Livejournal blogerės gal_an straipsnio vertimas.
Ne kartą aš skaičiau tokius
pasisakymus, kad baltieji žmonės Afrikoje – kolonizatoriai ir
grobikai, engė vargšus negrus, neprileido jų prie civilizacijos
vaisių, prie švietimo, neįsileido į gerus darbus.
Ir štai, aš pabuvojau šalyje,
kuri gali būti pavyzdžiu, kvintesencija visų šių problemų –
PAR.
Būtent su šia šalimi susietas
apartheidas ir Nelsono Mandelos vardas.
Apartheido senai
nėra, juodoji dauguma daug metų prie valdžios. Tapo
geriau?
 |
| Uostas Elizabet, Nelsonas Mandela veda Pietų Afrikos tautą į šviesią ateitį |
Nuodugniai PAR
istorijos aš čia nepasakosiu. Kas nori, vėliau pats paguglins ir
perskaitys.
[Pagrindinius momentus aprašysiu labai trumpai]
Į
ką kreipi dėmesį, patekęs į PAR? Gatvėse nešvara. Buteliai,
kamščiai, nuograužos ir bananų žievės. Ir vištų kaulai. Tai
mane labiausiai nustebino. Centre valo, bet kuo toliau nuo centro,
tuo nešvariau ir daugiau apleistų ir pusiau sugriautų pastatų.
Žmonės. Labai daug ubagų. Jie
rausiasi urnose, ubagauja gatvėse.
Taunšinai. Tai vietos,
kur gyvena juodieji. Ten kriminalas. Ir čia neverta rodytis
baltiesiems. Net su automobiliu. Net tiesiog pasižiūrėti.
Šie statiniai man primena
„čigoniškas savavališkas statybas“, kurie laikas nuo laiko
pasirodo mūsų miestų pakraščiuose. Nameliai-sandėliukai,
padaryti iš šūdo ir faneros pagalių, kažkokių skydų, šiferio
ir kitokių po ranka esančių medžiagų. Iš jų styro antenos,
tarp jų ištemptos virvės, kur džiovinami baltiniai. Prie kai
kurių parkuojami automobiliai.
Kanalizacijos taunšipuose
nėra. Taip, kad, patys suprantate...
Greta su taunšipais
kelio pakraštyje dažnai sutinkami ant akmenų ar žolėje sėdintys
žmonės. Jie nieko neveikia. Tiesiog sėdi ir žiūri į
pravažiuojančias mašinas.
Baltieji gyvena „geruose“
rajonuose, stengiasi apsigyventi greta vienas kito. Vaikus vežioja į
privačias mokyklas. Apie savisaugos priemones jūs žinote. Kaip
taisyklė, būtent baltieji dirba atsakingose pareigose įvairiose
kompanijose. Ne todėl, kad jie balti, o todėl, kad profesionalai.
Būtent profesionalų ir gerai išsilavinusių žmonių trūksta
Pietų Afrikoje. Stambios kompanijos priverstos kviesti specialistus
iš užsienio.
Visa infrastruktūra ir civilizacija šioje
šalyje buvo sukurta baltųjų žmonių. Būtent jie atnešė čia
kultūrą, pramonę ir progresyvų žemės ūkį. Visa tai
paskutiniais metais nyksta. Fermeriai negali gyventi tolimesniuose
rajonuose, nes jiems ir jų šeimų nariams gresia mirtinas pavojus.
Nuo 1994 metų PAR nuo juodaodžių rankų žuvo apie 4000 baltųjų
fermerių.
Specialistai išvažiuoja iš
šalies, vėlgi, dėl problemų su saugumu ir stipriausia baltųjų
gyventojų diskriminacija.
Pagrindinis PAR klestėjimas buvo
1950-ais ir 1960-ais metais, kada šalies ekonomika augo dėka bumo
kalnakasybos pramonėje. Šalyje atsirado medicina, buvo savo
kosmodromas, buvo gerai Karinis pramoninis kompleksas. PAR filmavo
gerą kiną ir vystė sportą (turėjo branduolinį ginklą, buvo
atlikta pirma pasaulyje širdies persodinimo operacija A.L.).
Be to, realizavo pagalbos ir
palaikymo programas vietos gyventojams, statė mokyklas ir ligonines.
Apartheido režimas buvo nežmoniškas. Jo įvedimas –
pagrindinė to laiko klaida.
Tarptautinės sankcijos iki
90-ųjų susilpnino šalį ir atvedė prie apartheido režimo žlugimo
ir atvedė į valdžią juodųjų daugumą. Ir tuomet „prasidėjo
atbulinė eiga“. Prasidėjo baltųjų gyventojų diskriminacija, o
dažna tiesiog naikinimas. Labai daug baltųjų buvo priversti
gelbėdami savo gyvybes išvykti iš šalies. O kuo pakeisti
profesionalus, kuo pakeisti gydytojus, dėstytojus? Gyvenimo lygis
šalyje stipriai nukrito. Be to, juodieji gyventojai prarado net
daugiau, negu baltieji.
PAR vyriausybė diskriminuoja
baltuosius gyventojus tokia seka: priimant į bet kokias pareigas
valstybiniame sektoriuje iš pradžių bus priimamas juodas vyras, po
to juodaodė moteris (abu-kaip buvę priespaudoje pagal rasinį
požymį), po to baltoji moteris (kaip buvusi engiama lytiniu
požymiu), ir tik po to nagrinėja balto vyro kandidatūrą.
Dabar
mėgina kažkaip normalizuoti situaciją, bet tai blogai pavyksta.
Gyvenimo lygis toliau krenta. Šalyje 40% bedarbių. Ne todėl, kad
nėra kur dirbti, o todėl, kad jie negali dirbti. Žemos
kvalifikacijos darbuotojų nereikia, mokytis jie nenori.
Na ir dirbti nenori. Daugelis
baltųjų skundžiasi, kad negali rasti sodininko ar tarnaitės. Tie,
kurie ateina, dirba blogai ir vagia.
Žmogaus gyvenimas tarp
juodųjų gyventojų vertinamas labai mažai. Net gyvenimas savo
gentainių, nekalbant apie baltųjų gyvenimą. Stebimas
nepateisinamas žiaurumas užpuolimų metu ir kasdienybė tokių
nusikaltimų, kaip išprievartavimai.
Juodieji panašūs į žiaurius
vaikus. Pamatė žaislą-mašinėlę pas sėkmingesnį gentainį arba
pas baltąjį – reikia atimti. Neatiduoda – reikia užmušti ir
atimti.
Jie nevertina svetimo gyvenimo ir
nevertina savo. Todėl miršta kaip musės nuo AIDS ir kitų ligų.
Nesilaiko higienos taisyklių, iš čia daugybė žarnyno infekcijų.
Reikia pasakyti, kad visuomenės
išsisluoksniavimas, netgi padidėjo. Tiktai baltųjų vietą užėmė
juodieji. Įvyko šalies turtų persiskirstymas, o ne
nacionalizacija. Visos pagrindinės įmonės priklauso juodiesiems,
bet efektyviai jas valdyti jie vis vien negali.
Pagal
tarptautinės organizacijos Genocide Watch (www.genocidewatch.org)
duomenis, kuriai vadovauja daktaras Gregory H. Stanton, lygis
genocido PAR pagal atitinkamą skalę yra prie ribos 6 iš 8. Šeštas
lygis identifikuojamas kaip paruošiamoji genocido stadija, o
septintas – naikinimo stadija. Aštunta stadija nereikalauja
komentarų. Reikia pasakyti, ponas Stanton kažkada buvo dalyviu
judėjimo kovojančio prieš apartheidą.
Ir atskirai galima kalbėti apie
korupciją Pietų Afrikoje. Ji visur. Centre Keiptauno, pavyzdžiui,
įrengta pusė kelių lygių sankryžos – kada
statė, viską korumpavo, kad net projektavimo lygyje kažką ne taip
suprojektavo, o po to likusius pinigus išvogė. O po to,
tikriausiai, paaiškėjo, kad pati idėja gimė korupcinės
karštligės pažeistose smegenyse, nes ji čia ir nereikalinga. Taip
pusė nebaigtos statyti sankryžos ir stovi. Ir niekas jos pabaigti
nesirengia. Ir tai ne vienintelis pavyzdys.
Kažkada balti žmonės atnešė
čia civilizaciją. Kažkada pagal išsivystymo lygį PAR buvo tarp
labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Ir kur šalis
dabar?
Išsipildė juodųjų gyventojų svajonė. Dabar
valdžia pas jų gentainius. Ir šalis nusirito žemiau plintuso.
Kalnakasybos pramonė agonijoje, karinis pramoninis kompleksas
miršta, apie kosmosą net neprisimena.
Šalyje klesti nusikalstamumas ir
tamsumas, žmogaus gyvenimas nieko nekainuoja. Ir tai išsilaisvinimo
iš baltųjų kolonizatorių rezultatas.
Taip, juodas
rasizmas nei kiek ne geresnis už baltą. Bet kvailumas, gobšumas ir
žiaurumas dar blogiau.
Ir tegul mane pavadins rasiste, aš
pasakysiu, kad balti žmonės sukūrė šią šalį, PAR, o juodi ją
prašiko.
Vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą