„Alternatyva Vokietijai“ perspėja, kad dėl ekonomikos politizavimo Vokietija ir ES žengia į krizę

„Alternatyva Vokietijai“ (AfD) partijos valdybos narė Dr. Alice Weidel naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse apie pasaulio ekonomiką ir Vokietijos ekonominę raidą mato nerimą keliančius ženklus ir įrodymus apie nesėkmingą federalinės vyriausybės ir ES ekonominę politiką.

Kaip pranešė DW, pagal TVF prognozes, Vokietijos ekonomika 2019 metais išaugs tik 0,5 procento. 2020 metams prognozė – 1,2 procento augimas.

Weidel nuomone, Vokietija dabar apmoka sąskaitas už euro „gelbėjimą“ ir už Angelos Merkel žalingą ekonomikos politiką. Vokietijos ekonomika nukentėjo dėl pasaulio ekonomikos lėtėjimo, bet tai nėra lemtinga katastrofa, vienodu laipsniu ji nukentėjo nuo Vokietijos ekonominės politikos.

Politikės žodžiais, Europos centrinio banko (ECB) pigių pinigų politika, nors ir sukėlė trumpalaikį eksporto pakilimą, tačiau neturėjo lemiamos neigiamos įtakos vokiečių kompanijų inovacijoms. Dėl to nukentėjo Vokietijos įmonių konkurencingumas. Tai neigiamai veikia ekonominės krizės metu, būtent todėl, kad Vokietijos ekonomika dideliu mastu priklauso nuo eksporto. Vokietijos pramonės susilpnėjimas dėl ideologinių klaidų atneša žalą visai valstybei.

Merkel vyriausybė sistemiškai nukreipdavo turimus resursus taip, kad Vokietijos ekonomika patirtų krizę, mano politikė.

Automobilių pramonė, kaip Vokietijos pramonės variklis, kažkada turėjusi saugų ir patikimą energijos tiekimą, bet ji buvo beprasmiškai sužalota vardan klimato beprotybės.

Kaip praneša Vokietijos portalas MM-news, per dešimtmetį elektros energijos kaina Vokietijoje vidutiniškai išaugo 32 procentais ir brango dvigubai greičiau, nei buvo infliacija. Hamburge elektros energijos kaina pakilo 60 procentų.

Vokietija 2022 metais planuoja uždaryti paskutinę veikiančią atominę elektrinę. Branduolinių elektrinių uždarymas ir perėjimas prie nerentabilios saulės ir vėjo energetikos, Vokietijai atnešė nuostolius, siekiančius trilijonus eurų.

Prie Merkel valdžios politinių-ekonominių beprotysčių reikia pripliusuoti prof. Hanso Vernerio Sinn apskaičiuotą vieno trilijono eurų „pabėgėlių“ ekonominę žalą Vokietijos valstybei, bei jų sukeltą milžinišką nusikalstamumo ir terorizmo foną, labai neigiamai veikiantį į verslo aplinką šioje šalyje. Vokietijoje „pabėgėliai“ nuo 2015 metų įvykdė milijoną nusikaltimų ir 2467 teroro aktų.

Strateginio valdymo konsultacinė firma McKinsey (JAV) prognozuoja, kad jau sekantį dešimtmetį Vokietija susidurs su elektros tiekimo problemomis. Ši situacija taps kritine atjungus visas atomines ir anglimi kūrenamas elektrines.

Weidel žodžiais, jau šią vasarą buvo kelios kritinės situacijos, kurios „atvedė Vokietijos energijos sistemą ties kracho riba. Tokiai pirmaujančiai industrinei nacijai, kaip Vokietija, tai neramūs požymiai, gresiantys mūsų klestėjimui.“

„Nepaisant šio pražūtingo kurso, federalinei vyriausybei net nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl CO2 sumažinimo su pagalba energetinės pertvarkos“, - pažymi politikė. 

Ji tęsia: „Kokia katastrofa. Ir net finansiniu požiūriu perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių tapo košmaru piliečiams: jau šiandien biudžetinė elektros energijos kaina šioje šalyje 45 procentais didesnė už vidutinę kainą Europoje. Tuo pat metu 54% vokiškos kainos už elektros energiją tenka mokesčiams. Energetika aukščiausiu laipsniu neteisinga. Todėl mes turime radikaliai pakeisti energetikos politiką: nuo ideologija motyvuotos politikos, grasinančios mūsų klestėjimui, pereiti prie protingos politikos, kuri tolimoje perspektyvoje garantuoja saugumą tiekimo Vokietijoje, kuri gyvybiškai būtina ne tik mūsų ekonomikai. Lemtingą energetikos pakeitimą reikia sustabdyti kaip galima greičiau!“

Weidel pažymi, kad milijardai eurų yra įliejami į negamybinius ideologinius projektus, tokius kaip „energetika“, „sveikinanti kultūra“, vietoj to, kad tiprinti infrastruktūrą ir gerinti ekonomines sąlygas.

„Užaukštintos elektros energijos kainos, rekordinė mokesčių našta, nestabili transporto infrastruktūra, ir perteklinė biurokratija vis labiau išstumia gamybą į užsienį, tokiose svarbiausiose srityse, kaip automobilių gamyba, cheminė ir farmacijos pramonė, ir atbaido investotojus. Žaliųjų ideologija gali triumfuoti. Neva, gerėja CO2 balansas. Piliečiai už tai moka bedarbyste ir gerovės kritimu.“ - pažymi politikė ir nurodo, kad už visa tai atsakingi sėdi ne Vašingtone ir Pekine, o Berlyne.