Žemiau pateikiu žinomo rusų
ekonomisto prof.Valentino Katasonovo straipsnio „Finansų pasaulis praėjusiais ir ateinančiais metais“ vertimą.
Kalbėdamas apie 2017 metų finansų
pasaulį, aš pažeisiu tradiciją ir nevardinsiu pagrindinius
praėjusių 12 mėnesių įvykius. Įvardinsiu tik įvykius, kurių visi laukė, bet kurie neįvyko. Aš turiu omenyje antrą pasaulinės
finansų krizės bangą.
Paskutinė pasaulinė finansų krizė
prasidėjo prieš dešimt metų. Jos epicentru buvo Jungtinės
Valstijos, kur keli metai buvo pučiamas burbulas hipotekos rinkoje.
2007 metų vasarą prasidėjo pirmieji bankrotai JAV hipotekos
kreditavimo ir hipotekos popierių rinkoje. 2008 metais krizė
persimetė į kitus Amerikos ekonomikos finansinius sektorius. Krizės
simboliu ir apogėju tapo gigantiško banko Lehman Brothers bankrotas
2008 metų rugsėjo mėnesį.
Tuo pačiu metu krizė išėjo už
JAV ribų ir įgavo pasaulinį mastą. 2008 metais JAV fondų rinkos
indeksai nukrito 40%, o Europoje – 50%. 2009 metais buvo
užfiksuotas kritimas pasaulio BVP – pirmas nuo Antrojo pasaulinio
karo pabaigos. Kai kurie požymiai išėjimo pasaulinės ekonomikos
ir tarptautinių finansų iš krizės pasireiškė tiktai 2009 metų
pabaigoje. 2010 metais pasaulinė krizė perėjo į ilgalaikės
depresijos fazę, kuri tęsiasi iki šiol.
Kad įveikti depresiją, JAV ir eilės
kitų Vakarų šalių valdžios panaudojo naują priemonę, įgijusią
pavadinimą „kiekybinis suminkštinimas“ (KS). Už šio pavadinimo slepiasi
banalus įjungimas JAV Federalinio rezervo ir kitų šalių Centrinių
bankų (Europos centrinio banko, Anglijos Banko, Japonijos Banko)
spausdinimo staklių. KS, tačiau, buvo ne vaistas, o nuskausminimo
priemonė, be to tokia, kuri apsunkina ligą.
Aiškiu ligos paaštrėjimo požymiu
buvo tai, kad 2017 metais, pagal ekspertų vertinimus, rodiklis įsiskolinimo
pagrindinių pasaulio šalių ekonomikų viršijo 2007 metų
rodiklius. Bendras skolos dydis (įskaitant valstybinio sektoriaus
skolas, bankų sektoriaus ir namų ūkių sektorių) JAV, Euro zonoje
ir Kinijoje viršijo 300% BVP. Santykiniai skolų lygiai nurodytuose
trijuose centruose maždaug lygūs, ekspertai nurodo, kad epicentru
antros pasaulinės krizės bangos gali tapti Amerika, ES ir Kinija.
Mano požiūriu, Kinija šiandien turi
net daugiau šansų, kad tapti tokiu epicentru. Kinijoje labiau
išsivystė šešėlinis bankingas. Įskaitant skolas, atsirandančias
jo veiklos pasekoje, santykinis lygis bendros skolos Kinijos
ekonomikos kaip minimum du kartus aukštesnis už oficialų rodiklį
(tai yra 600% BVP).
Atvirkštine puse astronominių skolų
yra burbulai, pūčiami finansų ir nekilnojamojo turto rinkose.
Fondų rinkoje muša visus rekordus kompanijų indeksai,
priklausančių taip vadinamai skaitmeninei ekonomikai. Skaičių
ekonomika pati savaime yra gigantiškas burbulas. Kodėl, vienok,
burbulai nesprogo, kaip buvo laukiama, 2017 metais? Manau, todėl,
kad didelio masto FRS ir kitų šalių bankų emisija šiandien
nepalyginamai didesnė, negu 2007-2009 metų išvakarėse. Dėka
išaugusių spausdinimo staklių galingumų galima pastatyti žymiai
aukštesnę skolų piramidę, negu ta, kuri buvo sukurta prieš
dešimt metų. Na ir pasekmės griuvimo naujos skolų piramidės bus
nepalyginai rimtesnės. Bet kokia panika, paskleista MIP, gali
išjudinti ir sugriauti nestabilią konstrukciją.
Į klausimą, ko laukti 2018 metais, aš
iš esmės ir atsakiau: reikia laukti pasaulio finansų krizės
antros bangos. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien pastatyta pati
aukščiausia finansų piramidė, negu prieš dešimt metų, yra tam
tikra tikimybė, kad ateinančius metus pavyks prašokti ir krizė
bus atidėta iki 2019 metų. Intuicija sako, kad tikimybę krizės
pradžios 2018 metais galima vertinti 80%, o 2019 metais – 20%.
Jeigu antros finansinės krizės bangos
tema besibaigiančiais metais liko pasaulio MIP šešėlyje, tai neproporcingai daug buvo kalbama
apie kriptovaliutas. Tuo tarpu kriptovaliutų masė buvo menka. 2016
metų pradžioje pagrindinių kriptovaliutų kapitalizacija pasaulyje
buvo vertinama 6 milijardais dolerių, o 2017 metų pradžioje – 16
milijardais dolerių. O kiekis grynųjų pinigų pasaulyje šio
dešimtmečio viduryje buvo vertinamas 4,5 trilijono dolerių, o
bendra grynųjų ir negrynųjų pinigų masė – 55 trilijonais
dolerių.
Visus hipnotizuoja kriptovaliutų rinkos kotiruočų dinamika. Paimkime, pavyzdžiui, bitkoiną,
kuris yra pati populiariausia kriptovaliuta. Kada bitkoinas atsirado
pasaulyje 2009 metais, jo kaina buvo mažiau negu vienas JAV doleris.
2017 metų pradžiai bitkoinas perkopė 1000 dolerių ribą. 2017
metų gruodžio mėnesį buvo momentas, kada bitkoinas pasiekė 20
tūkstančių dolerių. Tokios pasiutusios dinamikos nedemonstravo
jokie kiti finansiniai instrumentai. Bendra kapitalizacija
pagrindinių kriptovaliutų pasaulyje lapkričio viduryje pasiekė
500 milijardų dolerių, o tuo momentu, kada aš rašau šį
straipsnį (gruodžio 28 dieną), šis rodiklis buvo lygus 650
milijardams dolerių. Tai yra 40 kartinis augimas nuo 2017 metų
pradžios.
Aš manau, kad visus
metus MIP dirbtinai kėlė ažiotažą kriptovaliutų rinkoje. Krinta
į akis užsakomasis daugumos publikacijų charakteris.
Maža dalis publikacijų akcentavo
dėmesį į tai, kad naujieji pinigai radikaliai pakeis pasauli į
gerąją pusę. Neva, žmonės pavargo nuo bankininkų, kurie
pelnosi iš milijonų piliečių, o verslas pavargo nuo įkyrios
kontrolės iš kreditorių pusės. Buvo įteiginėjama, kad
kriptovaliutos – laisvė, tame skaičiuje ir nuo bankų diktato.
Kriptovaliutos – privatūs skaitmeniniai pinigai, kurie sukuriami
ir kurių apyvarta vyksta elektroniniuose tinkluose, kas numato, kad
visi dalyviai yra viename lygyje ir turi lygias veikimo teises.
Jokios valdžios vertikalės, jokio Didžiojo brolio (centrinio banko
arba mokesčių tarnybos). Kriptovaliutos numato savikontrolę,
pagrįsta technologijos blockchain (paskirstyti transakcijų
rejestrai). Kiekvienas transakcijų dalyvis gali patikrinti visą
operacijų grandinę, jokio sukčiavimo ir apgaulių. Jau netenka
kalbėti apie tai, kad kiekvienas žmogus gali ten kurti pinigus
(mainingas). Ir viskas tokia dvasia: „kriptovaliutos“ – šviesi
skaitmeninė žmonijos ateitis“. Apie melagingumą šių
skaitmeninių utopijų aš jau rašiau: tai informacinė priedanga
statybos elektroninio-bankinio konclagerio. Privačios skaitmeninės
valiutos – tiktai pilotiniai projektai.
O didžioji dalis publikacijų apie
kriptovaliutas tiesiog kviečia piliečius greitam praturtėjimui.
Jeigu anksčiau emisines pajamas gaudavo centriniai bankai, tai dabar
kiekvienas gali gauti tokias pajamas, reikia tik įsigyti atitinkamą kompiuterį ir specialią programinę įrangą. Jeigu tingisi
užsiimti mainingu, gali tiesiog investuoti į kriptovaliutas. Mums
jau rodo pirmuosius milijardierius, kurie įsigijo šį garbingą
vardą dėka to, kad laiku užsiėmė kriptovaliutų pirkimu. Ne vėlu
ir šiandien. Kriptovaliutų kotiruotės auga kiekvieną savaitę.
Abejojantiems žada, kad bitkoinas iki šių metų pabaigos kainuos
500 tūkstančių ir net vieną milijoną JAV dolerių. Tokie masalai
veikia efektyviai. Kiekis žmonių, užsiimančių mainingu ir
investavimu į valiutas, auga maždaug tokiais pačiais tempais, kaip
ir kriptovaliutų. Apie tai galima spręsti pagal sukuriamų
elektroninių piniginių skaičių saugojimui ir kaupimui
kriptovaliutų. Pagal ekspertų vertinimą, paskutniais mėnesiais
išeinančių metų kiekvieną dieną pasaulyje vidutiniškai 30-40
tūkstančiai elektroninių piniginių, o bendras jų skaičius
matuojamas dešimtimis milijonų.
Galima daryti išvadą, kad 2017 metais
dėl kriptovaliutų prasidėjo globali psichikos epidemija (arba
masinis velniojimas). Sunku oasakyti, kada tai pasibaigs, bet
kotiruotės bitkoino tikrai nepasieks iki milijono ar net 500
tūkstančių dolerių. Mes esame liudininkais statybos dar vienos
skolų piramidės, kuri neišvengiamai turi griūti. Greičiausiai,
tai įvyks 2018 metais. Su tam tikra tikimybe tai
persikels į 2019 metus.
Ir dar vienas įvykis, kuris
praėjusiais metais praėjo beveik nepastebėtas, bet apie kurį, man
atrodo, greitai prisimins. Kalbu apie skaitmeninę valiutą, kurią
kuria dešimties stambiausių privačių bankų konsorciumas. Buvo keli
trumpi pranešimai apie tai, kad darbai ties šia skaitmeninę
valiuta, gavusią sąlyginį pavadinimą utility settlement coin
(USC), jau baigiami. Sekančiais metais ji turi būti suderinta su
tais bankais, kurie dalyvauja konsorciume. Štai dešimt šių bankų:
UBS, BNY Mellon, Deutsche Bank, Santander, Barclays, CIBC, Credit
Suisse, HSBC, MUFG ir State Street.
Derinti naują skaitmeninę valiutą
jiems teks su JAV FRS, ECB, Šveicarijos Nacionaliniu banku,
Japonijos Banku, Kanados Banku. Tai tie patys centriniai bankai, apie
kuriuos aš jau rašiau kaip apie dalyvius centrinių bankų kartelio
(CB-6), dirbančio pereinant pasaulio finansų sistemai prie vienos
viršnacionalinės valiutos. Manau, kad USC – prototipas ateities
viršnacionalinės valiutos.
Mes greitu metu pamatysim, kaip dauguma
šiandieninių bitkoino tipo kriptovaliutų išgaruos, kaip ryto
rūkas. Tarp kitko, gali išgaruoti ir įprastinės valiutos: JAV
doleris, euras, funtas sterlingų ir kitos. Toks pinigų šeimininkų
planas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą