Prisipažinsiu - man
patinka atviri ir mėgstantys pašnekėti žmonės. Daug įdomaus
sužinai apie mus supantį pasaulį. Tokiais rakursais, kuriais
viešumoje mūsuose kažkodėl drovimasi pažvelgti.
Viešojoje erdvėje ir
portaluose pilna postringavimų bei dejonių apie mūsų šalyje neva
bujojančią neapykantą žydams. Nors jokių to reiškinio masinio
ar bent kiek radikalaus pasireiškimo faktų nerasta.
Niekas žydų pas mus
nežudo, nemuša, nepersekioja ir neskriaudžia.
Ne taip, kaip nekuriose
Vakarų Europos šalyse, kur vargšai žydeliai su tautinėmis
kepuraitėmis ar kelnių cackomis bijo gatvėse pasirodyti. Jau
nekalbant apie tai, kad tenykštes sinagogas, žydiškas mokyklas bei
vaikų darželius visą parą saugo ginkluoti policijos daliniai. Gal
nuo perteklinės vietos gyventojų meilės? Nemanau.
Mūsuose ši išrinktoji
mažuma gyvena ramiai, kaip Dievo užantyje. Ir dosnių valdiško
biudžeto kompensacijų dėka Lietuvos žydų bendruomenė vartosi,
kaip inkstas taukuose.
Atrodytu, šios
bendruomenės atstovai turėtu jausti šiltus jausmus bei teigiamas
emocijas lietuvių tautos atžvilgiu - nes kodėl gi turėtu būti
kitaip?
Senos abipusės istorinės
skriaudos nuskendo prabėgusių dešimtmečių rūkuose, naujausia
istorija liudija puikų, atvirą ir itin geranorišką Lietuvos
valstybės bei tautos atsinešimą negausios žydų mažumos
atžvilgiu.
Deja, bet apie kitos
pusės analogišką požiūrį kalbėti sunku.
Keistas dalykas, bet ypač
pastaraisiais metais Lietuvos žydų lyderiai bei aktyvistai vis
dažniau įsivelia į visokias antilietuviškas akcijas, aktyviai
talkina Kremliaus Agitpropo pastangoms klastoti istoriją bei
niekinti Lietuvos didvyrius, dalyvauja prieš mūsų valstybę ir
tautą nukreiptoje propagandinėje veikloje.
Naivesni mūsų tautos
atstovai, nesuprasdami tokios bendrapiliečių pozicijos, suka sau
galvas - kodėl jie taip elgiasi? Kaip nedėkingos net nenoriu sakyti
kas?
Kodėl nuoširdžiam
draugystės bučiniui atkištas lietuvių žandas vis dažniau
atsiremia į netikėtai pakištą pasturgalį, padabintą juodais
gaurais bei pintais virvagaliais?
Ir štai nesenoje TV
laidoje, kurioje dalyvavo LŽB pirmininkė F.Kukliansky, aš pagaliau
išgirdau atvirą ir tiesų-šviesų paaiškinimą šiam keistam
reiškiniui.
Elementari, bet giliai
įsišaknijusi neapykanta mūsų tautos atžvilgiu - štai ir visas
paaiškinimas.
Liūdna ir skaudu
pripažinti, bet faktai liudija, jog advokatė F.Kukliansky šiame
pasisakyme yra visiškai teisi. Vos ne kasdien savo akimis regime to
reiškinio apraiškas - nors mūsų spauda ir drovisi tai įvardinti
tikruoju vardu.
Visi žinome, kad
neapykanta žydams yra vadinama antisemitizmu. Šis terminas nūnai
yra apibrėžtas itin nezgrebna "darbine apibrėžtimi",
neatitinkančia jokių akademinei ar teisinei terminijai taikomų
kriterijų. Kuris tačiau yra pripažintas tarptautiniu lygmeniu ir
net patvirtintas, berods, mūsų Seimo rezoliucija.
Tai gal atėjo laikas į
mūsų teisę bei viešąjį gyvenimą įvesti ir aktyviai taikyti
antilietuvizmo darbinę apibrėžtį, sukonstruotą pagal tiesioginį
antisemitizmo apibrėžties pavyzdį, kuria būtu įvardinami
neapykantą lietuviams, kaip tautai ar Lietuvai, kaip lietuvių
tautos valstybei, išreiškiantys veiksmai, žodžiai ir pozicijos?
Manau, tautinės
pakraipos partijos - tiek senos, tiek naujos, galėtu įsitraukti šį
siekį į savo rinkimines programas. Nes jau pribrendo, atvirai
sakant.
Gi aš, savo ruožtu,
pabandysiu pakonstruoti tokios antilietuvizmo darbinės apibrėžties
pirminius pasiūlymus. Kad būtu ko pagrindu dirbti toliau.
Nes jeigu jau pati LŽB
pirmininkė sako, kad žydai lietuvių neapkenčia labiau, nei
lietuviai žydų - vadinasi atėjo laikas kovoti su šiuo liūdnu ir
nemaloniu reiškiniu.
O tam reikalingas ir
būtinas atitinkamas terminologinis aparatas.
Tuo ir užsiimsiu kokią
laisvą dieną.
Šaltinis: https://www.facebook.com/blogeris.zeppelinus
#Antilietuvizmas
#NeapykantaLietuviams
Šaltinis:
Lietuvos ryto TV laida "Kitoks
pokalbis su Edvardu Žičkumi",
2020-01-24 d. 22:30 val., pokalbio
atkarpa nuo 10:18 min.
Šaltinis: https://www.facebook.com/blogeris.zeppelinus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą