokietijoje taip pat būtų galima blokuoti paslaugą. Taip būtų pasielgta kaip Nigerijoje, kuri neseniai pašalino „Twitter" iš šalies, nes buvo ištrintas prezidento tviterio įrašas ir užblokuota jo paskyra.

„Wochenblick" klausia, ar tokios globalistų įsteigtos organizacijos, kaip „Amnesty International", dabar peiks Vokietiją, ar apkaltins teismų sistemą „žmogaus teisių pažeidimais" ir reikalaus vokiečių saviraiškos laisvės.

Pažymima, kad „Telegram" atliko svarbų vaidmenį „prodemokratiniuose" judėjimuose tokiose šalyse kaip Honkongas, Iranas ir Baltarusija. „Telegram" yra priklausomas nuo „Google" ir „Apple" programėlių parduotuvių, todėl spaudimas gali būti daromas ir šių IT gigantų pusės.

JAV pokalbių platformos „Parler" atveju tapo akivaizdu, kaip greitai tai gali nutikti: po 2021 m. sausio 6 d. išpuolių prieš JAV Kapitolijų „Parler" buvo išmesta iš šių parduotuvių. Priežastis: Kapitolijaus išpuoliai buvo surengti per pokalbių platformą. „Telegram" įkūrėjas ir multimilijardierius Pavelas Durovas lieka nepajudinamas. Priešingai nei jo kolegos iš platformos Marcas Zuckerbergas ir Jackas Dorsey („Twitter"), jis iki šiol ignoravo visus bandymus apriboti „Telegram“.

„Telegram“ steigėjas įsitikinęs, kad pasaulis keičiasi per greitai, kad įstatymų leidėjai suspėtų paskui jį. Jo nuomone, XXI a. pasaulyje geriausia būtų apskritai vengti reglamentavimo. Durovas išvyko iš Rusijos po to, kai ir ten jį bandė „sutramdyti", ir dabar gyvena Dubajuje.

„Wochenblick“ pažymi, kad Globalistai nemėgsta laisvės ir klausia: „Ar asmens tapatybės kortelės bus privalomos „Telegram & Co"?“

Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministras Borisas Pistorius (SPD) jau ragina nustatyti „pareigą identifikuoti" asmenis, kurie viešai skelbia pareiškimus internete. Jo nuomone, „po nusikaltimų, padarytų internete, turi būti įmanoma remtis saugomais tapatybės duomenimis, kad būtų galima veiksmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.“ Apie tai pranešė „Neue Osnabrücker Zeitung".

Pistorius remiasi Angelos Merkel pareiškimais, kad ji nori suteikti vokiečiams „elektroninę tapatybę". Šiuo tikslu būsimose asmens tapatybės kortelėse turi būti įdiegta mikroschema. Taip elektroninio konclagerio kaliniai bus prižiūrimi ir internete, o neofašistinis Merkel režimas spręs, ką palikti, o ką ištrinti. Tai tampa artima ES konclagerio gyventojų perspektyva.