Balandžio 29 dieną
įvyko eilinis planinis JAV federalinio rezervo atviros rinkos
operacijų komiteto (COOR) posėdis dėl bazinės palūkanų normos.
Prieš tai didžioji dauguma analitikų numatė, kad normos pokyčio
nebus. Priminsiu, kad kovo mėnesį JAV FRS du kartus neplanuotai
sumažino palūkanų normą. Paprastai JAV FRS keičia normą 0,25
procentinio punkto (standartinis žingsnis).
Kovo 3 dieną ji iš
karto buvo nuleistas dviem pakopomis - nuo 1,5-1,75% iki 1,0-1,25%.
Kovo 16 dieną įvyko dar vienas nepaprastas (neplanuotas)
sumažinimas - ir vėl dviem pakopomis žemyn. Dabar norma tapo lygi
0,0–0,25% per metus. Tai yra „plintuso“ lygis, kuriame bazinė
norma buvo nuo pat 2008–2009 metų finansinės krizės įkarščio
iki 2015 metų gruodžio mėn., kai buvo padarytas pirmasis vieno
žingsnio kurso padidinimas. Buvo padaryta dar keletas padidinimų,
o 2018 metų gruodžio mėnesį norma pasiekė maksimumą -
2,25–2,50 proc.
Tai buvo laikas aštrių
ginčų tarp JAV federalinio rezervo ir Donaldo Trampo, kuris manė,
kad FRS su didele bazine norma žudo JAV ekonomiką. Įniršęs jis
netgi pareiškė, kad JAV FRS pagaliau sumažino bazinę normą
viena pakopa – iki 2,00–2,25%. 2019 metų spalio 30 dieną ji
jau buvo sumažinta iki 1,75–2,00 %. Ir šiais metais ritasi
žemyn.
Palūkanų normos
sumažinimas 2020 metų kovo mėnesį buvo ekstremalia
priemone. Pasak JAV federalinio rezervo vadovo Jerome'o
Powello, ją padiktavo tai, kad „koronaviruso protrūkis pakenkė
visuomenei ir pakenkė daugelio šalių, įskaitant JAV, ekonominei
veiklai“. Trampas buvo labai patenkintas FRS veiksmais, tačiau
net toks Amerikos centrinio banko radikalizmas neturėjo veiksmingo
poveikio.
Didžiausi bankai („Bank
of America“, „Morgan Stanley“ ir kt.) balandžio mėnesį
atnaujino savo prognozes ir tikisi katastrofiško Amerikos
ekonomikos kritimo - iki 40% antrąjį 2020 metų ketvirtį.
Balandžio mėnesį dėl įmonių uždarymo ir karantino šalis
praras maždaug 25 milijonų darbo vietų. JAV istorijoje to nebuvo.
Finansų analitikai ir
Amerikos verslo vadovai nekantriai laukė vakarykščio COOR
posėdžio balandžio 29 dieną, tačiau dauguma manė, kad bazinė
norma išliks nepakitusi. Jos ėjimas į neigiamą zoną sukeltų
nepriimtinai dideles rizikas. Viena iš pagrindinių rizikų yra
pavojingas JAV dolerio nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu.
Virusinė - ekonominė
krizė JAV yra daug sunkesnė nei kitose šalyse. Balandžio mėnesį
akivaizdžiai nuvertėjo JAV doleris dešimties kitų
svarbiausių valiutų atžvilgiu. Ir jei dolerio kurso kritimas taps
ilgalaikiu ir nuolatiniu, visa pasaulinės dolerio sistemos,
kuriamos 75 metus, gali žlugti. Amerikai šios konstrukcijos
žlugimas gali būti tikra „pasaulio pabaiga“. Trumpai tariant,
balandžio 29 dieną jokių sensacijų nebuvo, FRS pagrindinis
kursas liko nepakitęs. Nemanau, kad ji pasikeis dėl vėlesnių
COOR posėdžių (per metus vyksta aštuoni tokie susitikimai).
Amerikiečių analitikai
įsitikinę, kad per artimiausius dvejus metus dabartinė bazinė
norma taps savotiška konstanta, kurios neverta net aptarinėti. JAV
FRS nuo šiol remiasi kitais poveikio ekonomikai instrumentais. Apie
tai kalbama pranešime spaudai po COOR posėdžio. „Siekiant
palaikyti srautą kreditų į namū ūkių sektorių ir verslą.
FRS tęs pirkimą iždo popierių, o taip pat hipotekos agentūrų
popierių ir turinčių garantijas komercinių popierių (commercial
mortgage-backed securities) apimtimis, reikalingomis nenutrūkstamam
rinkos funkcionavimui, stimuliuojant tokiu būdu efektyvų perėjimą
pinigų politikos į formavimą bendresnių finansinių sąlygų.
Išvertus į rusų kalbą šią „paukščių kalbą“ šis FRS
pareiškimas reiškia: JAV CB teiks tiesioginę piniginę pagalbą
Amerikos ekonomikai.
Ekonomikos vadovėliai,
aprašydami šiuolaikinių centrinių bankų veiklą, kalba, kad jie
tiesiogiai su įvairių ekonomikos šakų kompanijomis nebendrauja.
Jie dirba su komerciniais bankais, kurie, savo ruožtu, sąveikauja
su kompanijomis (teikia kreditus, perka korporatyvinius popierius,
atidaro atsiskaitomąsiais ir kitokias sąskaitas ir t.t.). Tačiau
šie vadovėliai moraliai paseno. Taip, Japonijos bankas senai dirba
su kompanijomis, pirkdamas jų korporatyvinius popierius
(pagrindinai obligacijas, bet pastaruoju metu ir akcijas). Kad
išlaikyti padorumą, Japonijos CB daro tai ne tiesiogiai, o per
biržos investicinius fondus (ETF) – tarpininkaujančias
struktūras. Šiai dienai Japonijos bankas, tarp kitko, yra pats
stambiausias akcininkas Japonijos kompanijų, kurių akcijos
kotiruojamos fondų biržoje. Panašią schemą naudoja ir
Nacionalinis Šveicarijos bankas (ŠNB). Tik Šveicarijos centrinis
bankas nuėjo dar toliau: jis įsigyja korporatyvinius popierius ne
tiktai šveicariškų, bet ir užsienio kompanijų. Visų pirma,
amerikiečių.
