Covid-19: turto ekspropriacija dėl infliacijos

 

Covid-19 - ne tik genocidas (visų pirma baltosios rasės), bet ir turto ekspropriacija, ką patvirtina Klausas Švabas (Klaus Schwab) savo knygoje „Covid-19: Great Reset“. Bolševikai Rusijoje turta atiminėjo, Rotšildų ir Švabo kompanija (neobolševikai) piliečius apiplėšinėja daug kūribingiau.

http://reparti.free.fr/schwab2020.pdf

Apie Austrijos piliečių apiplėšimą portale Wochenblick pasakoja Norbert Geroldinger straipsnyje „Ekspropriacija dėl infliacijos: austrai per metus praranda 35 mlrd. eurų perkamosios galios?“

https://www.wochenblick.at/enteignung-durch-inflation-35-mrd-euro-kaufkraftverlust-fuer-oesterreicher-pro-jahr/

Autorius pažymi, kad Austrijos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. liepos mėn. infliacija buvo 2,9 % - 2 % paprastai laikoma norma. Nuo 1995 m. iki 2020 m. ji buvo nuo 0,5 % (2009 m.) iki 3,3 % (2011 m.). Taigi viskas gerai! O gal ne?

Apskaičiuota infliacija nėra skaidri

-Suvokiama infliacija daug didesnė

-Infliacija labiausiai paveikia mažas pajamas gaunančias grupes

-Ekstremalus kainų augimas jau dabar statybų pramonėje

-35 mlrd. eurų perkamosios galios praradimas, jei infliacija sieks 5 proc.

Per pastaruosius 25 metus apskaičiuota infliacija svyravo nuo 0,5 % (2009 m.) iki 3,3 % (2011 m.), taigi iš tikrųjų atitinka ilgalaikį 2,9 % vidurkį. Tačiau infliacijos apskaičiavimas nėra visiškai skaidrus, pavyzdžiui, neatsižvelgiama ir į kokybės pokyčius. Jei kompiuteris atnaujinamas arba įsigyjama naujų sudedamųjų dalių ir tampa brangesnis, apskaičiuojant infliaciją šis kainos padidėjimas neįtraukiamas. Skaičiavimams naudojamą prekių krepšelį sudaro šimtai prekių ir paslaugų, ir jis nuolat keičiamas (paskutinį kartą - 2020 m. ir 2015 m.). Savo ruožtu šie prekių krepšeliai atskirose šalyse skiriasi, pavyzdžiui, kai kuriais atvejais neatsižvelgiama į nuomą.

Numanoma infliacija - 5,7 proc.

Suvokiama infliacija labai skiriasi nuo apskaičiuotos infliacijos. Pavyzdžiui, 2019 m. infliacija ES erdvėje buvo apie 1,2 %, tačiau atskirų piliečių juntama infliacija buvo maždaug tris kartus didesnė - 5,7 %. Subjektyviai kainų pokyčiai visada suvokiami skirtingai. Jei 2020 m. lapkričio mėn. litras dyzelino kainavo apie 1,00 EUR, tai 2021 m. liepos viduryje - beveik 1,25 EUR, t. y. 25 proc. daugiau. Tačiau tiesa ir tai, kad 2012 m. rugsėjo mėn. kaina buvo beveik 1,50 euro. Kita vertus, traukinio keleiviui asmeniškai niekas nepasikeis; jį labiau domina bilietų kainų pokyčiai. Kam jums rūpi skalbimo mašinų kainų augimas, jei naują skalbimo mašiną perkate tik kas 20 metų?

Infliacija labiausiai paveikia mažas pajamas gaunančius asmenis

Tačiau kuo mažesnės pajamos, tuo labiau pastebimas kiekvienas nedidelis kainų pokytis. Mažas pajamas gaunančiam asmeniui nėra jokios naudos iš to, kad sumažėtų tolimųjų kelionių kaina, nes jis niekada negalės sau to leisti iš savo pajamų. Tačiau kiekvienas centas papildomų išlaidų maistui ir degalams yra ypač skaudus. Kita vertus, daugiausiai uždirbantis darbuotojas gali susitaikyti su tuo, kad dideliame Vokietijos automobilių gamintojui buvo panaikintos nuolaidos VIP klientams.

Didžiulis kainų augimas namų statytojams

Tokių žaliavų, kaip plienas ir mediena, kainos, kurios kai kuriais atvejais didėja kasdien, ir statybų sektoriaus kainos dar tiesiogiai neatsispindi apskaičiuotoje infliacijoje. Tačiau namų statytojai susiduria su tiekimo problemomis ir triženkliu skaičiumi padidėjusiomis kainomis.

Šliaužianti ekspropriacija dėl infliacijos - 35 mlrd. prarastos perkamosios galios per metus

Net jei jums nerūpi didėjančios degalų kainos (visada įsipildote degalų už 50 eurų), namas jau seniai pastatytas ir jums nereikia pirkti naujos skalbimo mašinos, neturėtumėte pamiršti pinigų taupomojoje sąskaitoje. Austrijos gyventojų finansinis turtas sudaro daugiau kaip 700 mlrd. eurų, todėl esant 5 proc. infliacijai kasmet išnyksta 35 mlrd. eurų perkamoji galia.