„Tolerancijos“ prižiūrėtojai 1917 metais ir šiandien

„Tolerancijos" prižiūrėtojai - ne naujiena, jie atsirado Rusijoje, kuriai tuo metu priklausė Lietuva, po 1917 metų bolševikinės revoliucijos. Skirtingai nuo dabartinių „tolerancijos“ prižiūrėtojų, anie, 1917 metų, šaudydavo į galvas iš revolverių. Kodėl aš tai prisiminiau? O todėl, kad jau du kartus „tolerancijos“ sargai užblokavo mano veidaknygę, o aš priverstas kurti naujus puslapius, kad galėčiau realizuoti Konstitucijos man garantuotą minties ir žodžio laisvę. Tai, reikia pažymėti, tapo masiniu reiškiniu.

Veidaknygės „Tolerancijos“ prižiūrėtojams užkliuvo, kaip aš įvardijau juodaodžius Afrikos gyventojus. O įvardijau aš juos taip, kaip jie Lietuvoje buvo vadinami nuo tų laikų, kai mūsų protėviams baltams apie juodus tolimų pietų šalių gyventojus papasakojo romėnai, prekiavę su jais gintaru, sidabru, kailiais. Juodų žmonių Lietuvoje niekada nebuvo, o lietuviai niekada į Afriką plėšikauti nevyko, afrikiečių neengė, nepardavinėjo į vergiją, neišnaudojo ir gražiai be jų vertėsi.

Lotyniškai juodas – niger. Šią lotynų kalbą, tuo metu naudotą visose mokslo srityse, savo gyvūnų sistematikoje „Sistema naturae“ (1735) naudojo ir Karlas Linėjus. Pavyzdžiui: Aspergillus niger (juodasis pelėsis), Quercus nigra (juodasis ąžuolas) ir t.t.

Tai iš kur atsirado kvailystė, kad negro negalima vadinti negru? Beje, šis žodis lietuvių kalboje neturi neigiamos prasmės, nieko neįžeidžia, o įstatymai nedraudžia jo vartoti. Lietuviai, skirtingai nuo anglų, prancūzų ar žydų, vergais neprekiavo ir jiems jokių skriaudų nepadarė.

Rusijos imperijoje 1917 metais valdžią užgrobę bolševikai, kurių vadovybėje absoliučią daugumą sudarė žydų tautybės asmenys, sugalvojo literatūrinį žodį „žydas“, kurį naudojo Čechovas, Tolstojus, Gogolis ir kiti žymiausi rusų rašytojai, pakeisti žodžiu „evrei“. Mano senelė, kuri buvo kilusi iš Žlobino (dabartinė Baltarusija), man pasakojo, kad komisarai žydai tiesiog gatvėje praeivius imdavo kamantinėti: pasakys „žydas“. Tuos, kurie pasakydavo „žydas“ - sušaudydavo. Mat „tolerancijos“ sargai norėjo išrauti iš rusų atminties žodį „žydas“ ir jį pakeisti žodžiu „evrei“. Bolševikų teroras nepraėjo be pėdsakų. Net ir dabar rusai atvykę į Lenkiją ar Lietuvą net sudreba, kai išgirsta žodį „žydas“.

Vergų pirkliai ir iš jų išsivystę tolerancijos prižiūrėtojai?

Eduardas Hodos 2003 metais išleido knygą „Žydiškas sindromas – 3“, o joje suformavo „Trijų Chazarijų teoriją“. Autorius rašo, kad „skirtingu laiku ir toje pačioje buvusios TSRS teritorijoje buvo sukurtos trys Chazarijos:

Pirmoji Chazarija – Didysis Chazarų kaganatas (VII-X amžius);

Antroji Chazarija – Sovdepija (1917 – 20-as dešimtmetis XX amžius);

Trečioji Chazarija – Nepriklausomų Valstybių Sąjunga po 1991 metų.

Didysis Chazarų Kaganatas gyvavo kelis šimtmečius, kol 965 metais rusų kunigaikštis Sviatoslavas, pagal rusų metraštį, ir jų miestą paėmė. Gyventojai išbėgiojo, dauguma tapo Sviatoslavo vasalais, o žydų elitas persikėlė į Chazarų kvartalą Kijeve.“

Yra žinoma, kad chazarų pagrindiniu verslu buvo prekyba vergais, kuriuos jie tiekė į Persiją ir kitas gretimas jai pietų šalis iš slavais apgyvendintų žemių. Po Chazarijos sunaikinimo vergų pirkliai judėjai nemetė šio labai pelningo verslo ir jį vystė kitomis kryptimis. Vergų prekyba vėl suklestėjo atradus Ameriką. Judėjai buvo pagrindiniai šio verslo finansuotojai ir organizatoriai.

Gyvenimo ironija tame, kad tie, kurių protėviai vežė afrikiečius į Ameriką, pardavinėjo, išnaudojo juos Afrikoje, dabar kelia pretenzijas dėl kažkokios „tolerancijos“ tiems, kurių rankos švarios nuo visos tos šlykštynės ir kuriems nėra už ką atgailauti.

Šiandieniniai globalistai-liberalai labai sėkmingai trypia demokratiją, žodžio ir spaudos laisvę. Kol kas jie dėl ne taip pasakyto žodžio nešaudo mums į galvas, bet ką gali žinoti, ar bolševikinio teroro jie nepasikartos?

Nuotraukoje – bolševikinės revoliucijos budelis ir rusų genocido pagrindinis organizatorius Levas Trockis, kurio ainiai mums šiandien diegia „tolerancijas“.