Panašu, prie tokios
darbo schemos pereina ir FRS. Pasekmės perėjimo prie naujos
schemos dar sunku įvertinti. Aš jau rašiau, kad JAV FRS kartu
Amerikos Finansų ministerija sukuria eilę mechanizmų
(facilities), kurie leis supirkti korporatyvinius popierius įvarių
rūšių už FRS kreditus. Tokių mechanizmų pagrindą sudaro
kompanijos specialios paskirties (Special Purpose Vehicles, SPV).
Įstatinis kompanijų kapitalas SPV formuojasi biudžeto lėšų
sąskaita. Iš teisinio požiūrio šios kompanijos amerikiečių
iždo. Už kiekvieną dolerį SPV kapitalo FRS išduoda kompanijai
kreditą 10 dolerių (kreditinis petys 1:10). Gauti kreditai bus
naudojami SPV kompanijų pirkimui pačių įvairiausių vertybinių
popierių: 1) korporatyvinių popierių juos pateikiant į rinką;
2) antrinių rinkos įmonių vertybinių popierių; 3) komercinių
popierių; 4) savivaldybių vertybinių popierių; 5) vertybinių
popierių, išleistų pagal Smulkiojo verslo administracijos (SBA)
garantiją; 6) kitų vertybinių popierių.
Tokia FRS ir JAV iždo
bendradarbiavimo schema atspindėta įstatyme apie pagalbą ir
suminkštininimo pasekmių koronaviruso pandemijos ir ekonominio
saugumo (The Coronavirus Aid, Relief and Economic Security [CARES]
Act). Įstatymas buvo Trampo pasirašytas 2020 metų kovo 27 dieną.
Iš viso Amerikos iždas kovai su pandemija ir jos ekonominėmis
pasekmėmis gavo 2,2 trilijonai dolerių. Įstatyme CARES 454
milijardų skirti kapitalizacijai SPV; išeina, galima manyti, kad
maksimali kreditų apimtis, kuriuos gali gauti naujos kompanijos,
viršys 4,5 trilijonus dolerių. Paminėta suma maždaug lygi
dydžiui visų FRS aktyvų 2020 metų pradžiai. Todėl, CARES bus
maksimaliai panaudotos, aktyvai Federalinio rezervo turi
padvigubėti, pasiekdami 9 trilijonus dolerių.
Tačiau nereikia
pamiršti, kad FRS dar vykdo „kiekybino suminkštinimo“ akciją,
nelimituota nei terminais, nei sumomis. Priminsiu, kad „kiekybinių
suminkštinimų“ (KS) programos buvo vykdomos FRS 2008-2014 metais
ir vykdomos taip, kad JAV CB supirkinėjo iždo obligacijas ir
skolos popierius amerikiečių pusiau valstybinių hipotekos
agentūrų. Tuomet pasekmėje realizacijos KS aktyvai FRS padidėjo
nuo 0,8 iki 4,3 trilijonų dolerių. FRS išsipūtė kaip muilo
burbulas. „Burbulo“ pūtimas atsinaujino prieš metus, bet
tuomet buvo nustatytos leidžiamos sumos galimų popierių pirkimų.
Dabar, kaip galima suprasti, Amerikos CB sprendimus priima
atsižvelgdamas į situaciją. Jau balandžio pradžioje FRS aktyvai
viršijo 6 trilijonus dolerių. Atsižvelgiant į programą
supirkimo korporatyvinių popierių ir tęsiant KS programą galima
drąsiai tvirtinti, kad JAV FRS aktyvai gali padvigubėti lyginant
su 6 trilijonų dolerių dydžiu, kuri šiandien daugeliui atrodo
fantastiška.
Ir dar vienas klausimas:
iš kur JAV iždas ims pinigus realizacijai priemonių, numatomų
įstatyme CARES (tarp jų pinigai kompanijų kapitalizacijai SPV)?
Vis tos pačios FRS sąskaita, kuri pirks JAV iždo obligacija.
Ekspertai laukia, kad šiais finansiniais metais JAV valstybės
skola gali padidėti 3 trilijonais eurų. Sekančiais metais –
dar tokiu pačiu dydžiu. Jeigu tai tęsis kelis metus, Amerikos
biudžeto pajamų dalis bus formuojama ne mokesčių sąskaita, o iš
paskolų, teikiamų FRS.
Jei mūsų svarstymus
atvesti iki loginės pabaigos, ryškėja įdomus paveikslas:
korporatyvinis Amerikos biznis – tai burbulas, amerikiečių
biudžetas – taip pat burbulas. Abu burbulus pučia FRS
spausdinimo staklės. Net ir pats FRS tampa gigantišku burbulu.
Štai toks finansinis absurdo teatras. Arba amerikietiška finansinė
antiutopija. JAV ekspertai šalies ateitį vadina korektiškiau:
finansinis postkapitalizmas.
P.S. Amerikiečių
finansinės antiutopijos paveikslą reikia papildyti dar vienu
štrichu. Aprašytoje schemoje nėra vietos žymiesiems Volstrito
bankams, kuriuos ima keisti SPV kompanijos. Volstrito bankai tampa
amerikietiško postkapitalizmo „penktu vežimo ratu.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą