Į Lietuvą Iš Afganistano atbėgs ir narkotikų gamintojai, nes Talibanas uždraudė šią pramonę

 

Amerikonai taip stropiai diegė „demokratiją“ Afganistane, kad pavertė šią šalį narkotikų gamybos lydere pasaulyje. Kokia „demokratija“ be narkotikų? Ar ne taip, ponia A.Armonaitė? Jums, niekšai ir Lietuvos naikintojai, pasisekė. Dabar į Lietuvą atbėgs labai daug tūkstančių „vertėjų“, didelė dalis kurių kartu su amerikonais visam pasauliui Afganistano laboratorijose gamino heroiną. Dabar jiems visiems galas, kaip ir talibų deginamiems opijinių aguonų laukams.

„Talibano“ vyriausybės vadovas Zabihullah Mujahid pareiškė, kad Afganistanas nutrauks narkotikų gamybą.

"Afganistanas negamins jokių narkotikų... Dabar niekas negalės įsitraukti į narkotikų kontrabandos organizavimą ... Nuo šiol Afganistanas bus valstybė be narkotikų", - spaudos konferencijoje sakė Mudžahidas.

„Talibano“ atstovas teigė, kad šiam tikslui pasiekti šaliai reikės tarptautinės pagalbos, kad jos gyventojai galėtų auginti kitas kultūras.

Nuo 2001 m., kai JAV pradėjo kovą su afganistaniečių opiumu, narkotikų gamybos ir prekybos jais lygis išaugo daugiau nei 100 kartų. 2018 m. buvo pagaminta 4 800 tonų narkotikų.

Siekdama įrodyti tarptautinei bendruomenei savo orumą, atsakomybę ir gebėjimą valdyti Afganistaną bei atsispirti tarptautiniam spaudimui, Talibano vyriausybė 2000 m. išleido dekretą, kuriuo uždraudė narkotinių medžiagų auginimą ir gamybą. Įdomu tai, kad šis dekretas labai sumažino šią gamybą, o išgyvenę narkomanai gerai prisimena staigų narkotikų kainų augimą, kuris įvyko dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

2001 m. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, remdamosi Talibano atsisakymu išduoti Osamą bin Ladeną, pagrindinį įtariamąjį dėl rugsėjo 11 d. teroro aktų, įsiveržė į Afganistaną, vadovaudamosi kovos su terorizmu šūkiu. Tada narkotinių medžiagų gamyba šioje šalyje vėl ėmė smarkiai augti.

JAV ir NATO kariuomenei dalyvaujant Afganistane, narkotikų gamyba visoje šalyje kasmet sparčiai augo. Britų ir JAV daliniai, atvykę kovoti su Talibanu, buvo dislokuoti daugelyje aguonų auginimo rajonų.

Remiantis JT kovos su narkotikais biuro Afganistane ataskaita, Helmando provincija laikoma pagrindiniu šios produkcijos centru. 60 proc. visų šalyje pagaminamų narkotikų užauginama šioje provincijoje. Prieš 2014 m. iš Afganistano išvedant užsienio karius, Helmando provincijos Šurabako rajone buvo pastatyta viena didžiausių anglosaksų karinių bazių.

Didžiausio masto narkotinių medžiagų gamyba šalia didžiausios užsienio karinės bazės Afganistano teritorijoje sukėlė rimtų politinių sluoksnių ir visuomenės įtarimų dėl užsienio kariškių dalyvavimo auginant ir kontrabanda gabenant tokią pelningą prekę.

2013 m. Afganistano kovos su narkotikais ministerija teigė, kad per praėjusius metus šalyje buvo pagaminta 5 500 tonų narkotinių medžiagų. Kitais metais ši gamyba pasiekė 6 400 tonų. Kovos su narkotikais ministerija savo ataskaitoje taip pat pranešė, kad 2013 m. Helmando provincijoje opijinėmis aguonomis buvo apsodinta beveik 100 000 hektarų žemės. 2015 m., praėjus metams po JAV karių išvedimo, žymaus NATO padalinių sumažinimo ir Afganistano nacionalinės vienybės vyriausybės įkūrimo, šalyje buvo pagaminta 3 200 tonų narkotikų. 2016 m. šis skaičius jau siekė 4 800 tonų. Tačiau Afganistano kovos su narkotikais ministerija ir JT biuras Kabule, paskelbus naują JAV karinę strategiją Afganistane, teigė, kad 2017 m. opijinėms aguonoms auginti buvo skirta 328 000 hektarų žemės, t. y. 63 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Kai kurie Afganistano ekspertai linkę manyti, kad užsienio kariuomenė Afganistane aktyviai dalyvauja narkotikų gamyboje ir prekyboje. Pasak šių ekspertų, Kandaharo, Helmando ir Uruzgano provincijos turi savo opiumo laukus, o netoliese esantys užsienio kariniai daliniai netrukdo nuimti derliaus. Vietos valstiečiai sako, kad sraigtasparniai ir lėktuvai visą parą leidžiasi jų provincijose, pakrauna narkotikus ir išskrenda nežinoma kryptimi. Manoma, kad amerikiečiai sistemingai didino opijinių aguonų auginimą Afganistane. Užsieniečiai Helmande ja pradėjo užsiimti 1985 m.

Afganistano ekspertai teigė, kad užsieniečiai, ypač amerikiečiai, pelnėsi iš narkotikų gamybos ir prekybos Afganistane. Jei amerikiečiai ir kiti NATO kariškiai nebūtų įsitraukę į narkotikų verslą, Afganistane pagaminti narkotikai negalėtų pasiekti Europos, nes gabenti didelius narkotikų kiekius į Europą vien vietiniai kontrabandininkai nepajėgūs. Užsienio kariniai orlaiviai galėjo būti naudojami neteisėtoms prekėms, įskaitant narkotikus, gabenti per Afganistano sieną be jokio vietos valdžios institucijų patikrinimo ar kontrolės.

Manoma, kad iš prekybos Afganistano narkotikais JAV kasmet gaudavo vidutiniškai nuo 50 iki 100 mlrd. dolerių pelno. Afganistane buvo pagaminama 93 proc. pasaulio narkotikų, o opijinės aguonos ten auginamos beveik visur.

Dabar milžiniškai Afganistano narkotikų pramonei atėjo galas, o kur dings jos darbuotojai? Kiek jų ateis į Lietuvą?