Vakar, spalio 17 dieną, Šv.Kotrynos
bažnyčioje koncertavo išskirtinio talento merginų duetas „Baltos
varnos“, Milda ir Teresė Andrijauskaitės, kurių kūryba, mano
manymu, yra tikras deimantas tarp globalistinės pop kultūros
šlamšto, sudygusio tankiu dilgėlynu Lietuvos kultūriniame lauke.
Koncerto dalyviai vakar patyrė pusantro valandos trukmės
profesionalaus, autentiško ir lietuviško muzikavimo džiaugsmą.
Moraliai ir protiškai išsigimusio
Vilniaus mero pastangos naikinti lietuvybę Vilniuje duoda
rezultatus. Jei atvykėlis eina Vilniaus gatve, jam tikrai sunku
susigaudyti, kad tai Lietuva, nebent jis apie tai perskaitė kokiame
apseilėtame turistiniame leidinyje. Čia nebeliko lietuviškų
užrašų ir pilna iš viso pasaulio besišlaistančių pašlemėkų,
ieškančių pigių „G-taškų.“ Tokia buvo mero ir jo
moteriškomis pėdkelnėmis mėgusio rėdytis sebro-sodomito iš
Londono „vizija“. Ji įgyvendinta. Vėliau, manau, prireiks daug
chlorkių ir muilo, kad šitą kloaką ir visą Vilnių
išdezinfekuoti nuo šimašinio dvoko.
Vilniaus gatve vakar pasukau ne dėl
noro pabuvoti anti-Lietuvoje, išsivolioti globalizmo tvarte, o ėjau
link Šv.Kotrynos bažnyčios, paverstos koncertų sale, kur spalio
17 dieną koncertavo sesutės.
Čia viešpatavo visai kita Lietuva. Ne
apie Vilniaus vyskupystės restoranais paverstą vienuolyną kalbu,
žinoma, ne apie tvarkytą, ir nebaigtą tvarkyti bažnyčią, o apie
aukštos kokybės lietuvišką muziką, kurią man padovanojo šios
dvi mielos merginos.
Tai buvo tikras man ir visiems
susirinkusiems dovanotas deimantas. Dvi profesionalės, gerai
išmanančios savo amatą, atėjusios iš kalneliai ir ežerais
nusėto Aukštaitijos Zarasų krašto, sugebančios tą lietuvių
kalbos grožį, liaudies dainų žavesį labai „skaniai“,
subtiliai, pateikti mums, išvargintiems muzikinės zvonkių, bunkių
ir šmunkių ir lombardžiniais važinėjančių imbicilų
skleidžiamai masinei „kultūrai“ (chaltūrai).
Publika ilgais plojimais palydėjo
atlikėjas, joms pritarusį styginių kvartetą, ritmo grupę. Tai
buvo pirmasis festivalio „Virsmas“ renginys. Jis pavyko.
Prieš kelias dienas švenčiau
gimtadienį. Prie Sluškų rūmų, kur įsikūrusi Muzikos ir teatro
akademija, sutikai sesutes Mildą ir Teresę, paprašiau leidimo su
jomis nusifotografuoti. Ši nuotrauka, kurią paskelbiau FB, „Baltų
varnų“ daina „Dalija“, keliems mano draugams, buvo malonus
atradimas. Aš tokį atradimo jausmą prieš dvejus metus patyriau
žiūrėdamas LRT projektą „Du balsai viena širdis“. Šis
projektas irgi buvo savotiškas brangakmenis Vilnius gatve
virstančioje LRT.
Ačiū „Baltoms varnoms“, kurios
man leido pajusti pasididžiavimo jausmą lietuvių Tauta, jos muzika
ir kultūra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą