Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl visuomenininkų inicijuotos peticijos

 

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

Viešojoje erdvėje ir toliau eskaluojama piliečių surengta akcija dėl reikalavimo pašalinti  „Laisvės partijos“ narį bei LGBT bendruomenės atstovą Tomą Vytautą Raskevičių iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Sukūrę peticiją ir, kaip teigiama, surinkę daugiau nei 300 tūkst. gyventojų parašų, visuomenininkai šį reikalavimą įteikė   Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen, pasidžiaugdami pažadinę žmonių aktyvumą, neabejingumą valstybei ir norą naudotis  konstitucinėmis teisėmis, kai  reiškiama valia dėl priimamų sprendimų svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais.

Seimo pirmininkė, ilgai vengusi susitikti su akcijos iniciatoriais, po savaitės  pagaliau juos priėmė, o jų surinktus parašus perdavė Seimo Dokumentų valdymo skyriui, viešai pareiškusi, jog jai kilo abejonės dėl surinktų parašų autentiškumo ir todėl tam reikalui resursų neskirsianti (tai nėra tikslinga). „Tai nėra peticija, ji neatitinka peticijoms keliamų teisinių standartų“, – tokią išvadą ji išsakė  žiniasklaidai.

Šiai nuomonei viešoje erdvėje pritarė teisininkas P. Ragauskis, teigiantis, jog Seimui pateikti reikalavimai neatitinka Peticijų įstatymo. Abejonėms dėl piliečių parašų autentiškumo sustiprinti didžiosios žiniasklaidos pakalbinti Laisvės partijos satelitai tikino, esą  parašai nėra nei fiziniai, nei mobiliuoju parašu pasirašyti, dėl to nėra galimybės patikrinti, ar jie yra autentiški, ar visi yra galiojantys, ar vienas žmogus nėra pasirašęs daugybę kartų ir pan.

Galiausiai europarlamentarai  Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė viešai pareiškė, jog  piliečių surengta akcija  dėl T. V. Raskevičiaus nušalinimo iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų yra ne kas kita, o nusikalstama hibridinė ataka prieš Lietuvą, prie kurios prisidėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partija su  savo lyderiu. A. Kubilius ir  R. Juknevičienė teigė, neva minėta akcija yra susijusi su neapykantos vienam žmogui kurstymu, o tie  300 tūkst. žmonių parašų buvo įsigyti galimai už pinigus. Todėl jie nusiteikę ryžtingai ginti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką T. V. Raskevičių bei Lietuvos garbę Europos Sąjungoje.

Nacionalinis susivienijimas atsiriboja nuo įvairių spekuliacijų  dėl tam tikrų politinių jėgų įtakos minėtai parašų rinkimo akcijai ir nevertina, ar visi parašai yra teisėtai surinkti, ar jų autentiškumas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Atmetus technines ir teisines detales dėl šių parašų autentiškumo, savo esme visuomenininkų surengta akcija prilygintina Lietuvos piliečių plebiscitui dėl vieno iš svarbiausių valstybės valdymo klausimų –  piliečių demokratinio atstovavimo principų. Todėl darytina išvada, kad minėtos iniciatyvos teisėtumo vertinimas ir verdikto paskelbimas dėl peticijos tinkamumo/netinkamumo, nėra Seimo pirmininkės prerogatyva.

Nacionalinis susivienijimas konstatuoja:

• Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymas reglamentuoja kreipimosi į Seimą formą ir turinį dėl peticijos, o peticijos tinkamumo/netinkamumo klausimą sprendžia ne Seimo pirmininkė ir ne atskiri piliečiai, o Seimo Peticijų komisija. Būtent šis įstatymas nustato, kad Peticijų komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija dėl jos formos ir turinio, apie tai praneša pareiškėjui ar jo atstovui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. O Pareiškėjas gali tokį peticijų komisijos sprendimą apskųsti Seimui.
• Piliečių konstitucinė teisė dalyvauti valdant savo šalį tiesiogiai negali priklausyti nuo tikimybių ir neaiškių nuomonių (abejojimo parašų tinkamumu), kurias viešoje erdvėje reiškia viešųjų ryšių specialistai, įvairūs tarnautojai, valdininkai, įskaitant Seimo pirmininkę. Esmine teisės viešpatavimo sampratos dalimi yra tai, jog priimtuose teisės aktuose įtvirtintos teisės turi būti ne teorinės ir iliuzinės, bet veiksmingos ir praktinės, todėl ši piliečių teisė turi būti įgyvendinama laikantis aiškiai apibrėžtų sąlygų.
• Seimo pirmininkė nesiėmė jokių papildomų priemonių, kurios būtų padėjusios padaryti tvirtas išvadas dėl parašų autentiškumo ir šių parašų atitikimo įstatymo reikalavimams, t. y. ji nesikreipė nei į teisėtvarkos, nei į kitas institucijas šioms abejonėms išsklaidyti (apie tai visuomenei nėra žinoma).Todėl be atitinkamų institucijų išvadų paskelbdama viešą verdiktą neskirti resursų parašų autentiškumui nustatyti ir  nesvarstyti minėtos visuomenininkų peticijos, Seimo pirmininkė  šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 33 straipsnį, laiduojantį piliečiams teisę tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį, kartu pažeisdama konstitucinę peticijos teisę, kurios įgyvendinimo tvarką nustato minėtas Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymas.

Nacionalinis suvienijimas pažymi:

• Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės vieši pareiškimai dėl minėtos peticijos, esą ji kursto neapykantą, yra provokacinio pobūdžio, žemina šalies piliečius ir juodina Lietuvos valstybę. Pažymėtina, kad peticijoje yra reiškiamas susirūpinimas valdžios abejingumu žmogaus teisėms, policijos pareigūnų nesiskaitymu su piliečiais, perteklinėmis karantino sąlygomis, žodžio laisvės apribojimais, socialinių tinklų cenzūros, kurią vykdo portalas 15MIN.LT, valdžios siekiamybės bausti piliečius už viešai išreikštą nuomonę ar pažiūras ir kt. Joje taip pat prieštaraujama konkretaus asmens (T. V. Raskevičiaus) paskyrimui  Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, kadangi šio asmens veikla diskredituoja šio komiteto darbą.
• Atmetant peticijoje reiškiamą šio asmens perdėtą rūpestį seksualinių mažumų teisių protegavimu, joje reiškiama nuomonė, kad minėtas asmuo diskredituoja Konstitucijoje įtvirtintą vyro ir moters susitarimo pagrindu kuriamos šeimos sampratą, o toks teiginys negali būti laikomas neapykantos kurstymu, nes Konstitucija kitokių teisinių šeimos kūrimo pagrindų, išskyrus santuoką,  nenustato.
• Peticijoje pagrįstai kritikuojamas neleistinas šio asmens elgesys proteguojant išskirtinai vienos asmenų grupės (homoseksualų) teises, ignoruojant kitų visuomenės grupių teises. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir 2021 m. vasario  mėn. 26 d.  Lietuvos žmogaus teisių organizacijų kreipimasis į Seimą dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) diskriminavimo organizuojant konsultacijas su visuomene Seimo Žmogaus teisių komitete. Šiame kreipimesi konkrečiai nurodoma, kada ir kokiuose posėdžiuose bei klausymuose minėtas asmuo sąmoningai ribojo kitų asmenų teisę dalyvauti juose, o kartu ir  sprendimų priėmime. Nurodoma, kada T. V. Raskevičius neviešino komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkės,  rengė juos, kviesdamas tik selektyviai atrinktas ir jam priimtinas NVO, kada siekė, kad būtų  priimami tik vienai visuomenės grupei naudingi šio komiteto sprendimai ir kt. Šie faktai yra nepaneigiami, todėl akivaizdu, kad V. Raskevičius pažeidė konstitucinį asmenų lygybės principą (Konstitucijos 29 str.), taip pat piliečių nediskriminavimo reikalavimą (Konstitucijos 29 str.),  Seimo statutą, reglamentuojantį klausymus Seimo komitetuose (Statuto 54 str. 2 d.), Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą bei kitus teisės aktus, garantuojančius visiems piliečiams vienodas teises, nepaisant jų politinių pažiūrų, lyties, lytinės orientacijos, nacionalinės kilmės  ar kitų skirtumų. Dėl to yra pakankamas pagrindas manyti, kad jam einant Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas, visuomenei ir ateityje bus kuriamas iškreiptas vaizdas apie realią žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.

Peticijoje pagrįstai nurodoma, kad šis asmuo nesilaiko Seimo nario priesaikos, neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių žmogaus teisėms ir interesams, todėl reikalaujama jį pašalinti iš užimamų pirmininko pareigų, pakeičiant jį kitu, o šį reikalavimą neatsižvelgus,  pilietines teises ketinama įgyvendinti kitais teisėtais Konstitucijoje numatytais būdais.

Nacionalinis susivienijimas pareiškia:

• Aptariamoje peticijoje nėra jokių nuostatų, kurios skatintų žmonių neapykantą, todėl A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės pareiškimas dėl neapykantos kurstymo  ir dėl tariamos hibridinės atakos prieš Lietuvą yra viešas šių asmenų politinis išpuolis prieš Lietuvos Respublikos  rinkėjus, jų ciniškas požiūris į piliečių konstitucinę teisę dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus valstybės valdymo klausimais (Konstitucijos 9 str.) ir nuosekliai apgalvotas siekis diskredituoti Lietuvą kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste.
• Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimas pastaruoju metu tampa uždara, siaurus valdančiųjų TS-LKD, Liberalų Sąjūdžio ir Laisvės partijos interesus tenkinančia įstaiga, kurios atstovai įvairiomis inciatyvomis mėgina vis labiau suvaržyti piliečių konstitucines teises ir laisves, įskaitant valstybinio lietuvių kalbos vartojimo, referendumo, peticijų  ir  nuomonės reiškimo laisvių suvaržymais socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje (LRT). Vien tas faktas, kad TS-LKD atstovai, neatsiklausę Tautos valios, ketina Seime ratifikuoti  Stambulo konvenciją, nors tai yra esminis, šeimos kūrimo pagrindus, piliečių gyvenimo būdą, jų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus reglamentuojantis dokumentas, kuriam priimti yra privalomas visuotinis gyventojų referendumas (Konstitucijos 9 str.), rodo, jog valdančiosios koalicijos atstovai  neadekvačiai supranta piliečių lūkesčius ir beatodairiškai paskubomis siekia įdiegti diktatoriškas ir represyvias visuomenės valdymo formas. Todėl piliečiai turi akivaizdžią konstitucinę teisę teisėtu būdu priešintis konstitucinių laisvių suvaržymams ar Tautos suvereniteto ribojimui bei pasisavinimui visai Tautai priklausančių suverenių galių (Konstitucijos 9 str.).

Nacionalinis susivienijimas reikalauja:

1. Vykdant Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymą ir vadovaujantis jo nuostatomis įvertinti daugiau kaip 300 tūkst. piliečių pateiktos peticijos atitikimą minėto įstatymo reikalavimams ir, jeigu reikalavimus atitinka, svarstyti ją Seime.
2.  Pritarti 2021 m. vasario 26 d.  žmogaus teisų organizacijų reikalavimui nušalinti T. V. Raskevičių nuo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, skiriant į šias pareigas kitą asmenį, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, tautybės, lyties ar lytinės orientacijos bei kitokių savybių.
3. Vadovaujantis Konstitucijos 9 str. reikalavimu, surengti visuotinį gyventojų referendumą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir tik gavus vienareikšmišką Tautos pritarimą, spręsti dėl šios konvencijos ratifikavimo/neratifikavimo.

Kviečiame Lietuvos piliečius, siekiančius apginti savo konstitucines teises ir laisves, laikytis Lietuvos Surinkimų įstatymo bei karantino paskelbtų apribojimų, rengiamų protesto akcijų metu nepasiduoti galimoms provokacijoms ir būti ypač budriems, kad sumaišties sąlygomis valdžiai nebūtų sudarytas pretekstas jėgos panaudojimui.

Raginame Lietuvos Respublikos Prezidentą imtis būtinų priemonių piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms užtikrinti, inicijuoti visuotinį gyventojų referendumą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Taip pat neleisti pasikartoti gėdingam kruvinam valdžios susidorojimui su protestuotojais, koks įvyko  prie Seimo 2009 m. sausio 16 dieną dėl tuometinės valdžios nevykusios mokesčių reformos, Ignalinos AE uždarymo ir daugelio žmonių nedarbo. Reikalaujame, kad prieš teisėtai ir taikiai protestuojančius piliečius nebūtų naudojama jėga, o galimos provokacijos būtų iš anksto atitinkamų valstybės institucijų identifikuotos ir nukenksmintos.

Jeigu taikių akcijų metu bus panaudota jėga susidoroti su piliečiais, visa atsakomybė už tai teks šiuo metu valdžioje esančioms politinėms partijoms ir dabartiniams Lietuvos valstybės vadovams.

Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba