Trys ketvirtadaliai vokiečių mano, kad islamas nėra Vokietijos dalis. Merkel – priešingos nuomonės

Į klausimą, ar islamas priklauso Vokietijai, apie 74 procentai apklaustųjų vokiečių atsakė „kategoriškai ne“ arba „tikriausiais ne“. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra opozicijoje šiai daugumai ir teigia, kad „Islamas yra Vokietijos dalis“. Tai ir ne nuostabu, nes tarnauja ji kitai tautai, o už 40 metų šią tarnybą ji yra net gavusi premiją.

Civei institutas apklausų duomenis paskelbė penktadienį. 54,6 procentai vokiečių pasakė, kad islamas „absoliučiai nepriklauso“ Vokietijai, 19,7 procentai, kad „greičiau nepriklauso“. Tiktai 6,4 procentai respondentai atsakė, kad islamas „tikrai“ priklauso Vokietijai, o 14,9 procentai, kad „greičiau taip“, 4,4 procentai sulaikė.

Debatus dėl šio klausimo sukurstė Angelos Merkel 2016 pasakyta tezė, kad „islamas priklauso Vokietijai“. Horstas Zeehoferis, užėmęs vidaus reikalų ministro postą naujoje Merkel vyriausybėje, interviu laikraščiui „Bild“ pasakė, kad „islamas nėra Vokietijos dalis.“ Po to kilo debatai, per kuriuos Merkel ir socialdemokratai visaip įrodinėjo, kad islamas yra Vokietijos dalis. Kaip matome, jie yra opozicijoje vokiečių daugumai.

Ši apklausa parodė, kad Merkel yra globalistinių jėgų statytinė, kuri neatstovauja vokiečių tautai. Partijos AfD prognozėms, kad Merkel nesulauks kadencijos pabaigos, reikia tikėtis, lemta išsipildyti. Kelioms tautoms tarnauti vienu metu neįmanoma, tai įrodė Merkel pavyzdys.

2008 metais Angelai Merkel suteiktas žydų organizacijos „B’nai B’rith“ apdovanojimas. Apdovanojimo metu laureatui yra įteikiamas aukso medalis, sertifikatas ir piniginė premija, kurios suma nėra skelbiama. Apdovanojimas suteikiamas įžymioms asmenybėms, kurios mažiausiai 40 metų pašventė žydų tautos gerovei, Izraelio valstybei ir pasiekė: 1. aiškiai prisidėjo prie žydų tautos tvirtumo ir vienybės kur tik jie bebūtų; 2. darbais ir dvasia palaikė Izraelio valstybę, kaip amžiną žydų tautos tėvynę; 3. kovojo ir pasisakė prieš visus antisemitizmo pasireiškimus ir prietarus; 4. simbolizavo pripažinimą aukščiausių žydų vertybių, etikos, valstybingumo ir kultūros; 5. nenuilstamai rėmė laisvę, demokratiją ir taiką tarp visų žmonių ir visada teikė to viltį; 6. nuosekliai demonstravo gilų rūpestį ir interesą žydų tautai, o taip pat jos būsimoms kartoms, gyvenančioms diasporoje; 7. buvo sektinu pavyzdžiu ir žydų tautos balsu visame pasaulyje, demonstruojant išskirtinį asmeninį charakterį, vyriškumą ir toliaregiškumą.