Visi šiuolaikiniai žydai aškenaziai
kilo iš 350 žmonių grupės, gyvenusios prieš 600-800 metų. Tai
parodė tyrimai tarptautinės genetikų grupės iš Kolumbijos
universiteto, vadovaujamos profesoriaus Šaem
Karmi. Jie buvo paskelbti žurnale Nature Communications.
Mokslininkai sekvenavo 128 aškenazių genomus, palygino juos su kitų
žydų etninių grupių atstovų genomais.
Tyrinėtojai padarė išvadą, kad
šiuolaikiniai aškenaziai kilo iš Artimųjų Rytų žydų,
Viduramžiais susimaišiusių su žydais, gyvenusiais Europoje. Šios
išvados paneigė iškeltą eilės mokslininkų teoriją žydų
aškenazių kilmės iš chazarų, tautos daugiausiai tiurkų kilmės,
gyvenusios Žemutinės Volgos, Šiaurės Kaukazo ir Krymo rajonuose.
Naujasis genetikų tyrimas nušviečia
kai kuriuos žydų migracijos aspektus. XIII–XV amžiuose žydų
benbdruomenės buvo išvarytos iš daugelio Vakarų Europos
valstybių. Išvarymas iš Ispanijos 1492 metais buvo nors ir
didžiausia, bet ne vienintelis. 1290 metais žydais buvo išvaryti
iš Anglijos, 1394 – iš Prancūzijos. Žydai pabėgėliai iš šių
šalių ir sudarė aškenazių bendruomenės branduolį.
Mokslininkai padarė išvadą, kad
aškenazių populiacijose įvyko eilė genetinių pakeitimų, kurie
skiria juos kaip nuo kitų žydų genetinių grupių, taip ir nuo
šiuolaikinių Europos etnosų. Kai kurios iš šių mutacijų sukėlė
pasireiškimą eilės genetiškai determinuotų ligų, kurios
paplitusios daugiausiai ar išimtinai tarp aškenazių. Prie jų
priskiriamas polinkis krūties vėžio pas aškenazių moteris,
Tėjo-Sakso liga (reta nervų sistemos paveldima liga), leicinozė
(įgimtas medžiagų apykaitos sutrikimas) ir eilė kitų. Tarp
kitko, savo paveldimos ligos yra pas bet kurią žmonių populiaciją.
Taip, tarp žydų-sefardų paplitusi Volmano liga ir alergija
ankštiniams augalams.
Įvairių etninių grupių genomų
tyrimai atsako į klausimą, kodėl daugumoje žmonių bandruomenių
buvo draudžiamos santuokos tarp artimų giminių. Kiekvienas žmogus
yra pernešėjas bent kelių žalingų recesyvinių mutacijų. Bet
joms esant ne homologinese chromosomų sekose, tikimybė joms
aktyvuotis yra labai maža. Santuokos tarp giminių ženkliai
padidina tikimybę, kad abu partneriai yra nešėjai tos pačios
genetinės mutacijos ir kad jie turės defektyvius palikuonis.
Tarp žydų aškenazių žalingos
genetinės mutacijos paplitusios todėl, kad jie savo istorijos
bėgyje perėjo per taip vadinamą „butelio gurklį“, pažymi
mokslininkai. „Butelio gurklio“ efektas – tai sumažėjimas
populiacijos genetinės įvairovės dėl kritinio jos atstovų
skaičiaus sumažėjimo, kuri vėliau atsikuria.
Tai sukelia augimą skaičiaus giminių
santuokų ir , atitinkamai, paplitimą genetinių susirgimų. To
pasekmė yra taip vadinamas „pirmtako efektas“: kada naują
populiaciją sukuria neskaitlinga žmonių grupė, visi jų
palikuonys skirsis nedidele genetine įvairove...
Sumažėjusios genetinės įvairovės
pavyzdys.
„Butelio gurklio“ efektas
pasireiškia ir gyvūnų pasaulyje. Klasikinis pavyzdys – gepardų
populiacija. Genetinės analizės pagalba buvo nustatyta, kad pas
gepardus yra labai maža genetinė įvairovė (spėjama, kad pasekoje
kažkokios katastrofos išgyveno viena pora), šito pasekoje rūšis
atsirado prie faktinės išmirimo ribos. Šiuo metu jų yra 20
tūkstančių ir skaičius krenta.
Nuotrauka: www.sputniknews.lt
Lietuvos aškenazių kilmę yra
tyrinėjęs Pranas Valickas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą